Kaip laidoje sakė gydytojas, karantinas sportininkams ilgainiui turėtų išeiti į naudą.
„Karantino metu buvo apribotos treniruotės ir nevyko jokios varžybos, todėl buvo puikus metas pagerinti sveikatą, atgaivinti raumenis, išsigydyti traumas. Manau, daugelis sportininkų tuo džiaugėsi. Jų karjera praktiškai nenutrūkstama, todėl atostogų visada pritrūksta. Mano manymu, ilgainiui sportininkams iš tokios pertraukos bus nauda“, – sakė G. Tankevičius.
Kalbant apie sportines traumas, reikėtų išskirti dvi sporto rūšis – mėgėjišką ir profesionalų. Pasak gydytojo, sportuoti mėgėjiškai galima ir be traumų, tačiau profesionaliai – tai iš esmės neįmanoma.
„Protingai ir atsargiai užsiimant fizine veikla, kuri sveikatina, galbūt galima išvengti traumų. Bet vėlgi, dėl tam tikrų situacijų traumas galima patirti ir kur nors užkliuvus, – pasakojo laidos „Pradėsiu nuo pirmadienio“ pašnekovas.
– Kalbant apie profesionalų sportą – sportuoti be traumų praktiškai neįmanoma, nes visos galimybės yra ribinės, be to, atsiranda tokie rizikos veiksniai kaip oponentas, kontaktas, taisyklės“.
Kelios taisyklės, kurias būtina žinoti sportuojantiems
Pagrindinė taisyklė mėgėjiškame sporte: jei jaučiate skausmą ir didelį diskomfortą, kažką reikia daryti kitaip, išsiaiškinti, kodėl skauda. Be to, skausmas negali didėti ar užsitęsti ilgiau nei kelias savaites.
„Skausmas gali atsirasti, bet per kelias savaites turi sumažėti ir visai išnykti. Jei jis tik didėja, reikia kreiptis pas specialistus, nes taip gali nutikti ir rimtos traumos. O profesionalai atvirkščiai – turi sportuoti ir toliau net jausdami skausmą“, – pasakojo G. Tankevičius.
Vis dėlto, jei buvo sunki treniruotė ir raumenims reikėjo adaptuotis, o po kurio laiko taip ir įvyko – viskas gerai. Tačiau, jei skauda sąnarius, kažkurioje kūno vietoje skausmas vis nesibaigia, pasak gydytojo – tai blogas ženklas.
„Kitas labai blogas ženklas yra raumenų spazmai ar sumažėjusi judesio amplitudė, raumens sutrumpėjimas, kai negalime atlikti tam tikrų veiksmų. Pavyzdžiui, pritūpus pabūti ant kulnų, pasiekti savo kojų pirštų, pasilenkti ir panašiai, – kalbėjo sporto medicinos gydytojas.
– Kartais skausmo gali nė nebūti, bet specialistai riziką pamato iš judesių, blogos laikysenos. Jei yra tokių „kabliukų“, laiko klausimas, kada įvyks trauma. Ypač, jei šnekame apie agresyvesnį sportą, kuriame yra šokinėjimas, staigus krypties keitimas, pavyzdžiui, kaip krepšinyje, tada užteks blogai pastatytos kojos ar griuvimo ir įvyks trauma“.
Dirbantiems sėdimą darbą ir mažai judantiems žmonėms rizika gauti traumą pajudėjus šiek tiek aktyviau – dar didesnė.
„Jei visą gyvenimą tik sėdėsime, tai taip galime ir nugyventi iki pat pabaigos. Bet, jei išeisime į kokią nors iškylą, išvyką, pateksime į kokį nors iššūkį, pavyzdžiui, reikės irkluoti baidarę ar žaisti, traumos rizika bus didelė“, – sakė G. Tankevičius.
Pasak gydytojo, dirbant sėdimą darbą ir 2-3 minučių pertraukos kas 2 valandas gali padėti nugarai.
„Tai turi būti kaip dantų valymas – turime prižiūrėti savo raumenis kasdien. Taip galima pamatyti ir įvairius skausmus“, – patarė G. Tankevičius.