Sukrėtė žinia apie mirusį draugą
Prireikė kone 19 metų, kad vyras priimtų galutinį sprendimą mesti rūkyti. Tuo metu jam buvo 41–eri.
„Dabar pilnai atsikračiau šios priklausomybės. Bet tai reikėjo padaryti žymiai anksčiau. Viskas prasidėjo nuo to, kad gavau skambutį – mirė mano draugas, jam buvo 37 metai. Tas skambutis buvo kaip paskutinis skambutis man, kai išgirdau šeimos, mamos, vaikų prašymus „tėti, mesk rūkyti“. Atidaviau krūvą žiebtuvėlių, cigarečių, pasakiau vaikams, kad išmestų“, – Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto penktadienį Vilniuje surengtoje diskusijoje prisiminė N. Maliutinas.
N. Maliutino draugas mirė nuo plaučių vėžio, kurį sukėlė rūkymas.
Pašnekovas sako, kad tokiu poelgiu apsidžiaugė visa šeima. Tačiau po 3 dienų pasidarė sunku, priklausomybė vėl pradėjo priminti apie save. Tą kartą vyras prisiminė, kad turi CD diską su audioknyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“.
„Kompaktinis diskas gulėjo daug metų, tada jį radau. Kaip tik turėjau važiuoti į Klaipėdą, tada šią knygą ir perklausiau. Ta knyga ir kelionė į Klaipėdą man padėjo sudėti visus taškus ant „i“, supratau, kodėl turiu mesti rūkyti“, – kalbėjo N. Maliutinas.
Visgi, atsikratyti priklausomybės nėra taip lengva – pašnekovas pasakoja, kad po 4 mėnesių nerūkymo susitiko su artima draugų kompanija. Joje buvo vartojamas alkoholis ir rūkoma.
„Visi rūkė, išskyrus mane. Po kurio laiko jie nuėjo fotografuotis, likau vienas prie stalo, pakelis cigarečių, žiebtuvėlis, išgėriau vyno, visos sąlygos. Ir taip norisi, galvoju, vienas dūmas, ką jis pakeis. Paėmiau cigaretę, žiebtuvėlį, dėjau į burną ir prisiminiau knygą, kurioje pasakojo, kad tokia situacija bus, kad bus sunku susilaikyti, bet po poros sekundžių tas noras rūkyti dings. Prisiminiau tuos patarimus, išmečiau cigaretę, padėjau žiebtuvėlį ir nerūkiau“, – džiaugėsi vyras.
Metęs rūkyti vyras pradėjo bėgioti – to reikėjo, kad atitolintų mintis apie rūkymą.
N. Maliutino buvo paklausta, ar jis negalvojo kreiptis pagalbos į specialistus, kurie galėtų padėti spręsti rūkymo problemą. Tačiau, pasak vyro, to jis tikriausiai nebūtų daręs.
„Mūsų valstybėje, deja, žiūrima taip, kad jei kažkur kreipiesi pagalbos, tu esi silpnas, esi priklausomas, pradedi galvoti, kad jei reikės kokios pažymos, ar joje nebus įrašyta apie priklausomybę. Žmonės, aš irgi ne išimtis, pripratome problemas spręsti patys, deja“, – sakė N. Maliutinas.
Į rūkymą nežiūrima kaip į rimtą priklausomybę
LR Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos narys Linas Slušnys sako, kad turime keisti požiūrį į tabaką. Pasak jo, tėvai dažnai sako, kad jau geriau tegu vaikas rūko nei geria ar vartoja narkotikus. Tačiau toks požiūris – labai ydingas.
„Sako – juk čia tai nieko, smulkmena, mano vaikas negeria, narkotikų nevartoja, viena kita cigaretė nieko. Bet čia jau yra kodas, kuris savotiškai paskatina, kad tai nieko baisaus. Kai pradėsime žiūrėti į tabaką taip pat, kaip į kitas priklausomybes, galbūt kažkas pradės keistis. […] Kažkada turėjau tokią mintį, kad tabaką reikėtų priskirti prie kokaino ir heroino, ir išvis uždrausti parduoti. Taip, tai yra juodoji rinka, baisu, bet ir pieši „baubą“ nuo pat pirmos akimirkos“, – sakė L. Slušnys.
Respublikinio priklausomybės ligų centro tyrėja Dovilė Mačiulytė pastebi, kad rūkymas Lietuvoje tarsi normalizuotas – daug baisiau visuomenės akyse vartoti psichoaktyvias medžiagas.
„Bet iš tiesų, kai ateina laikas mesti rūkyti, žmonėms nesinori tapatintis su kitais priklausomais asmenimis. Ir tada atsiranda požiūris, kad tai mano asmeninis reikalas, todėl mesti bandysiu pats, be specialistų. Deja, tyrimai rodo, kad bandymas mesti rūkyti vien savo pastangomis labai dažnai baigiasi nesėkme, ir tik keliems procentams tai pavyksta“, – sakė D. Mačiulytė.
Galima gauti nemokamą pagalbą
D. Mačiulytė primena, kad žmogus, norintis mesti rūkyti, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją pirminei konsultacijai, jam gali būti paskiriamas medikamentinis gydymas, taip pat tokį žmogų galima nukreipti antrinėms paslaugoms, pavyzdžiui, į Priklausomybės ligų centrą. Jame būtų suteiktas kompleksinis gydymas, kartu su gydytoju psichiatru, psichologu.
Deja, tačiau ne visi nori kreiptis pagalbos į specialistus. Pašnekovė primena, kad gavus šeimos gydytojo siuntimą, pagalba yra nemokama.
„Tačiau vėl klausimas, kiek asmenų nori eiti pas šeimos gydytoją, kad gautų siuntimą į Priklausomybės ligų centrą“, – svarstė D. Mačiulytė.
L. Slušnys pastebėjo, kad dėl šios problemos daugiau dirbti turėtų Visuomenės sveikatos biurai.
„Atkritis yra labai dažnas reiškinys sergant bet kokia priklausomybės liga. Todėl pakankamai daug dėmesio skiriama plano sudarymui, tada vyksta konsultacijos, rekomenduojame kiekvieną savaitę susitikti su specialistu – psichologu ar psichiatru, kuris paskirtas.
Keli aspektai, kurie labai svarbūs – yra stigma dėl kreipimosi ir nėra kompensuojamų vaistų. Kartais atsiranda lėšų iš projektų ir nuperkami pleistrai, kramtoma guma, purškalas, bet projektai baigėsi, lėšų nebelieka, o tai gana brangu. Vieno pakelio kaina gali būti virš 40 eurų, jo užtenka 2 savaitėms. Tai gali būti kliūtis laikytis medikamentinio gydymas“, – kalbėjo D. Mačiulytė.
Specialistės teigimu, norint mažinti priklausomų žmonių kiekį reikia prisiminti, kad skirtingo amžiaus grupėms turi būti perduodamos skirtingos žinutes. Nereikėtų su mokyklinio amžiaus vaikais kalbėti apie tabako žalos mažinimą – verčiau suteikti pamatines žinias.
„Rūkymas yra rezultatas kažko, kas jau vyksta. Reikia spręsti problemas, kodėl vaikas pradeda rūkyti, ką tai reiškia, kokias problemas jis bando spręsti psichoaktyviomis medžiagomis.
Kai kalbama apie žalos mažinimą, yra tam tikra grupė žmonių, su kuriais reikia apie tai šnekėti. Nes galbūt žmogus nenori ar nesugeba mesti tuo metu savo gyvenime, tada mūsų pareiga yra pasirūpinti, kad padaroma žala būtų kuo mažesnė“, – sakė D. Mačiulytė.
Diskusijos apie rūkymą vyko penktadienį, Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto Vilniuje surengtoje konferencijoje „Tabako priklausomybės viražai Nacionalinėje darbotvarkėje“. Kaip rašė naujienų agentūra ELTA, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir ekspertų nevyriausybinės organizacijos ketina pasiūlyti Seimui Nacionalinėje darbotvarkėje, skirtoje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijai ir žalos mažinimui, daugiau dėmesio skirti priklausomybei nuo tabako.
„Visoms trims priklausomybėms turi būti tolygus dėmesys. Vadinasi, priemonės, sprendimai, planai turi būti tolygiai parašyti. Jeigu palyginsime Vyriausybės Seimui pateiktą dokumentą, didžioji jo dalis, mano vertinimu, apie 80 proc. skirta narkotikams, apie 15 proc. – alkoholiui ir tik apie 5 proc. skirta tabakui.
Ekspertinė bendruomenė mano, kad jeigu strateginiame dokumente trūksta tam tikro apibrėžtumo, dažniausia poįstatyminiai teisės aktai jo įveda labai mažai arba jis įvedamas ribotai, rezervuotai. Mūsų tikslas, įgyvendinus šitą darbotvarkę, turėti žymiai sveikesnę visuomenę, visuomenę, kuri patiria mažiau žalos nuo narkotikų, alkoholio ir tabako“, – sakė gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov.