„Todėl darau išvadą, kad būtent gerovė, šiuolaikinis negyvas maistas ir nejudrumas yra svarbios priežastys, dėl kurių susidaro akmenys“, – mano ji.
Žolininkės teigimu, jei inkstuose yra smėlio, labai sveika gerti keturių žolelių arbatą, o universaliausias patarimas – apskritai vartoti daug skysčių: „Geriausia gerti paprastą vandenį, kuriame mažai mineralų, beržų pumpurų, takažolių, bruknių lapų arbatas. [...] Taip pat labai svarbu mesti svorį ir mažiau valgyti.“
– Akmenligė užklumpa sergant paveldimomis inkstų ligomis, dažniau diagnozuojama pacientams po stuburo ir kitų traumų, dėl kurių žmogus priverstas ilgai gulėti. Akmenligė gali užklupti žmogų, kenčiantį dėl lėtinio viduriavimo arba po žarnyno operacijų. Akmenims susidaryti palankesnes sąlygas sukuria ir kai kurie vaistai. Jei akmenys inkstuose nustatomi per profilaktinę patikrą, priepuolių nėra, galbūt galių turi liaudiškos priemonės?
– Akmenys akmenims nelygūs. Vieni gali ilgai kankinti, o kiti, ypač užapvalintais kampais, gali tūnoti, ir tiek. Taip pat gali atsirasti smėliuko, kuris kankins kiekvieną dieną (tarkim, naktimis nesuprasite, kodėl vartotės nuo šono ant šono). Smėlį paprasčiausia išvaryti keturių žolelių arbata – pageri savaitę, ir skausmų nebėra. Taigi smėlis lengviausiai panaikinamas.
Kadangi akmenys labai įvairūs, iš karto negalima sužinoti, kokiomis priemonėmis juos išvaryti. Aišku viena – visų metalų, išskyrus kalio, druskos vandenyje netirpsta. Todėl galima organizmą prisotinti kalio ir pabandyti akmenis sumažinti. Šis būdas labai veiksmingas, ir žmonėms dažnai pasiseka. Kalis yra labai aktyvus, todėl išmuša kito metalo joną ir atsistoja į jo vietą. Kadangi džiovintose petražolėse labai daug kalio (100 g petražolių – 5 g kalio), jų arbatą sveika gerti inkstuose esant smėlio. Žaliose petražolėse kalio mažiau, bet, geriant tokią arbatą, organizmas vis tiek gauna kalio jonų, o kalis pradeda tirpinti ir varyti kietų medžiagų gabalėlius.
– O kokia yra ta keturių žolelių arbata?
– Imame po šaukštą takažolių, notrelių ir petražolių, pusę šaukštelio meškauogių ir užpilame 600 g verdančio vandens. Tai vienos dienos norma. Jei gersite savaitę tris kartus per dieną, naktį juosmenį nustos skaudėti ir nebeskaudės dvejus trejus metus.
– Šia liga serga 12 proc. vyrų ir 7 proc. moterų. Dažniau ja serga išsivysčiusių šalių 50–75 metų gyventojai. Beje, dažniau serga baltosios rasės atstovai. Todėl darau išvadą, kad būtent gerovė, šiuolaikinis negyvas maistas ir nejudrumas yra svarbios priežastys, dėl kurių susidaro akmenys.
– Kai inkstų akmenys chirurginiu būdu pašalinami, gydytojai akmenukus atiduoda pacientui. Galima matyti, kad jie nėra vienodi.
– Yra daug akmenų rūšių. Vieni yra šarminiai, kiti – rūgštiniai. Šarminiai akmenys skirstomi į karbonatinius, fosfatinius ir struvitinius. Jei žinote, kokie akmenys jus kamuoja, nesunku parinkti ir maistą, ir žolę, ir vaistą. Kai akmenys šarminiai, turime vartoti maistą, kuris rūgština: mėsą, žuvį, grūdus. Negalima vartoti gazuotų gėrimų, kakavos, šokolado, fermentinio sūrio, žuvies konservų, džiovintų vaisių, citrinų, apelsinų, riboti pieno, varškės, pupų, žirnių, ridikų ir bulvių kiekį. Kai akmenys fosfatiniai, reikia atsisakyti pieno ir visų jo produktų, rūkyto, sūdyto ir marinuoto maisto, mažiau valgyti vaisių ir daržovių. Bet ankštines daržoves valgyti galima.
Kai akmenys rūgštiniai, organizmą reikia šarminti: valgyti daugiau daržovių, vaisių, netgi lašinių ir medaus. Oksalatiniai akmenys susidaro nuo rabarbarų, šparaginių pupelių, brokolių, svarainių, riešutų, rūgštynių, agrastų. Tada organizmą irgi turime šarminti ir valgyti daug lapinių daržovių, nes jose yra magnio, kuris šiuo atveju labai reikalingas. Būtina mažiau vartoti sezamų, kavos, kakavos, šokolado, vyno ir likerių. Kai akmenys uratiniai, reikia vengti purinų turinčio maisto: sultinių, riebios mėsos, žuvies, visų subproduktų, ankštinių daržovių. Galima valgyti nedaug grūdų, sėklų, bulvių, kiaušinių, vaisių, uogų, daržovių, džiovintų vaisių. Labai netinka greipfrutai, pomidorai, limonadai, ypač kokakola. Sugrąžinta rūgščių ir šarmų pusiausvyra savaime nepanaikins jau susidariusių akmenų (nebent per ilgą laiką truputį aptirpdys), bet bent jau neleis susidaryti ir naujiems.
– Grįžtu prie kalio. Jei valgysite maistą, kuriame daug kalio, ir darysite viską, kad apskritai organizme kalio būtų kuo daugiau, yra tikimybė, kad akmenys bent truputį sumažės. 100 g graikinių riešutų turi beveik 1 g kalio. 100 g migdolų – 833 mg kalio, kviečių gemalai (ne pačių kviečiai) – daugiau nei 1 g, bulvės – 0,5 g, žali kopūstai – 0,5 g, burokėliai – trečdalį gramo, morkos – 0,25 g. Taigi labai sveika valgyti būtent šiuos produktus.
Jei turite vandens jonizatorių, pripilkite jį visą distiliuoto vandens ir įpilkite 1 mililitrą kalio chlorido tirpalo (10 proc.) Po 40 min. prie katodo gyvajame vandenyje susidarys kalio jonai. Šį vandenį padalykite į tris dalis ir kas pusę valandos gerkite per šiaudelį. Per 9 valandas iškerkite jį visą ir pajusite pokyčius.
– Sergantiems inkstų ligomis reikia atkreipti dėmesį į suvartojamų skysčių kiekį. Kodėl?
– Vieni sako taip, kiti – kitaip. Bet jei nusprendžiate gerti arbatas, kad gautumėte kalio, gerti reikia labai daug. Jei norite tirpinti akmenis ir druskas tokiu būdu, kas 1,5 valandos organizmas turi gauti 40 mg kalio. Tai gali būti ne vien arbata – gali būti ir maistas, tik reikia apskaičiuoti, kiek jame yra kalio. Tada vieną kartą išgeriate arbatos, kitą kartą kažką suvalgote, trečią kartą išgeriate jonizuoto vandens. Darote tai kantriai, nuo ryto iki vakaro. Arbatos gali būti labai daug, ir 2–3 litrai – nieko čia tokio.
Vis dėlto universaliausias patarimas turint akmenų – vartoti daug skysčių. Geriausia gerti paprastą vandenį, kuriame mažai mineralų, beržų pumpurų, takažolių, bruknių lapų arbatas. Negalima gerti obuolių, greipfrutų sulčių, nes jos tik padidina akmenų susidarymo riziką. Taip pat labai svarbu mesti svorį ir mažiau valgyti.