Vienai pusei švaistantis kaltinimams medikams, kitai – tėvams, prabilo ir mažylio mama. Tiesa, ji išsamiai komentuoti situacijos nenorėjo, tačiau pasidalino daugelio ilgai lauktu įrodymu.
„Kūdikio mama kol kas atsisako kalbėtis su žurnalistais, sako, kad yra labai išvargusi po visų straipsnių ir neigiamos reakcijos, kurios sulaukė, tačiau persiunčiu B12 tyrimo rezultatą, kuriame matosi, kad tyrimai yra labai geri - beveik 466, kai norma laikoma tarp 145 ir 569“, - rašo su mama tarpininkavusi Ventė Viteikaitė.
Kaip matyti tyrimo rezultatuose, mama išties nekenčia dėl vitamino B12 stygiaus – o būtent tai buvo pabrėžiama, kalbant apie kūdikio nesukauptą šio vitamino rezervą. Mama taip pat teigė nevartojusi jokių papildų, galėjusių iškreipti rezultatus.
Tiesa, šie skaičiai taip ir neišsprendžia vienos dilemos – klausimo, kas galėjo vaikui sukelti tokį ryškų vitamino B12 stygių.
„Kritinė būklė buvo ne dėl vitamino B12 stokos, bet stygius „davė savo“. Hemoglobinas buvo vos daugiau kaip 80, tai tikrai nėra gerai. Kai prie tokios anemijos prisideda dar kita infekcija, gijimas daug sunkesnis, nei vaikui, kurio hemoglobino lygis normalus“, - antradienį DELFI sakė vaiką gydęs Vaikų ligoninės gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Išvardijo pavojus
„Kur trumpa, ten trūksta“, - taip apie daugelį lietuvių sujaudinusią nusilpusio 7 mėn. kūdikio kalbėjo Kauno klinikų Alergologijos sektoriaus vadovė, gydytoja vaikų pulmonologė, gydytoja vaikų alergologė, vaikų ligų gydytoja doc. Jolanta Kudzytė. Gydytoja teoriškai svarstė, kad ligos, dėl kurių kūdikis atvežtas į ligoninę – rotovirusas ir vėjaraupiai – negalėjo sukelti didelės mažakraujystės, kuri jam buvo nustatyta, tačiau, žinoma, turėjo įtakos bendrai organizmo būklei.
J. Kudzytė pabrėžė, kad tiek vegetariška, tiek veganiška mityba pasaulinėje tradicinės medicinos literatūroje nėra rekomenduojama.
„Kaip aš sakau – tai yra filosofija, gyvenimo būdas. Tuo gali žaisti suaugę, tai yra jų pasirinkimas, bet tai versti vaikui yra savotiška prievarta. Jis galėtų augdamas pasirinkti pats“, - nuomonę dėstė medikė.
Pasak Kauno klinikų Alergologijos sektoriaus vadovės, pirmi vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs jo augimui ir vystymuisi, neturi stigti jokių medžiagų.
„Aš nežinau, kokia buvo mamos sveikata, tačiau nėštumo metu įvairių rūšių mažakraujystė besilaukiančioms yra dažna problema, net kai jos nėra vegetarės ar veganės. Jei mamai yra mažakraujystė, tikėtina, kad ji daug didesnė ir daug greitesnė bus ir vaikui. Vegetarams ir veganams labai dažnai diagnozuojama mažakraujystė ir labai sunki, liga ryški ir jų vaikams, nes maži organizmai nesukaupia reikalingų medžiagų“, - DELFI pasakojo medikė.
Dar būdamas įsčiose kūdikis kaupia vitamino B12 rezervą, kurio užtenka pirmiesiems metams. Jei kūdikis gimsta neišnešiotas, neretai jis jau gimsta be šio „lauknešėlio“.
„Ryškus B12 trūkumas yra jau ilgalaikė pasekmė, čia ne dienų klausimas. Didelė tikimybė, kad toks vitamino stygius yra mamos mitybos priežastis“, - teigė ji.
Daug diskusijų sukėlė vienas šios istorijos aspektas – kada ir kaip reikėtų kūdikiui papildyti motinos pieną.
„Pasaulyje nuomonės išsiskiria bent į dvi dalis. PSO ir Amerika labiau remiasi besivystančiomis šalimis – Indija, Afrika ir t.t., todėl jų mitybos rekomendacijos labiau susijusios su viduriavimu ir išgyvenimu. Didesnis akcentas skiriamas mamos pienui, kruopų, ryžių ir kitas košes. Europietiškos rekomendacijos (ypač vokiečiai, austrai) sako, kad Europos vaikai yra labai anemiški ir jiems reikalinga gana anksti papildyti maisto racioną geležies turinčiomis medžiagomis – mėsa ir, antroje vietoje, daržovėmis“, - aiškino pašnekovė, pabrėždama, kad Afrikoje ir Europoje valgymo tendencijos, ligos ir taisyklės skiriasi.
Visgi nepaisant šių minimalių prieštaravimų, visur sutariama, kad mamos pienas yra nepakeičiamas ir būtinas kūdikiui. Siekiamybė, kad vaikas mamos pieną gautų 6 mėnesius, būtų maitinamas iki metų kaip pagrindiniu „patiekalu“, o po to – kaip mama gali.
Langelis, kada jau reikėtų įvesti papildomą maistą – tarp 4 ir 6 mėnesių.
„Tai sako tiek PSO, tiek Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) gairės. Aš kai dėstau, pabrėžiu – vaiko maitinimas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į vaiką, šeimą ir metų laiką. Jei vaikas yra iš anemiškos šeimos, jei jam rachitas, vidurių užkietėjimas ir t.t. - žinoma, reikėtų pradėti nuo daržovių ir nuo mėsos labai greitai. Vokiečiai, austrai pirmiau siūlo pradėti nuo mėsos, o tada tik duoti daržoves. Kiekviena šalis individualiai susidaro tas rekomendacijas pagal savo patirtį ir turimus rezultatus. Vėliau jau siūloma pridėti kruopas. Tuo metu PSO, Amerika siūlo pradėti nuo kruopų košių, pavyzdžiui, ryžių, tada pridėti daržovių, o mėsą nustumti į pabaigą“, - skirtumus aiškino pašnekovė.
Lietuvoje kūdikiams rekomenduojama remtis ESPGHAN gairėmis – anksčiau ketvirto mėnesio pridėti naujo maisto nesiūloma, o 4-6 mėnesiai yra tas vadinamasis „galimybių langelis“.
„Aš irgi susiduriu su tėvais, kurie griežtai nori vaikus maitinti pagal save. Aš, asmeniškai, griežtai nepalaikau vegetariškos ir veganiškos mitybos. Neseniai girdėjau labai gerą suaugusiųjų dietologės paskaitą (skaitytą gastroenterologų draugijoje), kurioje nebuvo rasta didelių tokios mitybos pliusų. Man atrodo, tai yra didelis mados klyksmas, gyvenimo būdas, norėjimas pasirodyti individualiu ir t.t. Jei suaugęs to nori, lai gyvena kaip nori ir valgo, ką nori. Auginant vaiką visgi reikėtų labiau remtis gydytojų rekomendacijomis, atsižvelgiant į vaiko sveikatą“, - pabrėžė J. Kudzytė.
Jei vaiko nusilpimą dėl mitybos traktuotume kaip vaiko nepriežiūrą, gal ir būtų galima imtis prieš tėvus priemonių, bet tai būtų sudėtinga įrodyti.
„Būti veganu ir vegetaru yra be galo sudėtinga ir tai yra didelis menas. Neužtenka tik nevalgyti mėsos ir žuvies, reikia žinoti, kur, kokių vitaminų esama, gerti papildus, žinoti, ką su kuo derinti“, - reziumavo pašnekovė.
Kartais be papildų neapsieinama
Vaikų ligų gydytojas ir žindymo konsultantas, knygos „
„Mano knygoje yra atskiras skyrius - palinkėjimai veganams. Ten akcentuoju tai, kas pabrėžiama ir visoje mokslinėje literatūroje - svarbu, kad nepritrūktų B12 vitamino, kurio veganių motinų organizme ir gali stigti, joms nevartojant gyvulinės kilmės maisto. Jei mama papildomai vartoja papildus ar maistą, kuriame yra gausu šio vitamino, jos kūdikis gaus viską, ko reikia, su mamos pienu. Jei mama nevartoja nieko papildomai, jai stinga šio vitamino, natūralu, kad reikėtų papildomai pasirūpinti žindomu vaiku“, - sakė jis.
Toliau pateikiame ir kitą šios istorijos vertinimą.
Gyvensenos medicinos asociacija apie veganišką mitybą
Direktorė Eglė Minevičienė. Valdybos nariai: dr. Mindaugas Dūdonis, Paulius Jaruševičius, Ieva Kauneckė, prof. dr. Dalia Sekmokienė
2017 m. gruodžio 29 d. BNS išplatino Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės paskelbtą informaciją apie ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje gydytą septynerių mėnesių kūdikį.
Gyvensenos medicinos asociacijos valdyba susisiekė su gydyto kūdikio mama ir gavo detalų jos paaiškinimą bei susipažino su gydyto kūdikio epikrize, surašyta 2017 m. gruodžio 23 d.
Iš pateiktų dokumentų ir situacijos aprašymo galima daryti išvadą, kad kūdikio būklė buvo sunki, bet po suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos ligoninėje kūdikio būklė stabilizavosi. Iš ligoninės išrašytas kūdikis ir jo mama jaučiasi gerai.
Neturime teisės komentuoti gydytojų veiksmų ir gydymo proceso, tačiau jaučiame pareigą įvertinti minėtame pranešime paskelbtas kai kurias nuostatas.
Jame rašoma: „Pasak medikų, tokios kritinės vaiko būklės priežastis – veganiška mamos ir kūdikio mityba.” Gydymo metu kūdikiui buvo nepilni 8 mėnesiai. Tokio amžiaus kūdikis daugiausiai maitinasi motinos pienu. Pasak mamos, ji nuo 6 mėnesių, kaip ir rekomenduojama, davė kūdikiui papildomai vaisių, daržovių ir skystų košelių. Iki ligos vaikas vystėsi normaliai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mėsą kūdikiui duoti nuo 7 mėnesio. Taigi gydytojų teiginys, kad vaiko būklė galėjo būti susijusi su jo veganiška mityba, neatitinka realybės.
Vaikų ligoninės vyresniojo gydytojo gastroenterologo Vaidoto Urbono teiginys, kad augančiam kūdikiui būtina gauti ne tik motinos pieno, bet ir mėsos, kiaušinių, žuvies, yra netikslus ir klaidinantis. Į tokio amžiaus kūdikio mitybos racioną net ir įtraukti minėti produktai negalėjo turėti jokios įtakos išsivysčiusiai anemijai.
Kūdikio mityba, anot mamos, sutriko jam susirgus vėjaraupiais ir vaikui pradėjus viduriuoti bei atmetinėti maistą. Vėliau kūdikio mityba nebuvo medikų tinkamai įvertinta.
Ligoninėje kūdikiui buvo diagnozuota ūmi žarnyno infekcija. Kūdikiui buvo nustatytas vitamino B12 trūkumas, kuris negalėjo išsivystyti ūmios infekcijos metu. Tokio amžiaus vaikas B12 gali gauti tik su motinos pienu. Galima daryti prielaidą, kad dėl galimai žymaus B12 trūkumo mamai, kūdikiui išsivystė B12 anemija ir nusilpo kūdikio imuninė sistema bei sutriko virškinimas. Mokslinėje literatūroje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad B12 anemijos simptomai dažniausiai pasireiškia 2–12 mėn. kūdikiams. Veganiškai besimaitinančios mamos patenka į didesnės rizikos grupę, todėl jos turėtų pasidaryti vitamino B12 tyrimą. Tačiau ir neribojančioms mitybos mamoms 1-ai iš 20 ir dažniau pasitaiko B12 anemija. Moterims, kurioms trūksta B12, yra padidėjusi nevaisingumo ir priešlaikinio gimdymo rizika.
Gyvensenos medicinos asociacija rekomenduoja visoms nėščioms ir maitinančioms mamoms bei moterims, turinčioms vaisingumo problemų, išsitirti B12 ir homocisteiną. Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į kraujo plazmos HTC (kraujo tirštumo žymuo) bei MCV (vidutinis eritrocitų dydis). Sumažėjęs HTC, padidėjęs MCV ir (arba) homocisteinas esant B12 trūkumui rodytų pažengusią B12 stokos mažakraujystę (perniciozinę anemiją). Tokiu atveju būtų rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir anemiją gydyti B12 injekcijomis. Vitaminu B12 praturtinto maisto, papildų, lipdukų ar purškalų naudojimas rekomenduojamas tik kaip profilaktinė priemonė. Nustačius B12 trūkumą, gydymą turėtų skirti šeimos gydytojas.
Gyvensenos medicinos asociacijos nuomone, pagrindinė minimo kūdikio sveikatos sutrikimo priežastis buvo B12 trūkumas, išryškėję jo klinikiniai požymiai (virškinimo sutrikimas, nervų sistemos dirglumas ir nusilpusi imuninė sistema) ir dėl to išsivysčiusi grėsminga mažakraujystė. Baltymų trūkumas galimai išsivystė kaip antrinė komplikacija.
Pagrįstai kyla klausimas, kodėl mamai ją prižiūrintys medikai nei nėštumo metu, nei ligoninėje, kur vaikui buvo nustatyta B12 anemija, nepasiūlė išsitirti B12 ir nepaskyrė atitinkamo gydymo? Mama apie galimą B12 trūkumą buvo skaičiusi, todėl savo iniciatyva prieš ir nėštumo laikotarpiu vartojo papildus su vitaminu B12 ir buvo įsitikinusi, kad to pakanka. Mama mitybą pakeitė prieš kelis metus iki nėštumo dėl priežasčių susijusio su jos sveikatą. Šeimos daktarė apie jos gyvenseną buvo informuota. Mūsų nuomone, tiek tarp medikų, tiek visuomenėje trūksta informacijos apie galimas sunkias B12 anemijos pasekmes, ypač nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Mes skatiname visas moteris: norinčias pastoti, besilaukiančias ir maitinančias, pasitikrinti B12 ir tik tuomet, pasitarus su gydytoju ar gyvensenos medicinos specialistu, vartoti atitinkamus maisto papildus ar vaistus. Akcentuojame, kad B12 anemijos rizika gresia ne tik veganams, bet pastariesiems šis klausimas yra itin aktualus.
Ligoninė nurodo, kad Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija, teikianti mitybos rekomendacijas visos Europos šalims, vegetarišką dietą vaikams laiko nepriimtina ir neskirtina, o vegetariškos – nerekomenduoja. Reikia pripažinti, kad šaltinis cituojamas netiksliai ir tendencingai. Minėta organizacija nevartoja tokių terminų, o rašo: „Veganiška mityba turėtų būti praktikuojama tik esant tinkamai medicininei ar dietetiko priežiūrai, užtikrinant, kad kūdikis gautų patikimą vitamino B12, vitamino D, geležies, cinko, folio, ilgos grandinės n-3 (omega-3) polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, baltymų ir kalcio, ir kad ta mityba yra pakankamo maistingumo ir energinės vertės.“ Pažymime, kad tai tik minėtos organizacijos nuomonė. Panašios nuomonės laikosi Vokietijos pediatrų ir paauglių medicinos asociacija, kuri teigia, kad be papildų vaikų veganiška mityba nėra subalansuota. Indijos dietetikos asociacija įspėja, kad nėščioms veganėms moterims dėl galimo baltymų trūkumo didėja infekcijų rizika.
2009 ir 2014 m. Mitybos ir dietetikos akademija (Academy of Nutrition and Dietetics) paskelbė savo poziciją, kad gerai suplanuota vegetariška ir veganiška mityba yra sveika, pilnavertė maistinėmis medžiagomis, tinkama visais amžiaus tarpsniais, įskaitant besilaukiančias ar krūtimi maitinančias moteris, kūdikius, paauglius, suaugusius ir pagyvenusius žmones, bei yra naudinga kai kurių ligų prevencijai ir gydymui. Šią poziciją dėl vaikų mitybos palaiko Australijos nacionalinė sveikatos ir medicininių tyrimų taryba, Portugalijos nacionalinė sveikos mitybos skatinimo programa, Kanados pediatrų asociacija, Britanijos mitybos fondas. Britanijos dietetikos asociacija 2017 rugpjūčio 7 d. atnaujino memorandumą su Britų veganų draugija, kuriame pabrėžiama, kad gerai suplanuota veganinė mityba tinkama visoms amžiaus grupėms. Harvardo medicinos akademija 2017 gruodžio 4 d. paskelbė, kad vegetarinė mityba turi privalumų sveikatai: galimai mažina MTL (blogąjį cholesterolį), mažina kraujospūdį, mažina KMI (kūno masės indeksą). Dėl šių priežasčių siejama su ilgaamžiškumu ir sumažėjusia daugeliu chroniškų ligų rizika.
Straipsnyje minimas atvejis ir viešai paskelbta netiksli informacija sukėlė visuomenės susipriešinimą, maitinančiai mamai stresą. Manome, kad demokratinėje visuomenėje reikia skatinti toleranciją. Medikai neturėtų kaltinti pacientų dėl jų pasirinkto gyvenimo būdo, bet turėtų padėti pacientui suprasti rizikas, esant problemoms bendradarbiauti, laiku atlikti tyrimus ir patarti, kaip šias problemas spręsti. B12 anemijos prevencija turėtų tapti visos visuomenės rūpesčiu. Daugelyje pasaulio šalių plačiai prieinamas vitaminu B12 papildytas maistas. Tokio maisto gamybos skatinimas galėtų tapti viena iš Vyriausybės veiklos krypčių.