Daugelis mūsų, gyvenančių Vakaruose, sveikatingumu pasigirti negali: valgome šlamštmaistį, geriame per daug alkoholio, mankštinamės per mažai ir apskritai ignoruojame medikų patarimus, turinčius padėti mums gyventi ilgiau. Bet yra vienas gydytojų patarimas, į kurį įsiklausome.
Rūkančiųjų kasmet vis mažėja, daugumoje Vakarų šalių tai vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Šį mėnesį sukako 10 metų nuo tada, kai Anglijoje buvo uždrausta rūkyti uždarose darbo vietose – taip pat baruose ir restoranuose – toks pokytis kadaise atrodė neįmanomas. JK valdžia rengiasi paskelbti kitų kelių metų naują tabako kontrolės strategiją.
Rūkymo lygiui mažėjant, kai kurios visuomenės sveikatos tarnybos netgi planuoja vadinamąjį tabako endšpilį – visišką rūkymo išnykimą. Bet keliose, šį tikslą turinčiose padėti pasiekti strategijose yra potencialių smegduobių, o kai kurių efektas netgi gali būti priešingas. Tad, ar šviesios ateities dūmų uždanga kada nors išsisklaidys ir ką galėtume nuveikti, kad tai įvyktų?
Iki pat XIX amžiaus antros pusės rūkymas buvo mažos visuomenės dalies užsiėmimas. O tada pasirodė vienas iš mirtiniausių išradimų žmonijos istorijoje: pramoniniu būdu gaminamos cigaretės. Jos išpopuliarėjo per Pirmąjį Pasaulinį karą, nes kareiviams cigaretės buvo dalinamos su daviniu. Įžymybės, atletai ir net gydytojai skatino šį įprotį. XX amžiaus viduryje rūkė maždaug pusė visų JAV ir JK suaugusiųjų.
Tačiau kaupėsi duomenys, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, o taip pat širdies infarktą, insultą ir kitas ligas. Tabako kompanijos riziką neigė ne vieną dešimtmetį, tačiau visuomenės nuomonė keitėsi. Vyriausybėms taikant vis naujas tabako kontrolės priemones, nuo įspėjančių užrašų ant pakelių, reklamos draudimo ir rūkymo vietų suvaržymų, rūkančiųjų vis mažėjo.
Tačiau nuolatos buvo baiminamasi, kad šis mažėjimas liausis, nes užkietėjusių rūkalių sveikatos perspėjimai nepaveiks. „Žmonės visad sakydavo, kad žemiau, nei 25% niekad nenusileisime,“ sako Martinas Dockrellas iš Public Health England (PHE).
Bet to nenutiko. JK rūko maždaug 16 procentų suaugusiųjų, JAV – 15 procentų. Tad, kaip ilgai ši tendencija gali tęstis?
Yra manančių, kad ribos čia praktiškai nėra. Vienas iš jų, Stantonas Glantzas iš Kalifornijos universiteto San Fraciske, ilgametis tabako kontrolės karžygys. Jis sako, kad nors rūkymas niekad neišnyks visiškai, šis įprotis gali būti pašalintas „kaip rimtas pasekmes visuomenės sveikatai turinti problema“ – kitaip tariant, rūkymo lygis galėtų būti sumažintas iki kelių procentų.
Kai kur šis tikslas jau nebe už kalnų. Naujoji Zelandija, kurioje tabako kontrolės įstatymai jau seniai vieni griežčiausių pasaulyje, planuoja rūkančių suaugusiųjų dalį iki 2025 metų sumažinti iki mažesnio nei 5 procentų lygio. Suomija šį tikslą tikisi pasiekti iki 2030 metų, įskaitant ir kramotmąjį tabaką, bei e.cigaretes.
Pašalinimo planas
Bet ar šis tikslas – galutinis? Nepaisant visų įspėjimų apie žalą sveikatai, kai kas teigia, kad žmonės mano, jog cigaretės nėra tokios jau blogos, jeigu jų galima bet kur įsigyti. Gal vienintelis būdas – visiškas uždraudimas?
Kol kas taip pasielgti išdrįso tik viena šalis. 2004 metais Himalajuose esanti Butano valstybė uždraudė visų cigarečių ir kramtomojo tabako pardavimą. Žmonės jų gali įsigyti užsienyje, bet yra ribojama, kiek galima atsigabenti į šalį.
Tačiau Vakarų valstybėms Butano pavyzdžiu sekti tikriausiai nederėtų, nes dar prieš įsigaliojant draudimui, šalyje rūkė vos keletas procentų gyventojų. Be to, tai visiškai kitokios kultūros šalis. Čia pagrindinė religija – Tibeto budizmas, raginantis žmones išlaikyti skaidrų protą, kad būtų galima medituoti, pažymi Michaelas Givelis iš Oklahomos universiteto. „Tabakas čia nebuvo svarbi kultūros dalis, kaip kitur.“
Be klausimo, ar etiška žmonėms drausti daryti ką nors, kas jiems patinka, toks draudimas gali paveikti ir priešingai. Istorijoje netrūksta pavyzdžių, kad draudimas neša naudą tik kriminaliniam pasauliui. Taip atsitiko trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje, kai buvo uždrausta prekyba alkoholiu, ir tebevyksta dabar su nelegaliais pramoginiais narkotikais.
„Dėl prohibicijos gali kilti visokiausių iš anksto nenumatytų nepageidaujamų pasekmių,“ sako Dockrellas. Vartojimas gali netgi padidėti, nes nelegalios cigaretės būtų daug pigesnės ir be įspėjimų apie žalą sveikatai, pastebi jis.
„Daug efektyviau galima reguliuoti leidžiamus dalykus,“ sako Deborah Arnott iš JK prieš rūkymą veikiančios grupės Action on Smoking and Health.
Sunku sužinoti, koks draudimo poveikis Butane, kadangi patikimų duomenų nėra, bet konfiskuojamo kontrabandinio tabako kiekis šalyje nuo 2005 iki 2008 metų padidėjo daugiau nei tris kartus. „Jei kas teigia, kad rūkymą galima išgyvendinti, remiantis Butano modeliu, įrodymai aiškiai tam prieštarauja,“ sako Givel.
Yra ir kitų strategijų. Kartais siūlomas amžiaus cenzas cigarečių pirkimui, kuris kasmet vis didėtų. Esami rūkaliai galėtų ir toliau rūkyti, tačiau jaunuoliai legaliai pradėti nebegalėtų
Toks įstatymas buvo svarstomas Tasmanijos parlamente Australijoje, tačiau jis niekur nebuvo priimtas, iš dalies dėl tos pačios priežasties – tai skatintų juodąją rinką.
Kiti siūlė įpareigoti tabako pramonę pakeisti gamybos procesą ir cigaretes daryti šiek tiek labiau šarminėmis, kad būtų sunkiau giliai įkvėpti dūmus. Taip jos taptų panašios į aitrias senovines „smaugikes“, kaip buvo vadinamos cigaretės JK. Bet ir vėl, paplistų švelnesnės, juodosios rinkos cigaretės.
Geriausia ir toliau kelti mokesčius bei griežtinti reklamą bei riboti viešo rūkymo vietas. Kitu taikiniu turėtų tapti rūkymo mažinimas filmuose ir kitose medijose, sako Glantzas, bet kokiems filmams, kuriose yra rūkymo scenų, suteikiant aukštą amžiaus ribą. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau paaugliai mato rūkymo ekrane, tuo labiau tikėtina, kad jie patys tai pradės daryti. „Tai stipresnis poveikis, nei įprastos reklamos,“ pažymi Glantzas.
O ką daryti su tais, kurie išties nenori mesti rūkyti? Jie galėtų įtikinti save pereiti prie e.cigarečių. Nuo pat savo pasirodymo, šie prietaisai, garinantys nikotiną be dūmų susidarymo, perskyrė visuomenės sveikatos ekspertus. Vakaruose, ypač JAV ir Australijoje, vyrauja požiūris, kad jos beveik tokios pat pavojingos, kaip ir įprastos cigaretės.
Tuo tarpu JK, jos vis labiau laikomos kaip naudinga priemonė, padedanti žmonėms atsisakyti rūkymo. PHE teigimu, e.cigaretės yra 95 procentais saugesnės už rūkymą, ir kad turėtume apsvarstyti leisti žmonėms jas naudoti ten, kur rūkymas draudžiamas – gal net patalpose.
„Nėra įrodymų, kad jos kenkia esantiems šalia, o draudimas susilpnintų žmonių pastangas mesti rūkymą,“ sako Dockrellas. Jo nuomone, gydytojai netgi galėtų išrašyti receptus e. cigaretėms.
Kitas argumentas prieš e. cigaretes – jos gali daugiau žmonių paskatinti pradėti rūkyti. Tyrėjai teigia, kad paaugliai, kurie naudojasi e.cigaretėmis, labiau linkę pradėti rūkyti – tačiau tai neįrodo, kad vienas yra kito priežastis. Gali būti, kad tokiems paaugliai, kurie renkasi bandyti elektronines cigaretes, būdingas ir kitas „blogas“ elgesys.
Naujausi skaičiai iš JK taip pat prieštarauja idėjai, kad e.cigaretės yra tiesus kelias į rūkymą. E.cigaretės išpopuliarėjo apie 2010-uosius, ir nuo tada rūkymo mažėjimo tendencija šiek tiek paspartėjo. Antra vertus, rūkančiųjų mažėja ir JAV bei Australijoje, kur e.cigaretės nelabai populiarios. Per kelis ateinančius metus tikriausiai sužinosime, kuris būdas teisingas.
Glantzas prognozuoja, kad rūkymui ir toliau mažėjant, taps vis mažiau socialiai priimtina prisidegti cigaretę prie nerūkančiųjų ar net tiesiog viešoje vietoje. Tyrimai rodo, kad draudimas rūkyti uždarose patalpose darbe padeda rūkantiesiems išlaikyti ir pačių namų orą švarų. „Dabartiniai būdai veikia,“ sako jis. „Tiesiog reikia to daugiau.“
Clare Wilson
newscientist.com