„Bičių pienelis, pikis, duonelė, medus yra puikios priemonės organizmui stiprinti, atstatyti, saugoti nuo įvairių ligų. Juose yra vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių, fermentų, biologiškai aktyvių medžiagų, tad dažnai pacientams rekomenduoju neieškoti iš užsienio atvežtų stebuklų, kai tokius turime čia, Lietuvoje. Be abejo, kaip ir visos sveikatą gerinančios medžiagos, bičių produktai turi būti vartojami saikingai ir atsižvelgiant į individualias sveikatos ypatybes“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Bičių produktus prilygina stebuklui
Norint sustiprinti visą organizmą ir sukurti jo atsparumą lėtinėms ligoms, vaistininkė rekomenduoja pasidomėti bičių pieneliu, kitaip – apilaku, kuriuo avilyje maitinama bręstanti bičių motinėlė. Tai yra koncentruotas bičių liaukų sekretas, pasižymintis unikalia sudėtimi, jame gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, yra 22 aminorūgštys, hormonų, niekur kitur nerandamų biologiškai aktyvių medžiagų.
„Žymus Lietuvos profesorius, habil. dr. Antanas Gendrolis yra sakęs, jog gamtoje yra itin mažai medžiagų, stebuklingesnių nei bičių pienelis. Jis iš tiesų vadintinas gamtos stebuklu: stiprina imunitetą, turi priešuždegiminį poveikį, padeda naikinti virusus ir bakterijas, gerina kepenų funkciją, stiprina širdį ir kraujotakos sistemą, puikiai tinka organizmui atstatyti po operacijų, persirgtų sunkių ligų. Kadangi į pienelio sudėtį įeina hormonai, jis taip pat lengvina klimakso simptomus, skatina laktaciją“, – vardija K. Šnirpūnienė.
Bičių pienelis turėtų būti vartojamas tris kartus per dieną, sučiulpiant po valgio suaugusiam žmogui – 70 mg, vaikui – 10 mg. Nuolat šio produkto vartoti nereikėtų, po mėnesio turėtų būti daroma mėnesio pertrauka. Apskritai bičių pienelio turėtų nevartoti paaugliai brendimo laikotarpiu ir sergantieji antinksčių bei ūminėmis vidaus organų ligomis.
Kitas bičių produktas, kurį gali vartoti ir vaikai, ne jaunesni nei trejų metų amžiaus, yra bičių duonelė – subrandintas žiedadulkių ir medaus mišinys, kurį bitės naudoja kaip maistą. Bičių duonelėje yra visų B grupės vitaminų, vitamino C, geležies, magnio, cinko, seleno, kalcio, taip pat gausu fermentų, biologiškai aktyvių medžiagų. Duonelė šalina fizinį ir protinį nuovargį, „suriša“ organizme kenksmingas medžiagas, tokias kaip sunkieji metalai, ir padeda jas pašalinti. Ji rekomenduojama sergantiems mažakraujyste, hepatitu, cukriniu diabetu, virškinamojo trakto, žarnyno ligomis.
Bičių duonelę reikėtų vartoti pusvalandį prieš valgį, du kartus per dieną, sukramtant po trečdalį šaukštelio šio produkto. Beje, kadangi duonelė turi tonizuojantį poveikį, rekomenduojama ją vartoti iki 18 val.
Ypač stipriomis antibakterinėmis, antivirusinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis pasižymi bičių pikis, arba propolis, susidedantis iš bičių seilių, vaško ir augalų sakingų medžiagų. Pikyje randama ne tik mineralinių ar biologiškai aktyvių medžiagų, eterinių aliejų, bet ir labai daug flavanoidų, turinčių priešuždegiminių, imunostimuliuojančių savybių.
„Tai vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Propolis įeina į daugelio preparatų sudėtį, pvz.: priešvirusinius lašus akims, purškalus ir čiulpiamas tabletes nuo gerklės uždegimo ir skausmo, žvakutes gimdos kaklelio erozijoms ir išangės įtrūkimams gydyti, tepalus trofinėms opoms gydyti, įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti. Propolis sustiprina antibiotikų veikimą, gali būti naudojamas kaip biostimuliatorius po operacijų“, – sako vaistininkė.
Medus reguliuoja skrandžio rūgštingumą
Medų dažniausiai naudojame kaip maistą, tačiau jis turi ir nemažai gydomųjų savybių. Pasak K. Šnirpūnienės, vitaminų meduje nedaug, tačiau yra kitų naudingų medžiagų: fitoncidų, kai kurių hormonų, antibakterinių medžiagų.
„Sveikatai naudingiausias medus yra lipčiaus, taip pat tamsios spalvos grikių ir viržių, nes jame daugiausia veikliųjų medžiagų. Šiuo metu yra labai madingas Manuka medus, bičių surenkamas iš Naujojoje Zelandijoje augančių Manuka krūmų ir pasižymintis stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Vis tik aš rekomenduoju geriau kasdien vartoti lietuvišką medų iš vietinių ekologinės bitininkystės ūkių, o antibakteriniam veikimui sustiprinti šaltuoju metų laiku pagerti maisto papildų su propoliu“, – pataria ji.
Medų galima čiulpti vieną arba juo saldinti arbatas, taip pat gerti pieną su medumi, kai skauda gerklę, esant kosuliui, nemigai. Medaus negalima užpilti verdančiu vandeniu, nes prie aukštesnės nei 75 laipsniai temperatūros jo antibakterinis veikimas stipriai sumažėja.
„Nedaug kas žino, kad medumi galima sumažinti ar padidinti skrandžio rūgštingumą. Rūgštingumui sumažinti 2 valgomuosius šaukštus medaus reikia ištirpinti šiltame vandenyje ir tokį tirpalą gerti tris kartus per dieną, praėjus dviem valandoms po valgio. Jei skrandžio rūgštingumą reikia padidinti, medus turi būti tirpinamas šaltame vandenyje ir geriamas likus maždaug 10 minučių iki valgio“, – aiškina vaistininkė.
Medus tinka ir vaikams. Pašnekovės teigimu, yra duomenų, kad vaikai, kurie reguliariai vartoja medų, geriau auga, greičiau vystosi, nes geriau virškinamas maistas. Medaus geriau neduoti vaikams iki 2 metų amžiaus, nes jame gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų sporų. Tiesa, ši liga reta, o vyresni vaikai ir suaugę gali valgyti medų be baimės, nes jų žarnyno mikroflora apsaugo nuo botulizmo.
K. Šnirpūnienė sako vaistinėje dažnai sulaukianti klausimų, ar galima medų ir kitus bičių produktus vartoti šienlige – alergine sloga žiedadulkėms – sergantiems asmenims, alergiškiems bičių įgėlimui, turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu.
„Įdomu tai, kad žiedadulkės, patekusios į organizmą suvalgant jas vienas ar kartu su bičių produktais, žymiai rečiau sukelia alergines reakcijas, nei kai būna įkvepiamos. Vis tik alergiškiems žmonėms visada patariu bičių produktus pradėti vartoti atsargiai, nedideliais kiekiais, stebint organizmo reakciją. Turintiems antsvorio ar šiek tiek padidintą cukraus kiekį kraujyje, rekomenduoju medų vartoti tik retkarčiais, nedideliais kiekiais ir labiau kaip vaistą, o ne maistą“, – patarė vaistininkė.
Kiek anksčiau apie medų kalbėjo ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro dietistė Aušra Blažytė. Jos teigimu, nereikia pamiršti, kad medus irgi turi cukraus.
Pasak jos, Pasaulio sveikatos organizacija yra įvardijusi, kas yra pridėtinis cukrus, o kokie produktai jo neturi.
„Pridėtinis cukrus yra baltas, rudas, ekologiškas cukrus, medus, klevų, agavų, kiti sirupai. Taip pat ir sultys, net natūralios, jos irgi laikomos produktu su pridėtiniu cukrumi, nors į jas papildomai cukraus gali būti nedėta. Kas nėra maisto produktai su pridėtiniu cukrumi – tai vaisiai, uogos, daržovės šviežios, grūdai, natūralūs pieno produktai“, – sakė A. Blažytė.
Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė anksčiau taip pat yra minėjusi, kad medų reikia vertinti kaip cukrų.
„Ypač dažnai sakoma, jog medus – ypač sveikas produktas. Pandemijos metu skleidžiama informacija, kad medus gali apsaugoti ir nuo COVID-19. Tačiau jeigu norime lyginti, turime žinoti, kad tiek cukrus, tiek medus turi labai panašų kiekį angliavandenių. Taip, medus turi mineralų, vitaminų, antioksidantų, bet tai – nėra dideli kiekiai. Tad, kaip benorėtume save „apgauti“, medų turime vertinti kaip cukrų,“ – sako dietologė.
„Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas portalui „Delfi“ anksčiau taip pat yra sakęs, kad meduje yra to paties cukraus, tačiau kartu – ir kitų naudingų medžiagų.
„Jeigu norisi saldinti gėrimus, verčiau rinktis natūralų cukrų ar medų, jie yra palankesni sveikatai nei sintetiniai saldikliai. Visgi jau ne vienus metus raginama pereiti prie natūralumo, tad apskritai vertėtų susimąstyti, ar tikrai reikia saldinti gėrimus ir dėti papildomo cukraus. Galbūt vertėtų paieškoti natūralios arbatos, kurios skonis patiktų be jokių priedų.
Žinoma, vienas arbatos puodelis su šaukšteliu medaus per dieną nepadarys reikšmingos žalos, bet jeigu kasdien gersime po 3–4 puodelius, galiausiai tai gali atsiliepti įvairiomis sveikatos problemomis“, – įspėjo vaistininkas.