Šią teorija pasitvirtino po septynerius metus trukusio 1 018 širdies ligomis sergančių žmonių stebėjimo. Tyrimo pradžioje 12 proc. depresija sergančių asmenų turėjo periferinių arterijų ligų, o grupėje depresija nesergančių žmonių šis rodiklis buvo 7 proc. Beje, depresija dažniau sirgo jaunos moterys.
Jų organizme buvo mažesnis lygis vadinamojo gerojo cholesterolio, daugiau C reaktyviojo baltymo (vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių), o anksčiau joms buvo širdies priepuolių, širdies nepakankamumo arba jos buvo sirgusios diabetu.
Tyrimo metu 7 proc. depresija sirgusių asmenų ir 5 proc. depresija nesirgusių žmonių atliko periferinių arterijų ligų gydymo procedūras. Įprastai periferinių arterijų ligomis susergama, kai arterijos susiaurėja ar užsiblokuoja. Dažniausiai ligos apima kojų ir dubens arterijas. Žmonėms dėl skausmų būna sunku vaikščioti.
Visgi mokslininkai galutinai nenustatė, ar depresija yra periferinių arterijų ligų priežastis, ar pasekmė. Viena aišku – depresijos gydymas teigiamai veikia ir sergančiųjų periferinių arterijų ligomis sveikatos būklę.