Apie tai praneša spiegel.de.
Kas gi nenorėtų valgyti daug, jaustis sočiu ir tuo pat metu dar numesti svorio? Ir dar tuo pat metu sumažinti diabeto riziką. Neįmanoma? Dar ir kaip įmanoma. Bent jau taip įsitikinę tyrimo „LeguAN“ (vok. „Leguminosen – Anbau und Nutzung“, liet. ankštiniai augalai – auginimas ir naudojimas) iniciatoriai. Šiuo akronimu pavadintas tarpdisciplininis mokslinis tyrimas, kuriam vadovauja maisto produktų chemikas Sascha Rohnas iš Hamburgo. Tyrimą užbaigti numatyta iki metų pabaigos.
Tyrimo metu dėmesys sutelktas į klausimą, ar ankštinių augalų baltymai taip pat, o gal net labiau, gerina diabetu sergančių žmonių medžiagų apykaitą? Jeigu tai tiesa, tuomet galima būtų džiaugtis keletu privalumų. Ląstelienos turtingi ankštiniai augalai ne tik puikiai pasotina. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad maitinantis gyvūninės kilmės baltymais didėja vėžio bei mirtingumo nuo šios ligos rizika. Negana to, ankštiniai augalai gali pagerinti cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius.
„LeguAN“ tyrime dalyvavo antsvorio turintys ir II tipo diabetu sergantys asmenys, mat jie iš baltymais praturtintos dietos gauna daugiausiai naudos – jau seniai žinoma, kad jie mažina vadinamąjį HbA1c rodiklį, ilgalaikį gliukozės lygį, kuris diabetu sergantiems pacientams yra ypač svarbus.
Augaliniai baltymai gali dar daugiau
Kuo žemesnis šis cukraus kiekis, tuo mažesnis jautrumas insulinui – šis poveikis aktualus ne vien diabetu sergantiems žmonėms. „Yra aiškių įrodymų, kad žemas gliukozės ir insulino lygis kraujyje stipriai sumažinti uždegimų riziką, - tikina Andreasas Pfeifferis iš Potsdamo, kuris gilinasi į su mityba susijusias civilizacijos ligas bei vadovauja tyrimo medicininei daliai. - Taip pat akivaizdžiai sumažėja kraujagyslių ligų rizika“.
Prieš tyrimą gydytojai pirmiausia išnagrinėjo dalyvių sveikatos būklę, taip pat jų medžiagų apykaitą, ir padalijo visus į dvi grupes. Abi grupės turėjo maitintis pagal tam tikrą grafiką: per artimiausias šešias savaites jų racione buvo tokie produktai, kaip duona ar makaronai, kurių sudėtyje yra 30 procentų baltymų, ir su kuriais gaunama apie 70 procentų dienos baltymų normos. Skirtumas tik tas, kad pirmojoje grupėje maistas yra praturtintas pieno baltymais, o antroje jie pakeisti augaliniais (žirnelių) baltymais. Beje, specialiai šiam tyrimui šie baltymai buvo pakoreguoti taip, kad nekeltų pilvo pūtimo – buvo panaikinti tie komponentai, kurie kelia šį erzinantį šalutinį poveikį.
Geriau gimtinėje auginti žirniai, nei importuota soja
Nors tyrimui kaip baltymų šaltinis būtų tikę ir kiti ankštiniai augalai, pavyzdžiui, sojos arba lubinai, tačiau sojos pupelės į Vokietiją yra importuojamos ir pastaruoju metu spėjo užsitarnauti genetiškai modifikuotų augalų reputaciją. Lubinai buvo atmesti dėl galimų alerginių reakcijų. Žirniai tyrimui buvo pasirinkti todėl, kad Vokietijoje jie priskiriami prie tradicinių produktų.
Mokslininkų teigimu, preliminarūs rezultatai yra gana įspūdingi: abiejose grupėse HbA1c lygis krito. Taip nutiko todėl, kad didelis baltymų kiekis maiste prailgina jo buvimo skrandyje laiką. Taip sumažėja glikeminis indeksas, kuris atspindi cukraus kiekio kraujyje padidėjimą po valgio. Kuo mažesnis glikeminis indeksas, tuo labiau krenta svarbus uždegimo parametras, ką mokslininkai jau buvo nustatę ankstesnio tyrimo metu.
Kalbėdamas apie kitus preliminarius rezultatus A. Pfeifferis sakė: „Tiesą sakant, mes jau matome skirtumus tarp šių dviejų grupių“. Mokslininkai vis dar nežino, kuri grupė yra kuri, mat tyrimas yra aklas (angl. blind study). „Mums labai įdomu sužinoti, ar pasitvirtins spėjamas žirnių baltymų pranašumas“, - toliau aiškina mokslininkas.
Nepriklausomai nuo dar galutinai nežinomų tyrimo rezultatų, teigiamas šalutinis poveikis jau dabar yra akivaizdus: tyrimo dalyviai nevalingai atsikratė antsvorio. „To mes iš tikrųjų net nesiekėme“, - tikina tyrimo medicininei daliai vadovaujantis A. Pfeifferis