Jei po nėštumo nutraukimo moteris nejaučia potrauminio streso, ji yra visiška beširdė ar vis dėlto normalus žmogus? Kaip iš tiesų jaučiasi abortą pasidariusios moterys? Į šiuos ir kitus klausimus bandė atsakyti Seime susirinkę įvairių sričių atstovai, diskutavę, ar Lietuvai reikia abortų draudimo.
Po aborto priešlaikinio gimdymo rizika didėja 1,5 karto
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Šeimos sveikatos skyriaus vedėjos Aušrutės Armonavičienės, ministerijos nuomonė išsakyta Vyriausybės išvadoje dėl šio projekto. t. y. kam nepritaria. „Teisė į nėštumo nutraukimą yra viena iš moters reprodukcinių teisių ir susijusi su teise į asmeninį gyvenimą, taigi šios koalizijos kontekste mes konstatuojame, kad tai neišvengiamas blogis. Mes manome, kad jį išgyvendinti gali ne draudimai, bet visuomenės, ypač jaunimo, švietimas. Mokyklose turėtų atsirasti lytinio ugdymo ir švietimo metodikos, kad jaunimas suvoktų, jog abortas nėra šeimos planavimo būdas.
Nereikia manyti, kad moteris, kuri kreipiasi dėl nėštumo nutraukimo, tai daro šiaip sau, todėl, kad užsinorėjo. Yra daug priežasčių – finansinių, emocinių, šeimos. Aš dirbau akušere ginekologe 20 metų ir žinau, kad joks gydytojas lengva ranka jo nedaro. Prieš tai rekomenduojama pasikalbėti su psichologu. Šiuo metu ministerijoje rengiami pasiūlymai, kad konsultacija būtų privaloma. Manoma, tai bus dar vienas barjeras, kad moteris iškart nepasakytų „ne“. Taigi, mūsų manymu, jau ir dabar yra ribojimų nutraukti nėštumą – pavyzdžiui, 12 savaičių riba, iki kurios jį galima atlikti, ši paslauga yra mokama. Ne kiekviena moteris gali susimokėti per 200 Lt. Taigi yra saugiklių, verčiančių moterį pagalvoti. Kita vertus, teisė rinktis leidžia išvengti kriminalinių abortų, kurie jokiu būdų neužtikrina procedūros saugumo. Kaip rodo kitų šalių patirtis, jeigu jie draudžiami, išauga kriminalinių abortų skaičius ir medicininis turizmas, kadangi moterys, kurios apsprendusios, vis tiek ras būdų jį pasidaryti“, - teigė specialistė.
„Teko rasti Danijos studijas, kurių metu buvo apklausta apie 400 tūkst. moterų. Nustatyta, kad nėštumo nutraukimas 1,5 karto padidina priešlaikinio gimdymo galimybę. Taigi abortas turi akivaizdų poveikį moters sveikatai. Panašių tyrimų daryta ir Suomijoje. Taigi nėštumo nutraukimas nėra sektinas dalykas ir koks gėris. Tai nėra danties ištraukimas, tai procedūra, kuri paliečia visą šeimos gyvenimą. Žmogaus teisės yra labai svarbios, bet tai nėra tas pats, kaip teisė į mokslą ir pan.“, - tikino medikas.
Tuo tarpu Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė prieštaravo, kad egzistuoja visa eilė ir priešingų tyrimų, bylojančių, kad abortą pasidariusios moterys nepatyrė jokių išgyvenimų ir žalos, todėl negalima šių duomenų absoliutinti.
Moterys taip menkai išprususios, kad nespėja pasidaryti nėštumo per 12 savaičių
Žmogaus teisių centrą atstovaujanti Indrė Jonaitytė-Gricė pabrėžė, kad tarp abortų draudimo iniciatorių ir likusios vadinamosios liberalios visuomenės dalies – kardinalus nesutarimas.
„Prioritetas turėtų būti teikiamas moters teisei į reprodukcinės sveikatos gerinimą, švietimui. Medikai dažnai įsivaizduoja, kad atlieka pareigą įteikę moteriai lankstinuką. Tačiau praktikoje yra labai didelis žinių vakuumas, todėl reikia koncentruotis ties neplanuoto nėštumo problema ir pagalba moterims, kurios svarsto – darytis abortą ar ne. Aborto kriminalizavimas verstų moterį priimti kardinalius sprendimus, gilintų moterų diskriminaciją tiek pajamų atžvilgiu, tiek dėl galimybės integruotis į socialinę aplinką. Mano manymu, rengėjai nuvertina moters psichologiją ir fiziologiją.
Aš pati esu besilaukianti moteris, ir jei nuspręsčiau, kad nenoriu vaiko, esant aborto draudimui, galėčiau išvykti į kitą šalį, kad padaryčiau tai saugiai, nes esu pasiturinti. O jei moteris neturi pinigų, ji gimdys vaikus kaip inkubatoriui, nes tai, pasak projekto rengėjų, pagerins demografinę padėtį, arba pasirinks mediciniškai nesaugią procedūrą. Jei moteris dėl tam tikrų aplinkybių norės aborto, ji tai padarys, todėl moteris neturėtų būti skatinama rizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Dėmesį reikia kreipti į visai kitus dalykus – švietimą, kontracepciją. Sutinku, kad turi būti privaloma psichologo konsultacija, kuri padės moteriai apsispręsti, bet nepalaikau draudimo, kuris moterį pastato į labai keblią padėtį. Jei moteris po gimdymo nuspręs neauginti savo vaiko ar augins neturėdama nei vyro palaikymo, nei pajamų, todėl ji ir jos vaikas skurs – ar tai pateisinama socialiniu aspektu? Beje, praktika rodo, kad 12 savaičių – netgi per trumpas laikotarpis pasidaryti abortą. Dėl švietimo stokos, moteris apie nėštumą kartis sužino per vėlai. Užsiregistruoti pas gydytoją taip pat užtrunka“, - svarstė diskusijos dalyvė.
Ji atviravo netgi savo aplinkoje žinanti moterų, kurios po aborto nesijaučia sugniuždytos. Ji pateikė pavyzdį moters, kuri pastojusi pasidarė abortą, nes tuo metu nejautė reikalinga kūdikio tėvui, taigi ji pasidarė tai gindama savo orumą, nes jautėsi pažeminta. Vėliau ji už šio vyro ištekėjo ir susilaukė dviejų vaikų. Žinoma, tai buvo skausmingas išgyvenimas, bet tikrai ne toks dramatiškas, kaip jį dažnai bandoma nupiešti.
Šis atviravimas sulaukė pasibaisėjimo reakcijos aborto draudimo šalininkų gretose. Pasak Pasaulinė gydytojų asociacijos „Už žmogaus gyvybę“ atstovų, šiuo metu atnaujinta Hipokrato priesaika. Būsimieji medikai Lietuvoje prisiekia saugoti žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo iki mirties. Beje, ir senovės laikų priesaikoje buvo sakinys: „Nieko neduosiu moteriai, kad jos gemalas būtų sunaikintas“.
Pasak krikščioniškų pažiūrų medikų, abortų skaičius mūsų šalyje sumažėjo nuo 48 tūkst. nepriklausomybės pradžioje iki 6 tūkst. dabar. Jų manymu, prie to prisidėjo pasaulėžiūros pokyčiai, todėl esą ir svarstomą projektą reikėtų vertinti ne kaip draudimą ir moters pažeminimą, o kaip motinystės išaukštinimą bei gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įteisinimą.
Panašią poziciją išreiškė ir Vyskupų konferencijos atstovas. „Svarbu įsivertinti, kas yra negimęs kūdikis biologine prasme. Dėtinas akcentas, kad negimęs kūdikis turi potencialą užaugti žmogumi, jei nebus sudarytos kliūtys. Konstatavus šį negimusio kūdikio potencialą galime kalbėti apie žmogaus prigimtį. Biologiniu požiūriu negalime laikyti kūdikio moters kūno dalimi, kaip dažnai kalbama viešojoje erdvėje. Žmogaus embrionas yra atskira biologinė sistema, genetiškai besiskirianti tiek nuo motinos, tiek nuo tėvo, jis turi visą genetinę informaciją vystytis. Be to, jis vystosi pats, nevystomas dirbtinai. Taigi norėtume, kad teisingai būtų vertinama negimusio kūdikio reikšmė. Šis įstatymas tokį požiūrį ir įtvirtina“, - tikino katalikų bažnyčiai atstovaujantis diskusijos dalyvis.
Tiesa, D. Serapinas patikslino, kad nors genetine prasme gyvybė prasideda nuo naujos DNR funkcionavimo pradžios, kūdikis iki penkių mėnesių tiesiogiai priklausomas nuo motinos – tiek fiziologine prasme (kraujotakos, mitybos), tiek psichologine. „Mano asmeniniai tyrimai ne tokie gausūs, bet esu apklausęs 20 nepilnamečių nėščiųjų ir 40 mergimų, gimdžiusių po 20 metų. 39 merginos teigė, kad nesigaili gimdžiusios ir kad vaikas yra didelis džiaugsmas, nors 70 proc. atvejų nėštumas buvo neplanuotas. Panašius rezultatus pateikia ir daugybė kitų tyrimų, todėl reikia priemonių, skatinančių priimti teisingą sprendimą“, - teigė medikas.
Gimdyti pasiryžusias jaunas moteris protina patys medikai?
„Ar mes norime gydyti moteris nuo nelegalių abortų komplikacijų, ar imtis prevencijos? Vakarų šalys turi reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo programas. Jei tokią turėtume ir mes, nereikėtų čia dabar diskutuoti. Pasaulinė praktika rodo, kad ribojimai, kaip ir draudimai, neatneša didelės naudos. Jei padarysime privalomas psichologų konsultacijas, dar labiau apribosime prieinamumą. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad abortas saugus tuomet, kai jis legalus, o kad jis būtų saugesnis, reikia ne apriboti prieinamumą, o leisti moteriai laisviau nutraukti nėštumą, kai jai tai būtina. Lenkijos nevyriausybinės organizacijos yra nurodžiusios, kad šalyje gali būti padaroma apie 200 tūkst. nelegalių abortų per metus. Žinoma, Lenkija didelė, bet tai vis tiek daug“, - pasakojo E. Kuliešytė.
Beje, vos 10 km nuo Lenkijos sienos, Vokietijos teritorijoje, yra klinika, kurioje dirba lenkų personalas ir aptarnauja pacientes lenkų kalba. Iš Lenkijos jos čia ir suvažiuoja darytis abortų.
Pasak Krizinio nėštumo centro atstovės Zitos Toliminienės, moteris abortui apsisprendžia ne savo valia, o dėl aplinkinių, dažniausiai vyro, spaudimo. Todėl kalbant apie laisvę pasirinkti, reikia apibrėžti, kas yra laisvė.
„Nėščia moteris nėra psichologiškai laisva, ji labai priklausoma nuo aplinkinių, taip pat patiria spaudimą iš gydytojų – gydytojai nesuteikia moterims išsamios informacijos apie aborto žalą. Mums tenka bendrauti su daug moterų, kurios pastojusios, jos pasakoja sulaukiančios klausimo, ar gimdys. Jei moteris jauna, 18-19 metų, gydytojas nustemba, kad ji ketina gimdyti. Esą visai išprotėjo. Taigi patys gydytojai skatina moteris daryti abortą. Jos skundžiasi, kad tikėjosi medikų palaikymo, o sulaukė spaudimo. Tuo tarpu įstatymo nėra, kuris įteisintų negimusios gyvybės apsaugą, taigi nėra atsakomybės gydytojams ją saugoti.
Baisu, bet Amerikoje kai kuriose valstijose leidžiama abortą pasidaryti iki praktiškai iki gims kūdikis. Skiriasi tik aborto kaina – pastarasis labai brangus. Ir šios klinikose moteris konsultuojam,a dėl nėštumo nutraukimo, bet tai daro suinteresuotas klinikos specialistas, o konsultavimas turėtų būti nepriklausomas nuo tų, kurie daro abortus. Taip pat svarbu, kokią informaciją moteris turi gauti konsultacijos metu. Reikia ne tik padėti susigaudyti, ką moteris jaučia, bet ir pateikti socialinį aspektą – kokios pagalbos ji gali tikėtis po gimdymo. Juk abortas – tai ne kailiniai, kuriuos gali grąžinti, tai sprendimas visam gyvenimui. Aš suprantu, kad reikia lytinio švietimo, bet reikia ir pagalbos konkrečiai moteriai, kuri atsiduria krizėje. Net sužinojusi, kad vaikas bus neįgalus, moteris gali nenutraukti nėštumo, jei žinos, kad sulauks pagalbos jį auginant. Tačiau dabar vyrauja tendencija nutraukti nėštumą“, - teigė diskusijos dalyvė.
Diskusijos metu iškilo nuogąstavimų, kad esant liberaliai abortų tvarkai gali atsirasti vaikų genocidas pagal genetinius požymius – pavyzdžiui, lytį, kaip šiuo metu yra kai kuriose Rytų valstybėse, tačiau D. Serapinas patikino, kad iki 12-tos savaitės paprastu būdu nustatyti lytį neįmanoma, o genetikai lyties nustatymo Lietuvoje nesiima.