„Norint išvengti žarnyno infekcinių ligų išplitimo labai svarbi yra tinkama asmenine bei aplinkos higiena ir saugus maistas, jo paruošimas, laikymas ir vartojimas“, – pabrėžia gydytoja A. Bartulienė.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
Pasak ULAC gydytojos A. Bartulienės, dažniausios klaidos, kurios daromos namuose tvarkant maistą, yra nepakankamai termiškai apdorojamas gyvūninis maistas, netinkamai laikomas maistas, netinkama rankų higiena. Kad sumažintumėte užsikrėtimo salmonelioze ir bakterinių žarnyno infekcijų riziką, ULAC specialistai pataria įsiminti 5 pagrindines saugaus maisto taisykles:
LAIKYKITĖS ŠVAROS
- Plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa.
- Plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį.
- Pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.
Kodėl?
Dauguma žmogui pavojingų mikroorganizmų gyvena gyvūnų žarnyne, jų randama dirvoje, vandenyje. Su užterštomis rankomis, per virtuvės inventorių, šluostes patogeniniai mikroorganizmai gali patekti į maistą.
ATSKIRKITE ŽALIAVĄ NUO VARTOJIMUI PARUOŠTO MAISTO
Laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų.
Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite.
Šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava.
Maistą gaminkite taip, kad blogosios bakterijos, esančios gyvūniniame maiste, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą, valgomą be papildomo terminio apdorojimo. Todėl gaminant maistą būtina kuo dažniau plauti rankas, ypatingai kiekvieną kartą po sąlyčio su gyvūniniu maistu, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos neturi lašėti ant kitų produktų.
Kodėl?
Termiškai neapdorotoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir jų skysčiuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais maisto ruošimo metu gali būti užterštas kitas maistas
GERAI TERMIŠKAI APDOROKITE
Gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį ir kt.
Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros.
Gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas.
Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
Kodėl?
Aukštesnėje nei 70°C temperatūroje žūva beveik visi ligas sukeliantys mikroorganizmai.
TINKAMAI LAIKYKITE MAISTĄ
- Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.
- Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą.
- Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros.
- Nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve.
- Atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
Kodėl?
5-60°C laipsnių temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną (nuodą), kuris gali būti mirtinai pavojingas sveikatai. Žemesnėje nei 5 laipsniai ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje užkrečiamųjų ligų sukėlėjų dauginimasis sulėtėja arba nutrūksta
RINKITĖS ŠVIEŽIĄ IR NESUGEDUSĮ MAISTĄ
- Maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį.
- Nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.
- Kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo.
- Nevartokite maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu.
Kodėl?
Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Termiškai apdorotas ar tinkamai nuplautas maistas yra saugesnis.
Kokiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama per maistą?
Viena dažniausių maistu plintančių infekcijų mūsų šalyje yra salmoneliozė, kuria dažniausiai užsikrečiama nuo vištų kiaušinių, vištienos ir jos produktų. Gyvūninės kilmės maiste gali slypėti ir kiti ligas sukeliantys mikroorganizmai, pvz., Campylobacter, Yersinia, Escherichia, Listeria.
Pastarosios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo.
Sergantis žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu ir, jei gamindamas maistą nesilaiko higienos reikalavimų, ligos sukėlėjais gali užteršti šeimynai ruošiamą maistą.
Kampilobakteriozė – per maistą plintanti infekcinė liga kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po dviejų – penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis inkubacinis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų.
Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų. Tačiau neretai liga gali prasidėti „apendicito priepuoliu“.Labai retai, bet po persirgtos ligos galimos tokios komplikacijos: sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas), paralyžiai.
ULAC duomenimis, 2019 m. iš viso buvo užregistruoti 9 502 BŽI atvejai (sergamumo rodiklis siekė 340 atv./100 tūkst. gyv,.). Lyginant su ankstesniais metais sergamumo rodiklis išliko panašus.
Pernai, daugiausiai užregistruota sergančių nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis (72,6 proc. visų užregistruotų BŽI), taip pat daug užregistruota kampilobakteriozės (12,8 proc.), salmoneliozės (7,8 proc) atvejų.
Dažniausiai šiomis infekcijomis užsikrečia ir serga vaikiai iki 6 metų amžiaus. 2019 metais 0–3 m. amžiaus grupėje sergamumo rodiklis siekė 1643,4 atv. 100 tūkst. gyventojų, o 4–6 m. grupėje – 776,2 atv./100 tūkst. gyventojų.
ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojos epidemiologės Aušos Bartulienės teigimu, BŽI plinta per užterštą maistą ir aplinką. Pernai per maistą užsikrėtė daugiau nei pusė (53 proc.) visų BŽI sirgusių asmenų.
Pasak gydytojos, dažniausiai jie užsikrėtė per paukštieną ir jos produktus (16,4 proc.), kiaulieną, jautieną (13,6 proc.), kiaušinius ir jų produktus (6 proc.). Net 16,5 proc. ligonių užsikrėtė nuo užterštos aplinkos ar higienos stokos.