Slaugytojas Vytautas poliklinikos koridoriais vaikšto nedaug – įprastai kabineto duris varsto pacientai, o jis dirba prie kompiuterio. Tiesa, Vytautas daug vaikšto prieš darbą ir po jo – kasdien su šunimi parke nueina po penkis kilometrus, net jei lauke lyja.
Bendrosios praktikos slaugytojas Vytautas Plučas: „Pasiimu skėtį, einame su šuniuku į Vingio parką, o paskui – praustis.“
Slaugytojas nesiskundžia sveikata, vis dėlto pasiprašė šeimos gydytojo žingsnių recepto, o tuomet pajuto ėjimo azartą. Šeimos gydytojai išrašo ėjimo receptus, kurie galioja tris mėnesius. Priklausomai nuo sveikatos būklės, per dieną žmogus turi nueiti paskirtą žingsnių skaičių – keturis, aštuonis arba dešimt tūkstančių.
Vieni prie poliklinikos kalbinti žmonės gyrė sumanymą derinti judėjimą ir vaistus, kitiems idėja atrodė abejotina, o gydymas medikamentais vis dėlto patikimesnis, treti sakė savo noru vaikštantys kasdien – nueinantys po šešis tūkstančius žingsnių.
Gydytis žingsniais skatinami jaunimas ir vyresni – iki 65 m. asmenys, ypač sergantys hipertenzija, nutukimu, diabetu.
Anot projekto „Žingsnių receptas“ organizatorės Vlados Musvydaitės-Vilčiauskės, šeimos gydytojai atsižvelgs kam kokį žingsnių receptą skirti, nes, pavyzdžiui, diabetu sergantiems žmonėms bus skiriama vienoks žingsnių kiekis, kitiems – kitoks.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikino, kad žingsnių skyrimas poliklinikoje – tarptautinė praktika, ir nuramino – žmonės nebus nugydomi. „Mes įvedėme ir socialinį receptą su Kultūros ministerija – išrašomas receptas lankytis muziejuje.<...> Tai yra tarptautinės patirtys, daugiau skandinaviškos“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
Žingsnių receptai neišrašomi aklai – gydytojai ištiria sveikatos būklę, vėliau dar du kartus pakartoja tyrimus.
Infekcijų kontrolės tarnybos vadovė Miglė Budrienė paaiškino, kad tyrimais įvertinama riebalų būklė bei raumenų masė organizme. Kartais žmogus gali išsigąsti, pastebėjęs, kad didėja svoris. Iš tiesų tai nėra problema – tiesiog didėja raumenynas.
Slaugytojas Vytautas nueina dvigubai daugiau, nei nurodyta. Jis džiaugiasi daugeliu pliusų – pagerėjusia savijauta, psichologine būsena, pastebimai geresne miego kokybe.
Sporto medicinos gydytojo teigimu, vaikščioti sveika ir būtina, tai mažina mirtingumą. Beje, ne kiekvienas ėjimas naudingas – svarbu tempas ir pulsas. „Bent šioks toks pulso pakilimas virš normos, sakyčiau, kad ir kokio amžiaus žmogus būtų, pulsas – 100, 110, jaunesniam – gal ir 120, 130 jau yra gerai, tai rodo, kad širdis gauna krūvį. Reikėtų pasistengti, kad tas krūvis truktų bent kokį pusvalandį“, – pakomentavo Antakalnio poliklinikos sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila.
Žinoma, vaikščiojimas nėra receptas nuo visų ligų. Gydytojas minėjo, kad už ėjimą efektyviau – intervalinės treniruotės, kai sportas kaitaliojamas su poilsiu. M. Butvila pateikė asmeninį pavyzdį: greitas ėjimas – septyni kilometrai per valandą, pulsas pakyla iki 120–130, tuomet pora minučių lengvo bėgimo, devynių kilometrų per valandą greičiu, galiausiai grįžtama į greitą ėjimą, o pulsas vėl sulėtėja.
Sporto medicinos gydytojo teigimu, per dieną pakanka nueiti aštuonis tūkstančius žingsnių – su receptu ar be jo.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: