Jane istoriją kol kas Lietuvoje žino nedaugelis, tačiau greitu metu tai pasikeis – didelio pasisekimo sulaukusi jos knyga apie tai, kaip badu numarinti vėžį, bus išversta į lietuvių kalbą. Viešnagės Lietuvoje metu Jane McLelland sutiko DELFI duoti išskirtinį interviu apie savo kovą prieš mirtiną ligą.
Diagnozę išgirdo sulaukusi 30
Energijos nestokojanti moteris įsipatogina krėsle. Šalia jos – garuojantis žalios arbatos puodelis. Žalioji arbata, vėliau pokalbio metu prasitaria britė, buvo vienas iš dalykų, padėjusių kovoti su vėžiu.
Jane pasakoja, kad užaugo Gernsio saloje ir visada daug sportavo. Buriavimas, su šypsena sako ji, viena iš jos aistrų. Jane juokiasi, kad būdama jaunesnė lankė karate, tad ir šiandien galėtų duoti į kaulus, nors išgyveno du metastazinius vėžius.
Kaip pasakoja pašnekovė, pirmą kartą šokiruojančią diagnozę ji išgirdo 1994 metais, kai jai buvo 30 metų. Nors Jane dažnai lankydavosi pas ginekologą, šis tikino, kad jai nieko blogo nėra. „Tai tęsėsi metų metus, man kartojo: tau viskas gerai, o dabar keliauk sau. Galų gale nuėjau pas privatų gydytoją, nes turėjau įtarimų. Man labai greitai krito svoris, kraujavau. Maniau, kad man tikrai negerai ir aš turiu išsiaiškinti, kas“, – atvirauja ji.
Apžiūrai iš Londono ji grįžo į savo gimtąją salą, tačiau po 3 dienų, pamena Jane, ją greitai nugabeno į Londoną. Išgirsta diagnozė – gimdos kaklelio vėžys.
„Man atliko histerektomiją. Tuo metu man buvo 30 metų, tai buvo labai baisus išgyvenimas. To nesitikėjau. – Jane atsidūsta ir po trumpos pauzės toliau tęsia pasakojimą. – Man buvo šokas – maniau, kad turėsiu šeimą. Tai buvo smūgis mano psichikai. Fiziškai aš buvau krapštoma, mėtoma. O man buvo tik 30 metų“.
Anot jos, taip nutinka dažnai pacientei – skubiai atliekama operacija be šansų pagalvoti. „Aš turėjau teisę atsitraukti nuo viso to ir įkvėpti, turėti galimybę išsaugoti savo kiaušides. Bet ne: staigiai į operaciją, išlupkime viską. O iš tiesų, buvo nemažai galimybių išsaugoti mano vaisingumą“, – pasakoja britė.
Be to, pamena ji, sunku susitaikyti su mintimi, kad tavo kūnas gali nuvilti, nesugebėti atsistatyti. Ypač, tęsia pašnekovė, žinant, kad diagnozė laiku nebuvo pastebėta.
Moteris prasitaria, kad tuo metu itin gedėjo savo genetinių vaikų, kurių niekada neturės. O po dviejų metų Jane gedėjo savo mamos. „Mamai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Ji mirė gana greitai. Manau, kad mano vėžys paskatino jos ligą – gedėjimas prie to labai prisideda“, – įsitikinusi Jane.
Ieškojo papildomų būtų sveikti
Gurkšnodama arbatą Jane toliau pasakojo, kad net neįtarė, jog jos situacija itin bloga. „Per daug buvau įsisukusi į savo gedėjimą, kad galvočiau apie ligą ir apie galimą mirtinos ligos diagnozę, kas jau nutiko 1999 metais, kai vėžys išplito į plaučius“, – pamena moteris. Tąkart gydytojai tikino, kad liko gyventi 12 savaičių.
Kaip teigia Jane, po 1994 gauto gydymo, ji manė, kad organizme vykę onkologiniai procesai sustabdyti. „Bet turėjau problemų dėl krūtinės, vis eidavau pas šeimos gydytoją. Jis man rašė vis daugiau antibiotikų, o problema nedingo. Galų gale pasakiau, kad man būtina pasidaryti rentgeno nuotrauką.
Pirmoji nuotrauka parodė vėžį, tačiau niekas to nepastebėjo. Po 6 mėnesių vėl buvo atliktas rentgenas. Ir štai – vėžys buvo pastebėtas. Nuotraukose galima pastebėti kaip vėžys paaugo“, – pasakoja Jane.
Moteris pabrėžia, kad nors tai buvo 4 stadijos vėžys, buvo tik viena metastazė. Jane mano, kad prie vėžio sukontroliavimo prisidėjo jos tuometinė dieta. „Mirė mano mama, man – 4 stadijos vėžys. Todėl keičiau dietą, pradėjau vartoti įvairius papildus, gerti įvairias arbatas. 1996-1997 metais nebuvo žinoma, kad tai padeda onkologiniams pacientams. Aš dariau tai, kas nebuvo įprasta tuometiniam onkologiniam ligoniui“, – teigia pašnekovė.
Jane pamena, kad per dieną išgerdavo apie 20 tablečių papildų, užsiėmė meditacija. Taip pat gydytojai Jane skyrė 6 mėnesio ilgio chemoterapijos kursą. „Sugebėjau sumažinti dozę, bet tai buvo 6 mėnesių ištvermės kursas. Buvo sunku“, – neslepia moteris.
Būdas efektyvesnei chemoterapijai
Jane pagal išsilavinimą – kineziterapeutė. Ji prasitaria, kad medicininis išsilavinimas leido jai skaityti mokslinius tyrimus, juos nagrinėti. „Skaičiau daug knygų apie vėžį. Internete tada tiek informacijos dar nebuvo. Knygos buvo geras įkvėpimo šaltinis. Perskaičius išgyvenimo istoriją, į ją įsikibdavau. Tai buvo labai reta – žmonės tiesiog neišgyvendavo su 4 stadijos vėžiu. Ir dar šiandien neišgyvena.
Pasimatė, kad kiekvienu atveju dieta yra pagrindinis faktorius. Tai privertė mane atsisėsti ir pagalvoti: privalau pašalinti gliukozę ir aukštos glikemijos maisto produktus iš savo dietos. Perėjau prie dietos su mažai angliavandenių. Atsisakiau produktų, kurie sukeldavo uždegimus žarnyne: kviečių, pieno produktų, raudonos mėsos. Kartais valgydavau šiek tiek vištienos, žuvies“, – pasakojo britė. Moteris priduria, kad nebuvo lengva radikaliai pakeisti mitybą.
Jane tikina, kad ieškodama būdų kaip sau padėti, patyrė ne vieną momentą, kai suprato, kad tam tikri, jau seniai rinkoje esantys papildai itin gali padėti onkologiniams pacientams. „Mano knyga vadinasi kaip „Kaip badu numarinti vėžį“, nes tai ne tik dieta. Buvo maistų papildų, kurie padėjo. Berberinas buvo vienas iš jų. Tada apie tai niekas nieko nežinojo. Dauguma onkologinių ligonių, kurie naudojasi papildomomis terapijomis susiduria su berberinu. Bet tais laikais aš buvau visiškai viena, net mano kiti gydytojai, kurių turėjau net tris, nieko apie tai nežinojo. Bet man buvo akivaizdu, kad berberinas bus labai svarbus.
Jis mažina uždegimą, gliukozę, padeda žarnynui, mažina keratinocitus. O aš turėjau keratinocitinį naviką. Jis turėjo priešvėžinį veikimą, stabdė navikų augimą. Buvo labai svarbu jį įtraukti į savo mitybą – jei to nebūčiau padariusi, šiandien čia nesėdėčiau“, – įsitikinusi Jane.
Anot jos, berberinas padidina chemoterapijos efektyvumą. „Jis veikia kaip kalcio kanalų blokatorius – sulaiko chemoterapiją vėžio ląstelės viduje šiek tiek ilgiau. Chemoterapija neveiks, jei ji nėra vėžinėje ląstelėje, kai ląstelė dalijasi. Jeigu chemoterapiją sulaikai ląstelės viduje su šiek tiek berberino, tai, kad chemoterapija bus efektyvesnė, yra daug didesnis šansas.
Mano onkologė negalėjo patikėti, kaip gerai mano kūnas reagavo į chemoterapiją. Ji nesitikėjo, kad taip bus. Tačiau ji nežinojo apie kitus dalykus, kuriuos dariau. Turėjau ilgą papildų sąrašą. Žiūrint dabar, žalia arbata tikrai padeda chemoterapijai suveikti efektyviau, bet berberinas yra daug efektyvesnis“, – prie lūpų keldama žalios arbatos puodelį šypteli Jane.
Bandymas turėti vaikų – skaudesnis nei kova su vėžiu
Moteris prasitaria, kad net po kiekvieno valgymo išgerdavo berberino – taip siekė organizme sumažinti gliukozės kiekį. „Tačiau žmonės visada mano, kad būtent gliukozė maitina vėžį. Bet ne visada. Glutaminas irgi yra problema, o tai aminorūgštis, proteinas. Taip pat riebalai gali maitinti vėžį, pavyzdžiui, melanomą. Viskas priklauso nuo vėžio tipo“, – teigia pašnekovė.
2003 metais Jane buvo diagnozuota leukemija. Ją esą sukėlė chemoterapija ir radioterapija. Jane pabrėžia, kad nėra prieš tradicinį gydymą – anot jos, chemoterapija yra būtina ir ir gydymo procese turi savo vietą. „Tik, manau, kad dauguma pacientų jos perdozuoja. Manau, kad radioterapija irgi turi vietą, bet tuo pačiu manau, kad šiuos gydymo metodus naudojame per dažnai“, – teigia ji.
Jane tikina, kad chemoterapija ir kiti tradiciniai gydymai siekia kuo greičiau ir agresyviau atsikratyti vėžiu, o šis kai sugrįžta – sugrįžta dar agresyvesnis. Todėl, pabrėžia moteris, vėžį reikia numarinti badu, lėtai. Juk nugalėti priešą lengviausia, kai jis nusilpęs, o ne pulti visu pajėgumu, kai jis yra stiprus.
Todėl, anot Jane, yra vienas svarbus dalykas – kamieninės vėžio ląstelės yra metaboliškai lanksčios. „Kitaip pasakius – jos išmoksta maitintis pagal tam tikrą modelį. Kai kurios kamieninės vėžio ląstelės rinksis gliukozę, kitos glutaminą, o dar kitos – riebalų rūgštis. Dažniausiai kamieninės vėžio ląstelės minta visais trim, tačiau kažkam teikia pirmenybę, – sako britė.
– Daug žmonių bando ketogeninę dietą ir bando numarinti kamienines vėžio ląsteles, bet vėžys gali išmokti naudoti ketonus. Reikia bandyti užblokuoti kaip įmanoma daugiau kamieninių vėžio ląstelių maisto šaltinio kelių. Todėl aš savo knygoje sukūriau žemėlapį, kurį vadinu „Metro žemėlapiu“. Jis primena Londono metro – užblokuoji vieną kelią, o vėžys sugrįžta kitu keliu. Taigi esmė yra užblokuoti visus vėžio kelius. Metabolizmas yra vėžio Achilo kulnas.
Džiaugiasi dviem vaikais
Vienas skaudžiausių ligos momentų, teigia Jane, tapo nevaisingumas. „Ilgą laiką maniau, kad pavyks išsaugoti kiaušides. Galvojau, kad gal pavyks per surogatinę motiną turėti savo genetinių vaikų. Tik vėliau paaiškėjo, kad gausiu dideles chemoterapijos ir radioterapijos dozes, tai panaikins mano šansus turėti vaikų. Tai buvo dar vienas smūgis. Tada maniau, kad galėsime arba įsivaikinti, arba bandyti surogatinę motiną su kažkieno kito kiaušinėliais. Tai buvo galimybės. Turėjau sau paaiškinti, kad, jei noriu turėti šeimą, tai vienintelis būdas“, – pamena pašnekovė.
Jane draugė, toliau pasakoja britė, padovanojo savo kiaušinėlių. „Bandėme ne vieną surogatę procedūrą, bet niekas nesuveikė. Nežinau kodėl, nes draugė turėjo savo vaikų. Teoriškai neturėjo būti jokių problemų, bet mums vis jų kildavo. Buvo daug IVF (in vitro apvaisinimas – DELFI). procedūrų, galų gale pasidavėme. Nusprendėme pasiduoti, nes per IVF išleidome labai daug pinigų ir išbandyti tiesioginę surogaciją.
Sutikome labai malonią moterį Tabetą. Deja ji persileido 3 kartus, o mes buvome tikrai sužavėti, kai ji vis grįždavo ir sakydavo, kad dar kartą pabandys. Ji tikras angelas. Dabar turime du berniukus: vienam beveik 13 metų, kitam – 9”, – džiaugiasi Jane.
Bandymas susilaukti vaikų, atskleidžia ji, truko apie 4 metus. „Tai buvo labai ilga ir brangi kelionė. Emociškai aukštyn ir žemyn. Tai nebeveik blogiau nei turėti vėžį, nes buvo visiškos karuselės. Bet galų gale viskas pavyko, berniukai man neleidžia užsisėdėti“, – juokiasi pašnekovė.
O užsisėdėti Jane nelabai turi laiko – moteris keliauja aplink pasaulį, pasakoja savo istoriją bei parašė knygą „How to Starve Cancer“ (angl. „Kaip badu numarinti vėžį| – DELFI). Knygoje aprašytus Jane atradimus teigiamai įvertino ir Džordžo Vašingtono medicinos centro klinikinis urologijos ir dubens organų vėžio chirurgijos profesorius George Yu.