Taigi vampyrai dažniausiai yra mums artimi žmonės – tai gali būti tiesioginis viršininkas arba šeimos narys. Taigi vampyras yra perpratęs mūsų jausmus ir silpnybes ir gali lengvai juos paveikti, o mes pernelyg jautriai reaguojame. Jei tai sakytų ne toks artimas žmogus, veikiausiai praleistume pro ausis. Santykius su energijos vampyru dar labiau komplikuoja tai, kad daugumą iš jų sunku būtų palikti – nutraukti bet kokius ryšius. Partnerio, vaikų, viršininko, anytos, uošvės ar kaimynų juk vienu mostu nepamesi. Kaip nuo jų apsisaugoti? Apie tai pasakojama H. Peseschkiano ir C. Voigt knygoje „Energijos vampyrai: kaip su jais elgtis“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“. DELFI pateikia ištrauką iš jos.
Vampyras Ledo Luitas darbe
Erikas K. ilgus metus sėkmingai vadovavo vienai tarptautinei įmonei. Tiesioginiai pavaldiniai vertino jo aiškų mąstymą. Kita vertus, patyrė ir tai, koks neprieinamas ir atžarus jis gali būti. Kartą vos įžengęs į jo kabinetą įmonės teisininkas Raineris W. Kaip mat susivokė, kad verčiau jau dingti iš čia. Erikas K. nužvelgė jį, lyg pirmą kartą matydamas. Akivaizdu, Raineris W. atėjo ne laiku, nors jam tereikėjo galutinai sutarti su viršininku dėl įmonės tam tikrų įsipareigojimų termino. Tai Rainerį W. nustebino. Juk ne kartą teko matyti, kaip tokiais atvejais elgiamasi su klientais, – kad ir kaip ne laiku šie pasirodydavo, viršininkas pasitikdavo juos kone su maloningu džiaugsmu. Raineris W. susivokė: Erikas K. tausoja ir rūpestingai dozuoja savo palankumą – tam tiek, anam aniek.
Ledo Luitas namie
Vakare Romi (32-erių) ir Saša (33-ejų) šnekasi namie. Saša pasakojasi apie problemas darbe. Iš jo per daug reikalaujama, gausybė nemalonumų ir atleidimas gresia. Romi klausosi tylomis, paskui staiga tarsteli: „Ką reiks rytoj virti pietums?“ Saša susierzina, papriekaištauja, kad ši niekada nesiklausanti jo. O ji: „Nesuprantu, ko tu nori. Aš juk klausausi, bet turiu pagalvoti ir apie tai, ko rytoj reikėtų nupirkti.“
Susana (32-ejų) ir Volkeris (36-erių) kartu gyvena septynerius metus. Pastaruoju metu Susana įniko į apmąstymus apie jųdviejų gyvenimą ir partnerystę. Vakare jie ilgai kalbėjosi apie jųdviejų santykius. Volkeris retai teprasitaria apie jausmus, bet vakarieniaujant jam išsprūsta, kad toliau taip gyventi neįmanoma. Jis jaučiąs, kad ji vis labiau nuo jo tolstanti, lyg jų niekas daugiau nebesietų. Susaną tai nustebina, nors iš tiesų ir pradžiugina – pagaliau pasišnekės apie jųdviejų santykius. Pokalbis trunka valandą, jie daug ką vienas kitam išsako – pirmą kartą per visus drauge nugyventus metus. Paskui abu knebinėja savo lėkštėse, Susana svarsto, kaip toliau šįvakar viskas klostysis. Volkeris įsijungia televizorių, kokį pusvalandį kažką pažiūri, tada tylomis nueina gulti. Susana, visiškai sutrikusi, apimta nevilties, nuslenka į vonią. Kitą rytą Volkeris pradeda kaip pratęs. Nė žodžio apie vakarykštį ginčą, apie jųdviejų santykius – Susana jaučiasi nesuprasta dar labiau nei anksčiau.
Kaltininko portretas
Yra emociškai šaltų žmonių. Jie negeba bendrauti, jų nedomina kitų žmonių jausmai. Jie ignoruoja šalia esančius žmones, kad ir ką šie darytų. Dažniausiai šie ledo luitai yra visuomenės pripažintos ir vertinamos asmenybės, bet joms stinga gebėjimo bendrauti, jos linkusios į dalykinius, o ne asmeninius ryšius. Iš tikrųjų jiems terūpi savo pačių gerovė. Jie niekam neatskleidžia savo jausmų, yra perdėm racionalūs.
Pagal asmenybės tipus šiuos žmones galima būtų priskirti šizoidams (ne šizofrenikams!), tai yra neišlavėjusių pojūčių žmonėms – jie nesupranta, ko kitas žmogus nori net tada, jei šis verkia ar įsijausminęs kalbina jį. Jie vertina aplinkybes, o ne jausmus. Tad nepajėgia perprasti kitų žmonių jausmų ir bent kiek juos atliepti. Galite jų melsti atsiklaupę – nepadės. Šie vampyrai piktų ketinimų neturi, bet jų aukos nepaprastai kenčia.
Aukos portretas
Aukos yra emocingi, bendrauti mėgstantys žmonės – jautrūs, subtilūs. Jie nori tik gero, apeliuoja į kito jausmus ir niekaip negali suvokti, kodėl tas jų nesupranta. Emocijų požiūriu toks vampyras jiems yra „garo stūmoklis“ arba „stuobrys“.
Taigi šiuo atveju susiduria perdėtas racionalumas ir emocingumas: vos tik Ledo Luitas prabyla, aplinkiniai pasijunta esą ignoruojami ir žeminami. Vampyras Ledo Luitas traukia žmones: jis atrodo neperprantamas, mįslingas – šitai laiduoja jam pranašumą ir įtaką kitiems. Tokie yra šie žmonės – ir nieko čia nepadarysi, bet tai toli gražu nepalengvina jų gyvenimo. Jie neatskleidžia savo jausmų, dažniausiai net neišlenda iš savo šiurkštaus kiaukuto. Taip gali būti ir dėl to, kad tokių žmonių emociniai poreikiai yra kitokie. Būna tokių, kuriems nelabai reikia kitų pritarimo, o emocingi žmonės jo negavę graužiasi labiau – tai sena tiesa.
Vampyro Ledo Luito priešnuodis
Racionaliems žmonėms per daug neatviraukite. Praraskite viltį, kad galite juos pakeisti, nebent ketintumėte patys keistis. Su racionaliais žmonėmis ir bendraukite racionaliai, t. y. dalykiškai, trumpai ir aiškiai. Pasistenkite kuo mažiau kalbėti apie save, bendraukite su jais tik tada, kai tai būtina, kitaip jums teks stipriai kentėti. Saugokite ir puoselėkite savo emocijas – tarkim, bičiuliaukitės su mėgstančiais bendrauti žmonėmis! Santykius su tokiu vampyru ilgai palaikyti sunku, nebent pakeistumėte savąją gyvenseną visai nepageidaujama linkme. Turint tokį sutuoktinį ar partnerį, vertėtų pamėginti didžiumą savo emocinių poreikių (tik ne seksualinius, nes tada kiltų problemų) tenkinti bendraujant su draugais. Tai sumažintų įtampą tarp sutuoktinių ir padėtų ilgiau išsaugoti santuoką, tarkim, tuo atveju, jei turite mažų vaikų ir skyrybos vargiai įmanomos.
Vampyras Ignoruotojas
Yra žmonių, su kuriais kalbi, bet viskas tuščiai. Jie tiesiog nesiklauso, nes iš tiesų jūs jų nedominate – jie tik apsimeta. Pažįstama situacija: energijos vampyras klausia, kaip jums sekasi. Jūs juk atviras žmogus, tad sakote: „Na, nieko. Ne pyragai. Yra buvę ir geriau.“ O vampyras: „Mat kaip, o ką rytoj veiksi? Kaip darbas?“ Jaučiatės lyg per kepurę gavęs, keiksnojate save, kad buvote toks atviras ir patiklus.
Tušti tauškalai I
Kartą gurkšnodamas savo mėgstamoje užeigoje, Udo pamatė seną pažįstamą Sabiną – ilgokai juodu buvo nesimatę. Sabina tuo metu išgyveno sunkmetį: nemalonumai darbe, neseniai išsiskyrė su vaikinu – po penkerių metų draugystės. Gal keturis kartus bandė nutraukti su juo santykius – galiausiai pavyko. Ji lengviau atsikvėpė, didžiuodamasi savimi tikėjosi pradėti naują gyvenimą, bet kaip tyčia užpuolė gripas. Dabar, išsekinta šių įvykių ir ligos, sėdėjo priešais Udo ir be jokio pasitenkinimo siurbčiojo džiną su toniku.
Udo: „Na, kaipgi tau sekasi?“
Sabina: „Nesu pratusi skųstis, bet yra buvę ir geriau. Vis negaliu atsigauti po gripo, o dar ir su Klausu išsiskyriau – šįkart galutinai. Nebuvo paprasta, dar negaliu atsikvošėti.“
Udo: „Hm.“ Kaip tik tada į užeigą įžengė dvi moterys ir jis perdėtai džiaugsmingai šūktelėjo joms: „Ei, kaip sekasi? Seniai matėmės.“
Nė neatsiklausęs Sabinos, pakvietė jas prie stalo, supažindino. Tada dešimt minučių kalbėjosi su viena iš tų moterų. Sabina, nors ir nebuvo nusiteikusi plepėti, gan greitai įsitraukė į pašnekesį su šalia sėdinčia moterimi.
Tada Udo pasisuko į Sabiną ir paklausė: „Ar tau viskas gerai?“
Sabina pažvelgė į jį – akys tuščios, galvoje mintis veja mintį – ir santūriai linktelėjo. Vakaras buvo sugadintas. Gal dvidešimt minučių tepabuvusi užeigoje, ji pasijuto visiškai išsekusi – nusivylusi ir susierzinusi atsisveikino ir išėjo. Nuo to laiko Udo ji nei matė, nei girdėjo.
Tušti tauškalai II
Ponas V. su žmona dalyvauja vakarėlyje, kuriame 80 procentų svečių – jiems nepažįstami žmonės. Buvęs bendradarbis prieina prie jųdviejų ir klausia: „Kaip jums sekasi?“ Sutuoktiniai V. ne taip dažnai kviečiami į tokius vakarėlius, tad jaučiasi kiek sutrikę. O kadangi poniai V. tuo tarpu išties ne itin puikiai sekasi, ji nuoširdžiai atsako: „Pakenčiamai.“ O bendradarbis, nė neįsiklausęs į jos žodžius, sako: „Džiaugiuosi, kad viskas gerai. Eime prie kitų.“
Kaltininko portretas
Tokių žmonių galvose glūdi tokios minčių santalkos ir sangrūdos, jie taip nori kuo daugiau aprėpti, kad atsidūrę žmonių susibūrimuose vargiai įstengia sustoti prie kurios vienos temos. Jie tarsi peteliškės plastena ir kas mirksnis tupia vis ant kito žiedo. Dalyvaudami dideliuose sambūriuose daugelis žmonių yra linkę į tokį vampyravimą. Šiam, kaip ir visiems kitiems vampyrams, jūs nerūpite – bent jau jūsų jausmai ar problemos nerūpi. Priežasčių čia gali būti įvairių: energijos vampyrui rūpi vien tik jo paties gyvenimas, jo reikalai; jis nė girdėti nenori apie jokias sudėtingas problemas, nes įsitraukus į pokalbį tektų jas nagrinėti ir – o tai jam dar blogiau – pagalvoti ir apie savo paties problemas arba jas apmąstyti. Draugiškumas tėra išorinė raiška – bendrauti jam sekasi kur kas prasčiau nei iš pažiūros atrodo.
Aukos portretas
Aukos yra subtilių pojūčių žmonės. Jie mėgsta bendrauti, mielai atsiveria kitiems, džiaugiasi galėdami rimtai pasikalbėti, pasidalyti savo mintimis ir išklausyti kitų. Tai žmonės, patys siūlantys bendrauti ir drauge besitikintys iš pašnekovo teigiamo atsako – palankumo, supratimo, atjautos. Nes juk ir patys šitaip elgiasi.
Taigi žmogus, kuriam rūpi tik paviršiniai dalykai, susitinka su tokiu, kuris vis kasasi lig pamatų, arba racionalus žmogus su emocingu. Energijos vampyrui dažniausiai niekas kitas nerūpi – vien pats sau, rimtesnių santykių jam nereikia – jis nelinkęs eikvoti tam laiko ir energijos. Ryšius, jo manymu, galima megzti tik tada, jei iš jų yra naudos, pavyzdžiui, darbe su galimu klientu. Požiūris į tokius žmones neretai yra klaidingas – dažnas iš jų yra geras specialistas, tad pervertinamos ir žmogiškosios jo savybės. Darbe jų nepajėgumas dažniausiai išaiškėja tada, kai, tarkim, imasi vadovauti personalui, iš pradžių sėkmingai. Bet ilgainiui paaiškėja: vien darbo rezultatų šiuokart nepakanka – tenka paisyti ir darbuotojų poreikių, problemų, nuotaikų.
Asmeniniame gyvenime su sustiprėjusiais emociniais poreikiais susiduriama, tarkim, vaikams paūgėjus – kai materialus jų aprūpinimas, priežiūra nustoja didelės svarbos. Tada tėvams tenka pasirūpinti emociniu vaikų gyvenimu. Svarbiausia tampa nebe mityba, o vaiko išgyvenimai, jausmai ir rūpesčiai – bet tuo pasirūpinti toli gražu nėra paprasta.
