Tačiau kaip teigia gydytojas genetikas prof. dr. Danielius Serapinas, nors autistai bendrauja „šiek tiek kitaip“, jų pasaulis nėra bejausmis, rašoma pranešime spaudai.
Prieš penktadienį kino ekranuose pradedamą rodyti vengrų režisierės Ildikó Enyedi filmą „Apie kūną ir sielą“ (“On Body and Soul”O, kuris pasakoja vienišo vyro ir autizmo požymių turinčios moters dvasinio ryšio istoriją, su gydytoju kalbamės apie savomis taisyklėmis grįstą autistų kasdienybę ir jų santykį su aplinkiniais. Koks jis?
„Mums gali pasirodyti, kad autistai yra atsiskyrėliai ir nori būti tik vieni, – sako specialistas, bet toks įspūdis nebūtinai yra tiesa. – Autizmo spektro sutrikimų turintis žmogus, priešingai, gali trokšti bendrauti, tačiau nemokėti to išreikšti elgesiu ir žodžiais.“
Čia, pasak jo, yra vienas pagrindinių autistų elgesio paradoksų, kuriuos mes, aplinkiniai, labai dažnai neteisingai „nuskaitome“. Tiesa, nemokėjimas iki galo suprasti emocijų yra abipusis – pavyzdžiui, matydami verkiantį žmogų, autistai nežino, kaip jį užjausti, nes neturi tam elgesio modelių, nors ir norėtų padėti.
Panašiai, pasak D. Serapino, yra su meile. Kadangi šis jausmas paremtas kūno kalba, jame pilna poteksčių ir nutylėjimų, kuriuos autistams sunkiau suprasti, reakcija į meilę dažnai būna neadekvati.
„Autizmo požymių turintiems žmonėms sunkiau „skaityti tarp eilučių“, perprasti niuansus. Tai susiję su smegenų veikla. Tyrimai rodo, kad autistų smegenų pusrutuliuose asociacinių jungčių yra žymiai daugiau nei pas kitus žmones, tačiau jungčių tarp pusrutulių – mažiau. Todėl šiems žmonėms sunkiau susieti emocijas su elgesiu“, – pasakoja gydytojas.
Tačiau meilė, pasak specialisto, jokiu būdu nėra svetima autistams. Jeigu užsimezga šilti santykiai, jie padeda ir padrąsina. Autistams svarbu žinoti, kad kitas žmogus supranta jo jausmus. Būtent tada atsipalaiduoja vadinamieji „vidiniai kamščiai“, darosi lengviau priimti emocijas – tiek savo, tiek kitų žmonių“, – pabrėžia genetikas.
Apie autizmo požymių turinčios moters atsivėrimą jausmams ir pasakoja filmas „Apie kūną ir sielą“. Tačiau kartu prabyla universaliau – rodo žmogišką artumą, kurio mes visi kartais bijome, bet kuris mus gydo. Filmas laimėjo Berlyno kino festivalio „Auksinį lokį“, o Mariją suvaidinusi Alexandra Borbély buvo pripažinta geriausia šių metų Europos aktore.
Filmo „Apie kūną ir sielą“ anonsas čia.