Pasak jų, kai kurie atvejai buvo itin sunkūs ir baigėsi kepenų transplantacijomis.
Apie tai LNK žinioms papasakojo Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.
– Tirtų vaikų laboratoriniai tyrimai atmetė virusinių hepatitų, kuriuos gali sukelti žinomi A, B, C, D ir E hepatitų virusai, priežastį. Ar tai reiškia, kad atsirado naujas patogenas?
– Tikrai nereiškia, nes kol kas nežinoma, kas sukelia šituos hepatitus. Dėl to jie ir vadinami nežinomos kilmės.
Yra įtarimų, kad tai galėtų būti adenovirusas F41, yra baiminimosi, jog tai galėtų būti nauja kovido mutacija. Ir vis dėlto atsakymo nėra.
Yra netgi spėjimų, kad galbūt nėra tų hepatitų tiek padidėję. Galbūt tiesiog po kovido mes išmokome geriau sekti ligas, atkreipti dėmesį.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) užduoda klausimą, kad galbūt tiesiog reikia palaukti, pasižiūrėti, susiskaičiuoti, kas bus toliau.
Kol kas tie hepatitų atvejai auga grėsmingai. Pirmi į tai atkreipė dėmesį britai. Maždaug sausio mėnesį jie pasakė, kad per tą mėnesį vaikų hepatito atvejų pas juos buvo tiek, kiek būdavo per visus metus.
Balandį Europoje jau buvo užfiksuota bendrai apie 100–150 būtent neaiškios kilmės hepatito atvejų.
Gegužės pradžioje mes, gydytojai, susidūrėme su tarptautiniais skaičiais, kad siekia 200. Ir štai gegužės 10 dieną jau eina informacija apie galimus 300 atvejų, jau fiksuojant ne tik Europoje, bet ir Azijos šalyse.
– Ar tokie skaičiai, apie kuriuos jūs kalbate, yra didelis ir grėsmingas augimas?
– Tikrai taip. Nes dauguma sergančiųjų yra vaikai iki 5 metų amžiaus, fiksuojami vaikai iki 16 metų.
Sunku pasakyti, ar nėra taip, kad vyresni žmonės, sergantys šiais hepatitais, būtų netyčia priskaičiuojami dėl kitų hepatitų priežasčių. Bet, atsižvelgiant į tai, kad serga jauni vaikai, jog daliai jų reikia kepenų transplantacijos ir niekas nežino, kokie gali būti ilgalaikiai šių hepatitų padariniai, toks augimas yra labai gąsdinantis.
Nereikėtų išsigąsti visiems žmonėms. Tai daugiau gąsdina gydytojus specialistus.
Visuomenei kol kas panikos tikrai neturėtų būti, kadangi mes nežinome, kas juos sukelia. Jie dėl to ir yra neaiškios kilmės.
– Kokio amžiaus vaikai serga sunkiausiai?
– Iki penkerių metų. Kol kas dauguma sirgusių sunkiai buvo iki 2 metų.
– Kuo šis hepatitas yra kitoks nuo įprastų. Kaip jį atskirti?
– Jis nesiskiria nuo kitų hepatitų. Jis skiriasi tik tuo, kad yra neaiški jo kilmė.
Šiaip vaikai hepatitais serga labai retai. Suaugusieji serga dažniau. Pvz., labai dažnai alkoholis sukelia hepatitą.
Vaikams, jeigu jau susirgo hepatitu, būna taip, kad jie ar apsinuodijo, ar kažkokį virusą galima išskirti.
O šių hepatitų atveju nepavyksta patikslinti, kaip tie vaikai susirgo: ar užsikrėtė, ar kažką suvalgė. Tiesiog kreipėsi į gydytojus su hepatito simptomais buvo gydomi, kaip kiti hepatitai, o priežastis, kodėl, lieka neaiški.
– Kita vaikams pavojinga liga yra tymai. Apie šios ligos protrūkius irgi perspėja PSO. O nuo šios ligos paskiepytų vaikų Lietuvoje, teigiama, kad yra mažiausiai per kelis dešimtmečius. Kodėl taip yra? Ar dėl to kalta pandemija, kad tiesiog pamiršome, jog yra ir kitų virusų?
– Manau, kad tikrai nepamiršome. Pandemija galbūt yra kalta tuo, kad žmonės nesikreipė į gydytojus dėl nebūtinų klausimų. Profilaktika, skiepai daliai žmonių nėra būtini klausimai.
Mažėjanti skiepijimo apimtis stebima ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, visame civilizuotame pasaulyje.
Kadangi, jeigu skiepai veikia, tada nebėra ko bijoti, mes nebesusiduriame su tuo, dėl ko reikėtų pasiskiepyti. Žmonės ima stebėti tik šalutines skiepų reakcijas, kartais nepageidaujamus reiškinius, pradeda jų baimintis ir nebesiskiepija.
Dažniausiai įsijungia vadinamasis švytuoklės principas. Ta liga, dėl kurios žmonės nebesiskiepija, pradeda plisti ir skiepijimosi tempai suaktyvėja vėl.
Taip pat Lietuvoje gydytojai vis mažiau spaudžia pacientus bet kokiais gydymosi klausimais, vis dažniau tai tampa pasirinkimu ir kol kas dalis žmonių naudojasi tuo.
Kartais motyvuoja tuo, kad nenori skiepytis, bet mes, gydytojai, matome, jog tiesiog ar tingi, ar, pvz., sudėtinga užsiregistruoti. Tos priežastys net nebūna tiesiogiai susijusios su medicina, o daugiau socialinės kartais.
– Jeigu tas tymų protrūkis, kaip gąsdina PSO, atsiristų iki Lietuvos, ar sulauktume kažko panašaus, kaip buvo 2019-ųjų pavasarį, kai buvo tymų protrūkis, ar dabar galėtų situacija būti dar sunkesnė?
– Dabar situacija galėtų būti sudėtingesnė, nes yra mažesnis pasiskiepijusių asmenų procentas.
Kalbant apie nežinomos kilmės hepatitus, viena iš teorijų yra, kad juos sukelia tie patys virusai, kurie visą laiką cirkuliuodavo – jokios naujos mutacijos, naujo viruso nėra.
Kadangi daugiausia serga maži vaikai, pagal jų amžių yra teorija, kad tie vaikai tiesiog nesusidūrė su tais virusais anksčiau, susidūrė vėliau. Dėl to jų imuninis atsakas yra stipresnis.
Visą LNK žinių reportažą galite pamatyti čia: