Kaip teigia šie mokslininkai, riboti pieno suvartojimą reikėtų tiems, kuriems inkstuose ir tulžyje formuojasi akmenys. Be to, pienas patenka į didžiausių alergenų penketuką. Jeigu laktozės netoleruojantis žmogus išgers stiklinę pieno, jį gali net ištikti anafilaksinis šokas. O juk 8-10 proc. Europos gyventojų netoleruoja pieno! Mėginimai jo paragauti baigiasi pilvo pūtimu ir virškinimo sutrikimais. O priežastis yra paprasta: tokių žmonių organizmas negamino specialaus fermento (laktazės), kuris skaido pieno cukrų – laktozę.

Pieno reikėtų atsisakyti ir žmonėms, kuriems yra diagnozuoti vidaus organų augliai, nes biologiškai aktyvios pieno sudėtyje esančios medžiagos gali paskatinti tokių auglių augimą.

Taip pat pieno nerekomenduojama gerti sergant artritu, nes pieno rūgštis skatina sąnarių uždegimą. Tokiu atveju galima gerti sojų pieną.

Arbata kenkia skandžiui ir kraujagyslėms

Dar visai neseniai dėl širdies ritmo sutrikimų buvo kaltinama kava. Dabar ją reabilitavo. Tačiau kilo klausimų dėl arbatos. Toronto universiteto kardiologų komanda perspėja: stipri arbata gali sukelti tachikardiją – širdies ritmo padažnėjimą. O žalioji arbata tokiu atveju veikia stipriau nei juodoji, nes joje yra daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios veikia kraujagyslių sieneles.

Arbatoje kofeinas yra susijęs su taninais vadinamomis medžiagomis ir dėl to veikia švelniau, tačiau ilgiau, nei kava. Poveikis pasireiškia laipsniškai ir trunka iki šešių valandų. Tačiau išgėrus per stiprios arbatos, kofeinas iš karto suveikia ir sužadina nervų sistemą bei kraujagysles.
Beje, silpna arbata mažina kraujospūdį, o stipri (ypač saldi), jį didina.

Juodojoje arbatoje yra medžiagos kvercetino, kuris neleidžia susidaryti trombams. Viena vertus, tai yra gerai. Tačiau kita vertus, jis gali pakenkti tiems, kas vartoja kraują skystinančius vaistus. Be to, nepatartina gerti stiprios arbatos tiems, kas turi skrandžio opą, nes arbata gali padidinti uždegimą ir net sukelti kraujavimą.

Vidutinio stiprumo arbata šiek tiek mažina karščiavimą. Tačiau labai stipri arbata (ir žalioji, ir juodoji), priešingai, didina temperatūrą. Tad peršalusio žmogaus neverta girdyti labai stipria arbata.

Specialisto nuomonė

„Mano nuomone, nėra kategoriškai kenksmingų, kaip ir visiškai naudingų produktų, – sakė gydytoja dietologė-gastroenterologė Svetlana Berežnaja. – Į viską reikia žvelgti sveiku protu. Štai, pavyzdžiui, kaip geria arbatą Rytuose. Tai visas ritualas! Ypatingai pliko, išpilsto į mažyčius puodelius ir lėtai ragauja. O pas mus? Žinoma, jeigu greitai išgersite puslitrinį puodą arbatos, ne tik širdis ims šokinėti.

Žinoma, geros kokybės žalioji arbata suteikia žvalumo. Jos sudėtyje yra medžiagų, kurios suaktyvina ląstelių regeneraciją. Tačiau arbata taip pat didina skrandžio rūgštingumą, kas kenkia sergant gastritu. Ir išgėrus itin stiprios ir karštos arbatos galia padažnėti pulsas, o tai nelabai gerai širdies problemų turintiems žmonėms.

Kalbant apie pieną, tai yra gana prieštaringai vertinamas produktas. Vaikams ir paaugliams pienas yra būtinas, nebent yra diagnozuotas laktozės netoleravimas. Tačiau laikui bėgant pieno baltymų pasisavinimas keičiasi. Todėl vyresniems nei 40 metų žmonėms mes, dietologai, rekomenduojame vartoti rūgščių pieno produktų. Tai reiškia gerti mažiau pieno, o daugiau vartoti kefyro, neriebios varškės, kurios per dieną reikėtų suvartoti 100-150 gramų“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (48)