Iššūkis medikams
„Temperatūrai saulėje siekiant 30 laipsnių, statistiškai stebime 15–20 proc. padidėjusį pacientų srautą Skubiosios pagalbos skyriuje kardiologiniame sraute. Karščiai tikrai jaučiasi kasdieniame darbe ir turi įtakos pacientų sveikatai“, – pasakojo Santaros klinikų vyriausiasis kardiologas Tomas Jablonskas.
Dėl karščio, mediko teigimu, paūmėja kardiologiniai simptomai – „tampa sunkiau kontroliuojamas kraujospūdis, dėl įvairių priežasčių gali paūmėti širdies nepakankamumas, padažnėja širdies ritmo sutrikimai“, o dėl dehidratacijos karščių metu gali padažnėti infarktų bei insultų.
Grėsmingiausias perkaitimo, karščio smūgio simptomas – pakilusi temperatūra, kiti simptomai – stiprus galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas, vangumas, mieguistumas, sąmonės sutrikimas. Esant simptomams, kurių pats žmogus nebesugeba suvaldyti namų sąlygomis, reikėtų kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, pabrėžė kardiologas.
Gydytojai rekomenduoja gerti mineralinį vandenį
Pagalba namų sąlygomis prasideda nuo pakankamos organizmo hidratacijos. Per didelius karščius žmogus ne tik išprakaituoja ir netenka daug skysčių, bet ir iškvėpuoja žymiai daugiau skysčių.
„Dėl natūralių termoreguliacinių reiškinių prasiplečia visos paviršinės žmogaus kraujagyslės, ir tai jau yra didesnis apkrovimas širdžiai. <...> Labai naudingas dalykas – vartoti ne tik paprastą vandenį, bet ir mineralizuotą, kuriame yra daugiau elektrolitų“, – kalbėjo medikas.
Kiek anksčiau apie vandens svarbą kalbėjo ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
„Pagrindinis mūsų vėsinimosi būdas yra prakaitavimas. Todėl reikia pakankamo skysčių ir druskų kiekio.
Labai dažnai į priėmimo skyrių atgabenami piliečiai, kurie sportuoja per tokią kaitrą ir negauna pakankamai druskų, todėl pradeda tinti. Ne tik vandens svarbu gauti, bet ir elektrolitų – tai yra mineralinis, visi miltukai su elektrolitais“, – teigė šeimos gydytojas.
Kava ir alkoholis skysčius išvaro, todėl, išgėrus kavos, reikėtų išgerti ir stiklinę vandens.
Jei tinimas atsiranda staiga, o karštis didelis, visada reikia pagalvoti, ar užtektinai gaunate druskos ir elektrolitų. Geriant paprastą vandenį ir gausiai prakaituojant, paties vandens gali užtekti, tačiau druskų – ne.
Svarbu nenutraukti vartojamų vaistų
Per karščius dėl kraujagyslių prasiplėtimo kraujospūdis visiems natūraliai pažemėja, todėl T. Jablonskas ragino žmones nenutraukti vartojamų vaistų nuo kraujo spaudimo, nes „visi vaistai nuo kraujo spaudimo pasakyta supaprastintai, liaudiškai, o iš tiesų skiriami antihipertenziniai vaistai turi ir kitų labai svarbių savybių; vieni turi kraujagysles plečiančių savybių, juos nutraukus gali padaugėti krūtinės skausmų, kiti turi antiaritminį poveikį, juos nutraukus gali padažnėti širdies ritmo sutrikimų, kiti mažina širdies nepakankamumo simptomus, tad juos nutraukus gali paūmėti širdies nepakankamumas“. Žemą kraujospūdį reikėtų koreguoti ne nutraukiant vaistų vartojimą – vietoje to reikėtų vartoti daugiau skysčių ir padidinti gaunamų mikroelementų kiekį.
Karščių laikotarpiu padės šaltas dušas ir šaltos vonelės – tai išorinės termoreguliacinės priemonės, paaiškino medikas. O sunkiems kardiologiniams pacientams vertėtų atsivėsinti prekybos centruose ar pan. patalpose, kuriose yra kondicionieriai.
Ne mažiau svarbu kasdienė apranga – karštu metu rekomenduojami lengvi, ploni, laisvesni drabužiai. Taip pat labai svarbu vengti pikinių karščio valandų, ypač – stengtis nesportuoti saulėje nuo 11 iki 16 val.
Jaunas organizmas, kardiologo teigimu, yra atsparus, stiprus, karštį sunkiau pakelia senyvo amžiaus žmonės, tačiau pasitaiko pavienių atvejų, kai karščių smūgiai paveikia ir jaunus žmones – kartais ir jie kreipiasi į Skubiosios pagalbos skyrių.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Koreguokite dienotvarkę
Gydytojas Valerijus Morozovas pataria per karščius visas keliones ar sunkesnius darbus planuoti anksti ryte arba vėliau vakare ir imti pavyzdį iš pietiečių.
„Siesta yra ne šiaip sau, tai apsisaugojimas nuo karščio. Padarykite ir jūs sau siestą tą vieną karštą savaitę. Visus darbus ir keliones atidėkite į vėlų vakarą ar ankstyvų rytą“, – kalbėjo medikas.
Karščiai gali išprovokuoti ligą ir nesergantiems
Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis aplinkos veiksniai yra itin svarbūs. Jiems didelę įtaką sveikatai daro ir oro užterštumas, ir mažas fizinis aktyvumas, ypač pastebėtas karantino laikotarpiu, o vasarą dar nesergantiems širdies liga gali atsirasti tarsi iš niekur.
„Vyresnio amžiaus pacientai dar gali nesirgti širdies ir kraujagyslių liga, tačiau netektas skysčių kiekis, prarasti elektrolitai gali išprovokuoti trapią širdies ir kraujagyslių sistemą bei pranešti apie pirmuosius simptomus. O tie, kurie turi diagnozuotą ligą, karštu metu gali jausti naujus simptomus. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad netenkame skysčių ir elektrolitų, o vyresnių žmonių reakcija į karštį yra baigtinė. Organizmas tampa nebeatsparus karščiui“, – yra sakęs profesorius Raimondas Kubilius.
Kai kuriems karšti orai gali netgi pranešti apie tai, kad reikia susirūpinti širdimi, bei įspėti apie beprasidedančią ligą, net jei pats žmogus apie ją nieko nežino.
„Lietuviai yra priskiriami prie didelės rizikos žmonių, galinčių turėti širdies ligas. Pirmieji simptomai, kada turėtume sunerimti, tai yra gausesnis prakaitavimas, nes jo metu netenkame elektrolitų. Jų disbalansas gali būti labai reikšmingas. Žmogus dienos pabaigoje gali nesuprasti, kur jis yra, užmiršti, kur jo namai ar artimieji. Pacientai, kurie įžengė į šeštąjį dešimtmetį ir save laiko sveikais, turėtų atkreipti dėmesį į širdies permušimus, galvos svaigimą, bendrą silpnumą, padidintą kraujospūdį“, – teigė jis.
Visą Delfi publikuotą straipsnį ir medikų patarimus rasite čia.
Prisitaikyti galime iki tam tikros ribos
Nors žmogaus kūnas daugeliu atžvilgiu yra stipriai išmokęs prisitaikyti, tačiau, pasak gydytojo neurologo dr. Jokūbo Fišo, toks prisitaikymas nėra begalinis. Iki tam tikros ribos kūnas susitvarko, išlaiko pusiausvyrą, bet peržengus šią ribą viskas griūna. Didžiulis karštis ir šaltis sukelia adaptacinių sistemų sutrikimą. O vienas iš tokių sutrikimų yra skysčių praradimas, tai yra dehidratacija.
Skysčiai prarandami prakaituojant bei iškvepiant orą. Sumažėja ne tik skysčių, bet ir mineralų kiekis organizme. Tai, pasak pašnekovo, kartais sukelia tam tikrus sutrikimus, ypač tiems, kurie jau turi problemų su sveikata.
„Kai kuriais atvejais padidėjęs prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas sukelia panikos atakas. Tarp jaunimo panikos atakos per karščius yra dažnai pasitaikančios. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie turi kardiologinių problemų, nėra nė kalbos, kad karštis pavojingas. Karščio metu sutirštėja kraujas ir susidaro trombai, kurie gali užkimšti plaučių, smegenų, širdies arterijas“, – kalbėjo dr. J. Fišas.
Tokiu atveju išsivysto infarktai, tad reikia būti itin atsargiems. Gydytojas pataria, kad norint išvengti karščio reikėtų vėdinti kambarius tik naktį, dienos metu užtraukti užuolaidas. Jei nėra kondicionieriaus, naudoti ventiliatorių. Taip pat svarbu nepamiršti gerti paskirtų vaistų bei vandens, kai kuriais atvejais net iki 3 litrų.
Visą Delfi publikaciją rasite čia.
