Į DELFI redakciją kreipėsi „Advanced Dairy Technologies“ projektų vadovas Vytautas Fedaravičius. Pateikęs iš pirmo žvilgsnio šokiruojančius Nacionalinio Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atliktus tyrimų rezultatus, V. Fedaravičius, apsiginklavęs svariais įrodymais, apkaltino UAB „Lukšių pieninės“ produkciją kaip neatitinkančią Europos parlamento ir Tarybos (EB) reglamente nustatytų orientacinių žalio pieno kriterijų. Tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nepatvirtino V. Fedaravičiaus kaltinimų „Lukšių pieninei“ pagrįstumo.
EB 2004 metų reglamente nustatytos orientacinės vertės kriterijų normos nurodo, jog termiškai apdorotame karvės piene, iš kurio gaminami pieno gaminiai, bendras bakterijų skaičius, nustatytas esant 30°C temperatūrai, neturėtų viršyti 100 000 vnt. mililitre.
„Užteršta“ pieno produkcija – jau 4 metai rinkoje
V. Fedaravičius mikrobiologiniam maisto produktų tyrimui pristatė 6 „Lukšių pieninės“ gaminamos produkcijos mėginius: „Senolių“ varškę (0.5, 9 ir 18 rieb. gaminius), „Senolių“ 2.5 rieb. pieną ir lietuviškus varškės sūrius (13 ir 22 proc. rieb. gaminius). V. Fedaravičius teigia, jog tirtuose mėginiuose nustatytas per didelis bakterijų skaičius: „Pavyzdžiui, „Senolių“ 2,5 rieb. pieno mėginyje ištirtas aerobinių mikroorganizmų skaičius viršija normą 73 kartus“.
Tai, jog EB reglamente nustatyti kriterijai skirti žaliam pienui, o tirta iš prekybos paimta produkcija, anot besikreipusiojo, neturi didelės reikšmės, kadangi po pasterizacijos bakterijų skaičius produktuose turėtų būti dar mažesnis. „Nuvažiuokite į „Lukšių pieninę“, pamatysite, jog jų produkcija gaminama aliuminėse voniose, kurios yra uždraustos maisto pramonėje. Įmonė žaliavą superka netinkamos kokybės, o tą užterštą pieną pakuoja antihigieninėm sąlygom“, - pasakoja V. Fedaravičius ir pabrėžia, jog tokia produkcija rinkoje egzistuoja galimai apie 4 metus.
Pasidomėjus, kokiomis aplinkybėmis užteršta produkcija gali taip ilgai cirkuliuoti rinkoje niekieno nepastebėta, V. Fedaravičius kaip esminę to priežastį įvardija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus aplaidumą: „Nėra įmonių priežiūros, griežtų reikalavimų. Valstybinė kontrolė tikrina tai, ką reikia – pavyzdinius ūkius. Prieš tai šiame poste dirbęs Kazimieras Lukauskas taikė griežtesnius reikalavimus ir žaliavai, ir gamybos įmonėms“.
Tyrimo rezultatų patikimumas – neįrodomas
Tačiau VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Mantas Staškevičius „Lukšių pieninei“ mestus kaltinimus vertina kaip nepagrįstus. Specialistas sako, jog produktų mėginiai tirti ne pagal teisės aktuose reglamentuojamus rodiklius, ir tik „Senolių“ 2.5 rieb. pieno mėginyje nustatytas bakterijų skaičius galėtų būti laikomas netipiniu. „Mėginius paėmė ir tyrimui pristatė privatus asmuo, todėl nėra galimybės įvertinti produktų laikymo bei transportavimo sąlygų iki tyrimo, - pabrėžia M. Staškevičius. Dėl šios priežasties privačių asmenų paimti tyrimui mėginiai teisiškai nepripažįstami kaip objektyvūs.“
KTU Maisto instituto Mikrobiologijos mokslo laboratorijos vedėja dr. Joana Šalomskienė dėl tos pačios priežasties negalėjo tiksliai įvertinti tyrimo rezultatų: „Pagal EB reglamentą, gatavuose pieno produktuose mikrobiologinių kriterijų nustatyti nereikalaujama. Tačiau tiesa, rezultatuose nurodomas per didelis pasterizuoto pieno užterštumas“.
Tyrimų protokolas, pateiktas V. Fedaravičiaus, yra su mikrobiologinio tyrimo rezultatais. Pieno produktams taikomi mikrobiologiniai kriterijai, atsižvelgiant į EB 2005 metų reglamente (Nr. 2073, dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų) išdėstytus reikalavimus. Pagal juos, pasterizuotam pienui reikėtų tirti enterobakterijas, sūriams – stafilokokus bei žarnines lazdeles (E coli).
Žaliavos kokybę kontroliuoja kiti
Jurgita Krištolaitienė, „Lukšių pieninės“ kokybės vadybininkė, situaciją apibendrino kaip visiškai nepagrįstą. Anot J. Krištolaitienės, pieninė ne vieną dešimtį metų žaliavą superka iš pastovių tiekėjų, turinčių sveikos galvijų bandos statusą, todėl produktų kokybė nėra susijusi su valstybės tarnautojų veikla. „Superkamo pieno kokybė kontroliuojama iki jo panaudojimo įmonėje. Mes neturime juridinių galių atlikti ūkių kontrolę. Žalio pieno mėginiai, surinkti iš ūkių, tiriami nepriklausomoje VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje“.
VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorija nacionaliniu mastu tiria iš Lietuvos ūkininkų superkamo žalio pieno sudėtį ir kokybę. Centrinės šalies pieno tyrimų laboratorijos direktorius Saulius Savickis sako, jog nustatyti „Lukšių pieninės“ produkcijos tyrimo rezultatų priežastis – ypač sunku: „Šiuo atveju reikėtų atlikti visos grandies tyrimą: kokiomis sąlygomis įmonės produkcija keliavo iki prekybos tinklo, kokiomis sąlygomis produktas buvo laikomas didmeniniame sandelyje, prekybos lentynoje. Ypač svarbūs šių vietų temperatūriniai režimai“. S. Savickis patikina, jog nustatytas bakterijų skaičius „Lukšių“ produkcijos mėginiuose – tikrai ne dėl žaliavos kokybės kaltės.
Kaltinimai – dažni, bet nepasitvirtinantys
„Lukšių pieninės“ vadovas Genadijus Butkus sako, jog jį nuolatos pasiekia panašūs skundai ir kaltinimai, ir tai tėra konkurentų bandymai apšmeižti įmonės vardą. „Tyrimų rezultatuose ir visuose kaltinimuose tikrovės praktiškai nėra, - kalba G. Butkus. Pavyzdžiui, tirta 18% riebumo varškė. Kaip gali būti tiriamas mėginys produkto, kurio mes net negaminame?“.
M. Staškevičius patikina, kad VMVT pastaruoju metu negavo vartotojų skundų dėl „Lukšių pieninės“ tiekiamų pieno produktų. Nors įmonės padaliniai, esantys Šakiuose ir Jurbarke, priskiriami padidintos rizikos grupei, patikrinimai juose vykdomi vidutiniškai 7 kartus per metus. Pasak Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo, pastarieji „Lukšių“ produkcijos mikrobiologinių tyrimų rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus.
„Svarbu paminėti ir tai, jog VMVT protokole pateiktą informaciją (t.y., tyrimo rezultatus) nagrinėjo prieš mėnesį, ir vartotojui buvo atsakyta dėl išvadų“, - kalba M. Staškevičius.
Neužtikrinant tinkamų pieno produktų laikymo sąlygų, jų kokybė, o ypač bakterinis užterštumas, didėja. Nors V. Fedaravičiaus pateiktuose tyrimų rezultatuose galima įžvelgti mikrobiologinį produkcijos užterštumą, nesant galimybei patikrinti produktų laikymo ir transportavimo sąlygų, tyrimo negalima laikyti objektyviu. Dėl tirtų kriterijų nereglamentavimo teisės aktuose, ir dėl V. Fedaravičiaus privataus asmens statuso, tyrimų rezultatai ir kaltinimai „Lukšių pieninei“ neturi pagrįstumo.
„Tai – išsisukinėjimas iš situacijos“
V. Fedaravičius, paklaustas, kaip pakomentuotų VMVT ir „Lukšių pieninės“ atstovų išsakytus argumentus, papasakoja, kodėl nusprendė tirti pieno produkciją: „Šiuo metu bendradarbiauju su verslininkais iš Kinijos, planuojame atidaryti kūdikių maisto gamyklą ir renkamės šalį, kurioje norėtume plėtoti šią idėją. Tarp pasirinkimų: Olandija, Lenkija, Lietuva. Mes norėtume investuoti Lietuvoje, tačiau investicija gautųsi didelė, kadangi siekdami tokį užterštą žaliavinį pieną paruošti gamybai, prarastume apie 25 procentus savikainos“.
V. Fedaravičius patikina, jog jam priklauso 34 pieno produktų patentai, ir jis, užsiimantis pieno analizių tyrimais, gali kompetentingai patvirti, jog apie 70 procentų žaliavinio pieno Lietuvoje yra netinkami pieno produktų gamybai.
„Aš esu specialistas, ir galiu patikinti, jog mėginiai į laboratoriją buvo transportuojami šaldytuve. Produktai buvo pirkti birželio 2 d. 11.45 val., ir pristatyti tyrimui tą pačią dieną, 12 val., - tyrimo aplinkybes atskleidžia V. Fedaravičius. Birželio 9 d. suskaičiuotas bendras pasėtų bakterijų skaičius produktuose. Taigi tyrime nustatytas piene esantis bakterijų skaičius, jau nekalbant apie buvimą po pasterizacijos, yra griežtai viršijantis EB ir Lietuvos teisės aktais nustatytas normas“.
V. Fedaravičius pabrėžia, jog argumentai, rodantys tyrimo netikslumą, tėra išsisukinėjimai. „Šis tyrimas atliktas teisingai. Jei reikia dar įrodymų, tyrimą galima pakartoti“, - neabejoja V. Fedaravičius.
VMVT duomenimis, 2016 m. I pusmetyje ženkliai sumažėjo vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene (209 tūkst./ml). Lyginant su 2015 m., šis rodiklis pagerėjo 8,4%. Siekiant užtikrinti, kad netinkamas produkcijos gamybai žaliavinis pienas nepatektų į rinką, 2016 m. pieno supirkimo punktuose sulaikyta 91,1 tonos netinkamo pieno, ir tai yra 78,2% mažiau, nei 2015 m.
„Šie skaičiai rodo, kad vykdomi kryptingi darbai gerinant pieno kokybę per pastaruosius penkerius su puse metų duoda gerų rezultatų. Padidinta kontrolė išryškina ūkiuose laikomų karvių sveikatos problemas ir leidžia ūkininkams laiku taikyti būtinas priemones problemoms spręsti bei drausmina supirkėjus.“, - komentuoja VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. specialistas-valstybinis maisto produktų inspektorius Donatas Valavičius.