Pagrindiniai modifikuojami širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Koreguojant šiuos rizikos veiksnius, širdies ir kraujagyslių ligų įmanoma išvengti.
Cholesterolio kiekio kraujyje mažinimas vaistais
Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai statinai yra plačiai vartojami visame pasaulyje ir jų efektyvumas antrinei prevencijai (jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis) yra neabejotinas. Nuo 2016 m. Lietuvoje šie vaistai pirminės prevencijos tikslais yra kompensuojami ir žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.
Pirminės prevencijos tikslas – apsaugoti sveikus kardiovaskulinės rizikos veiksnių turinčius pacientus nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo.
Mes siekėme įvertinti, ar statinų vartojimas pirminės prevencijos tikslais gali sumažinti kardiovaskulinių ligų išsivystymo tikimybę ir mirtingumą, tad ieškojome patikimų mokslinių apžvalgų, kurios nagrinėtų atsitiktinės imties tyrimus ir palygintų išgyvenamumą ir sergamumą pacientų, kurie gavo gydymą statinais ir kurie negavo šio gydymo.
Koks yra statinų efektyvumas?
Atlikus išsamią naujausių ir patikimiausių mokslinių tyrimų analizę, paaiškėjo, kad vartojant statinus mažėja bendrojo cholesterolio ir MTL-cholesterolio („blogojo“ cholesterolio) koncentracija kraujo plazmoje. Vienas iš tyrimų [1] įrodė, kad statinų vartojimas 14 % sumažino širdies ir kraujagyslių ligomis anksčiau nesirgusių pacientų mirtingumą dėl įvairių priežasčių, 25% sumažino kardiovaskulinių ligų dažnį. Koronarinių įvykių dažnis sumažėjo 27%, o insultų – 22%. Statinų vartojimas nebuvo siejamas su padidėjusia nepageidaujamų reakcijų rizika.
Šios apžvalgos autoriai teigia, kad pirminė prevencija statinais yra ekonomiškai naudinga ir gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Taip pat teigiama, kad net ir mažos kardiovaskulinės rizikos (<1%) grupei priklausantiems asmenims šių vaistų vartojimas galėtų būti panašiai efektyvus. Kitų sistematinių analizių [2,3] rezultatai taip pat patvirtino, kad gydymas statinais statistiškai reikšmingai sumažino mirtingumą dėl įvairių priežasčių ir kardiovaskulinių įvykių dažnį didelę riziką turintiems pacientams (30% mažesnė koronarinių įvykių rizika statinų grupėje [2]). Didesnis šalutinių vaistų poveikių dažnis tiriamojoje grupėje nebuvo nustatytas. Vienoje analizuotoje sistematinėje apžvalgoje [4] nebuvo įrodytaa mirtingumo sumažėjimas statinus vartojančių asmenų grupėje per vidutiniškai 3,7 gydymo šiais vaistais metus. Išvada
Apibendrinus išanalizuotas sistematines apžvalgas galima teigti, jog gydymas statinais pirminės prevencijos tikslais yra naudingas ir rekomenduotinas pacientams, turintiems aukštą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nes aukštos kokybės moksliniai tyrimai įrodė, kad statinų vartojimas sumažina kardiovaskulinių įvykių dažnį ir mirtingumą, bei nėra siejamas su didesniu nepageidaujamų vaistų poveikių dažniu.
Šaltiniai
1. Taylor F, Huffman MD, Macedo AF, et al. Statins for the primary prevention of cardiovascular disease. Cochrane Database Syst Rev. 2013;(1):CD004816.
2. Chou R, Dana T, Blazina I, Daeges M, Jeanne TL. Statins for Prevention of Cardiovascular Disease in Adults: Evidence Report and Systematic Review for the US Preventive Services Task Force. JAMA. 2016;316(19):2008-2024.
3. Brugts JJ, Yetgin T, Hoeks SE, et al.,The benefits of statins in
people without established cardiovascular disease but with cardiovascular
risk factors: meta-analysis of randomised controlled trials BMJ 2009;338:b2376 doi:10.1136/bmj.b2376
4. Ray KK, Seshasai SR, Erqou S, et al. Statins and all-cause mortality in high-risk primary prevention: a meta-analysis of 11 randomized controlled trials involving 65,229 participants. Arch Intern Med. 2010;170(12):1024-31.
Šis tekstas - Įrodymais pagrįstos medicinos dirbtuvių rezultatas. Daugiau informacijos apie Įrodymais pagrįstos medicinos centrą rasite čia.
Kovo 11 d. Santariškių klinikose Įrodymais pagrįstos medicinos centro ir Inovatyvios medicinos draugijos organizuotose dirbtuvėse medicinos specialistai ieškojo geriausių mokslinių įrodymų ir juos analizavo, norėdami pateikti atsakymus į visuomenei rūpimus sveikatos klausimus. Dirbtuvių tikslas buvo atsverti dažnai pasitaikantį nepatikimais šaltiniais paremtą arba moksliniais šaltiniais išvis neparemtą sveikatos žinių raportavimą, bei sukurti 15 objektyvių atsakymų į visuomenei rūpimus sveikatos klausimus. Siekiant pateikti geriausiais moksliniais tyrimais paremtus atsakymus, surasti moksliniai įrodymai buvo nuodugniai kritiškai įvertinami. Delfi bendradarbiaudama su šių dirbtuvių dalyviais ir rengėjais sutiko paskelbti dalyvių parengtus straipsnius. Labiau techninio formato straipsniai yra talpinami Įrodymais pagrįstos medicinos centro puslapyje.