Dar knarkimo tikimybė tendencingai didėja metams bėgant.
Kartkartėmis pasireiškiantis knarkimas nėra rimta problema ir didesnius nepatogumus gali sukelti nebent lovos partneriui. Vis dėlto tais atvejais, kai knarkimas jau tapęs tikrų tikriausia kasdienybe, šis nepatogumas ne tik kelia problemų šalia miegančiam asmeniui, bet ir blogina paties knarkiančiojo miego kokybę, rašo webmd.com. Vis dėlto reguliariai su knarkimo problema susiduriantiems asmenims ir jų artimiesiems paprastai prireikia medicininės pagalbos tam, kad jie galėtų kokybiškai išsimiegoti.
Kas sukelia knarkimą?
Knarkimas pasireiškia, kai oro srautas, keliaudamas iš burnos į nosį, susiduria su fizinėmis kliūtimis. Oro srauto judėjimą trikdančių kliūčių gali būti įvairių.
Užsikimšę nosies takai. Kai kuriems knarkimas pasireiškia tik sezoninės alergijos metu ar tais atvejais, kai vargina sinusų infekcijos. Dar oro srautų judėjimą gali apsunkinti nosies deformacijos, pavyzdžiui, iškreipta pertvara (darinys, skiriantis vieną nosies šnervę nuo kitos) ar polipai.
Prastas gerklės ar liežuvio raumenų tonusas. Jei gerklės ir liežuvio raumenys pernelyg atpalaiduoti, jie gali blokuoti oro judėjimo kanalus. Tokio pobūdžio būklę gali sukelti itin gilus miegas, alkoholio ar migdomųjų vartojimas. Raumenų tonusas silpnėja ir dėl natūralaus senėjimo proceso.
Pernelyg vešlus gerklę dengiantis audinys. Dėl antsvorio gali išvešėti ir gerklės audiniai. Neretai knarkia ir didelius adenoidus ar tonziles turintys vaikai.
Ilgas minkštasis gomurys ir/ar liežuvėlis. Giliai burnoje esantis laisvai judantis audinys, vadinamas ilgu minkštuoju gomuriu, gali susiaurinti ertmę tarp nosies ir gerklės. Kai šie audiniai vibruoja ir vienas su kitu liečiasi, atsiranda oro srautų judėjimą apsunkinančių kliūčių, dėl kurių pasireiškia knarkimas.
Su knarkimu siejami sveikatos sutrikimai
Nuolat knarkiantiems asmenims kyla rimtų sveikatos sutrikimų pavojus, vienas tokių – obstrukcinė miego apnėja, sukelianti tam tikrų problemų.
Sutrikęs kvėpavimas (gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių) miegant, kurį sukelia dalinis arba visiškas oro srautų judėjimo sutrikdymas arba blokavimas.
Dažnas nubudimas naktį, kartais nė nesuvokiant to.
Negilus miegas. Dažni nubudimai nakties metu nesuderinami su kokybišku miegu, nes daugiau laiko praleidžiama negilaus miego nei kur kas veiksmingiau jėgas sugrąžinančio gilaus miego režimu.
Neigiamas poveikis širdžiai. Užsitęsęs varginantis obstrukcinės miego apnėjos poveikis gali turėti įtakos padidintam kraujospūdžiui pasireikšti ir netgi sukelti širdies padidėjimą, o tai savo ruožtu didina širdies smūgio riziką.
Prastas nakties miegas. Dėl šios priežasties susiduriama su mieguistumu dienos metu, kuris gali bloginti gyvenimo kokybę ir didinti automobilių avarijų pavojų.