Ypač svarbu ir tai, kad šį sprendimą valdžios atstovai priėmė kone tuo pat metu, kai Europos Parlamente buvo pristatytas naujasis „Vadovas apie daugiadisciplinę ir integruotą širdies nepakankamumo priežiūrą“, kurį inicijavo Širdies nepakankamumo politikos tinklas. Naujasis vadovas sudarys galimybę inicijuoti pacientams svarbius pokyčius ir pagerinti sveikatos priežiūros sistemos tvarumą visų Europos šalių mastu. Dokumente išskiriama 10 pagrindinių reikalavimų, skirtų Europos valstybių vyriausybėms, kurie turėtų užtikrinti strateginį pasirengimą kovoje su širdies nepakankamumu.
Ypač akcentuoti šie reikalavimai: būtina inicijuoti formalias širdies nepakankamumo strategijas, nes kol kas tokias turi tik kelios Europos šalys. Taip pat nepaprastai svarbu investuoti į tvarius, specialius širdies nepakankamumo priežiūros modelius, užtikrinti nuolatinę aukštos kokybės priežiūrą, išmatuoti ir patobulinti pagrindinius širdies nepakankamumo priežiūros aspektus. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, talkinant Lietuvos kardiologų draugijai, turi kuo didžiuotis šioje srityje, nes šalyje diegiama specializuota širdies nepakankamumo priežiūra, skirta pažeidžiamiausiai pacientų grupei.
Negailestinga statistika
Apie 15 milijonų visoje Europoje, daugiau nei 103 tūkstančiai Lietuvoje – maždaug tiek žmonių yra diagnozuotas širdies nepakankamumas. Tai itin sunki lėtinė liga, visam laikui apsunkinanti paties svarbiausio žmogaus organo, nuo kurio priklauso kiekvieno iš mūsų gyvybė, veiklą. Įvairūs tyrimai rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos grėsmingai jaunėja. Kalbant apie širdies nepakankamumą, ši diagnozė apskritai yra natūrali kitos ligos: padidėjusio kraujospūdžio, miokardo infarkto, sutrikusio širdies ritmo, širdies raumens uždegimo ir pan., baigtis.
Tai nepaprastai grėsminga būklė, nes kas antras pacientas nuo diagnozės nustatymo miršta maždaug per 5 metus. Kasmet Lietuvoje dėl širdies nepakankamumo yra hospitalizuojama apie 20 000 žmonių. Tai valstybei kiekvienais metais kainuoja maždaug 25 milijonus eurų. Gydytojai prognozuoja, kad jei nebus taikomos suderintos šios ligos prevencijos priemonės, tai iki 2030 metų širdies nepakankamumu sergančiųjų skaičius padidės 25 proc.
Gyvenimo trukmę prailgina dvigubai
Kaip teigė VU Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė prof. Jelena Čelutkienė, nepaprastai džiugu, kad sveikatos politikos formuotojai atsižvelgė į gydytojų nuomonę, užsienio šalių patirtį ir Lietuvos pacientai pagaliau galės gydytis naujos kartos vaistais, kurie, palyginus su senaisiais, sergančiųjų gyvenimo trukmę prailgina dvigubai. „Šio preparato laukėme jau ne vienerius metus. Praktiškai nuo 2014-ųjų, kai buvo pristatytas jo kertinis klinikinis tyrimas. Įdomu tai, kad minėtas tyrimas netgi buvo sustabdytas anksčiau laiko, nes rezultatai, kalbant apie pacientų išgyvenamumą, buvo tiesiog puikūs.
O tai labai svarbu sergantiems širdies nepakankamumu, mat liga negailestinga ir labai klastinga. Maža to, naujasis vaistas iš esmės pagerina pacientų savijautą, taip pat apsaugo nuo ligos paūmėjimų, žmonės rečiau patenka į ligoninę.2016 m. buvo pristatytos Europos kardiologų gairės, kuriose minėtas vaistas buvo įvardintas kaip pagrindinis, gydant širdies nepakankamumą. Juo buvo pradėti gydyti visos Europos pacientai“.
Situacija pasikeitė iš esmės
„Kalbant apie širdies nepakankamumo gydymą, taip pat šios ligos sukeliamas dramatiškas atokiąsias išeitis, ilgus metus Lietuva nuo kitų Europos šalių, taip pat nuo kaimynių Latvijos ir Estijos, skirdavosi tuo, kad mūsų pacientai neturėjo galimybės gydytis naujaisiais, tarptautinėmis rekomendacijomis patvirtintais vaistais.
Kai kalbėdavome apie diagnostiką, intervencinio bei chirurgines gydymo galimybes, šios ligos valdymą ambulatorinėje praktikoje, atrodydavome gana panašiai kaip ir kitos valstybės. Sergančiuosius ribojo tik naujų inovatyvių vaistų prieinamumas, mat valstybė jų nekompensavo. Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Nuo šiol sergantieji lėtiniu širdies nepakankamumu galės gyventi pastebimai visavertiškesnį gyvenimą. Tuo tarpu mes, gydytojai, turėsime dar vieną efektyvų įrankį ligai valdyti“, - tvirtino Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. dr. Raimondas Kubilius.
Daugiau informacijos www.sirdiesnepakankamumas.lt