Vašingtone įsikūręs Centras už mokslą ir viešąjį interesą tvirtina, jog kai kurie saldikliai sukelia vėžį. Šį teorija visuomenėje sklando jau nuo praėjusio amžiaus 7 – 8 dešimtmečių, kai eksperimentai parodė, jog ciklamatas ir sacharinas pelėms sukėlė vėžį. Vėliau į juodąjį sąrašą patejko ir kalio acesulfamas.
Taip pat yra pagrindo manyti, kad saldikliai, kurių dauguma yra saldesni už cukrų, gali iškreipti skonio receptorius. Ne tokius saldžius produktus jie paverčia kur kas patrauklesniais žmogui, todėl pradedama valgyti mažiau ne tokių saldžių vaisių ir daržovių, tvirtina Nutukimo prevencijos centro direktorius Davidas Ludwigas iš Bostono vaikų ligoninės.
Naujausi tyrimai taip pat rodo, jog gėrimai su dirbtiniais saldikliais mažina natūralų žmogaus gebėjimą saldumo skonį sieti su kalorijų vartojimu ir sotumo jausmu. Tai verčia nebekontroliuoti savo alkio jausmo, Amerikos medikų asociacijos žurnale rašė D. Ludwigas. Vienas eksperimentas parodė, kad graužikai, kurie buvo šeriami sacharinu, vartojo daugiau kalorijų ir priaugo daugiau svorio, negu tie gyvūnai, kurie mito fruktoze ir cukrumi.