Skrandis atsisako virškinti, spaudžia pilvą, o kartais netgi pykina, svaigsta galva, darosi silpna. Dauguma taip besijaučiančių skuba vartoti virškinimą gerinančių preparatų. Ir tabletes kartais geria vieną po kitos, pernelyg net nesigilindami į pakuotės lapelio informaciją, rašoma pranešime spaudai. Kuo tai gali baigtis?
Pažadina įsisenėjusias bėdas
Kaip teigia gydytoja dietologė doc.dr. Edita Gavelienė, žmonės persivalgymą dažnai sieja tik su skrandžio perpildymu. „Tačiau dideliam maisto kiekiui suvirškinti reikia kur kas daugiau fermentų, tad organizmas tam tikra prasme patiria nemenką stresą: smarkiau turi dirbti ne tik skrandis, bet ir kasa, kepenys, tulžies pūslė. Jei šie organai silpnesni, dėl persivalgymo sutrikęs virškinimas gali išprovokuoti įvairius jų negalavimus.
Paprasčiau kalbant, gali pabusti įsisenėjusios ligos“, - pastebi gydytoja. Anot jos, prie šventinio stalo atsipalaiduoti reikia, bet tai, kas dedama į lėkšte, matyti būtina. Sergantiems lėtinėmis tulžies pūslės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligomis reiktų vengti didelio maisto kiekio, rinktis su mažai ar visai be riebalų ruoštus patiekalus.
Tie, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos, skanaudami silkę, turėtų būti įsitikinę, kad ji ne per sūri, o kitų sūdytų patiekalų – atsisakyti, mat nuo didelio kiekio druskos padidėja kraujo spaudimas. Tuo tarpu turintiems jautrų visą virškinamąjį traktą, atsargiau reikėtų valgyti aliejuje ruoštus patiekalus, patiekalus su grybais, kadangi grybai labai ilgai virškinami, taip pat vengti per didelės maisto gausos.
Valgyti derėtų išmaniai
Taip pataria dietologė doc.dr. Edita Gavelienė. Ką tai reiškia? O gi tai, kad net ir per šventes pravartu laikytis įprasto valgymo režimo, nepamiršti pusryčių ir pietų, mat ilgesni nei 5-6 valandų tarpai tarp valgymų gali išderinti alkio ir sotumo pojūčius. Vaišintis geriausia pradėti nuo skaidulomis ir baltymais turtingų patiekalų: pupų, žirnių, javų grūdų gaminių.
Valgyti reikėtų lėtai, gerai sukramtant maistą, mat tuomet jis bus geriau sumaišomas su seilėmis, jį bus lengviau suvirškinti, o ir persivalgyti bus sudėtingiau, nes greičiau atsiras sotumo jausmas. Patartina saikingai vartoti alkoholį bei vengti saldžių gazuotų gėrimų, kadangi jie ne tik suteikia „tuščias“ kalorijas, bet ir didina apetitą. Riebius saldumynus geriausia keisti į saldėsius su vaisiais, riebius grietinės, grietinėlės ar majonezo padažus – jogurtu, o prieskonių mišinius ruošiant vaišes – įvairiomis žolelėmis. Į lėkštę maisto patartina dėti po nedaug. Patiekalų geriausia ragauti, o ne valgyti jų po didelę porciją“, - patarimų negaili gydytoja.
Jei atsispirti gausaus šventinio stalo vilionėms visgi nepavyko, kitą dieną valgyti reikėtų mažiau. Tačiau būtina gerti kuo daugiau skysčių: vandens, nestiprios arbatos. Vandenį labai sveika paskaninti citrinos sultimis. Kitą dieną po persivalgymo patartina atsisakyti gausaus ir sunkiai virškinamo maisto, jį geriausia keisti vaisiais, daržovėmis, košėmis.
Savigyda gali turėti rimtų pasekmių
Taip tvirtina gydytojai. Tą kartoja vaistininkai. Tą iš dalies žino ir patys žmonės. Nepaisant to persivalgę, jausdami kitokius nemalonius simptomus, dauguma vis tiek labai dažnai kliaujasi draugų, kolegų, kaimynų, interneto patirtimi ir perka bei gydosi tais vaistais, kurie kažkam kažkada padėjo. Rezultatas? Vaistai, būna, ne tik neužtikrina reikiamo gydymo, maža to, jie gali sukelti ir nepageidaujamų poveikių.
„Jei žmogų persivalgius pykina, jei jis vemia, kenčia skausmą ar karščiuoja, reikia kreiptis į medikus, konsultuotis su jais, o ne užsiimti savigyda. Vaistai – tai ne koks nors įprastas maisto produktas, kurį galima vartoti bet kada, bet kokiais kiekiais ir nesvarbu kokį laiko tarpą. Nesilaikant esminių vaistų pasirinkimo, skyrimo ir vartojimo taisyklių, pasekmės gali būti labai skaudžios, - pastebi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Nacionalinės procedūros skyriaus vyresnioji patarėja gydytoja Rugilė Pilvinienė.
Anot jos, dažniausiai žmonės yra linkę patys gydyti šiuos sveikatos sutrikimus: dantų ir galvos, taip pat artritinius skausmus, alerginį konjunktyvitą, peršalimą, vidurių užkietėjimą, viduriavimą bei kitas virškinimo bėdas, kosulį, slogą, gerklės skausmą, dermatitą, karščiavimą, nemigą, smulkias traumas, priešmenstruacinio sindromo simptomus ir dar keletą kitų negalavimų.
„Dauguma tvirtina žiną, kaip sau padėti, kad nieko čia tokio blogo, negi dėl kiekvieno menkniekio reikia skubėti pas gydytoją. Problema ta, kad šiandien ypač didelė nereceptinių vaistų pasiūla. Žmogus, nusprendęs gydytis savarankiškai, privalo turėti pakankamai informacijos apie vartojamą vaistinį preparatą, o iškilus nors menkiausiai dvejonei (pavyzdžiui, suabejojus, ar pasirinktas vaistas išties jam tinka, galbūt yra gydymosi alternatyvų, kaip ir kiek laiko reikės vartoti vaistą, koks bus gydymosi rezultatas ir pan.), būtina kreiptis į gydytoją“, - tvirtina R. Pilvinienė.
Dažniausios klaidos, kurias daro savarankiškai besigydantys pacientai
Anot VVKT atstovės, tai neteisinga diagnozė bei netinkamai pasirinktas vaistas, netinkama jo dozė. „Pavyzdžiui, jei žmogus pernelyg didelėmis dozėmis vartoja paracetamolį, jam gali sutrikti kepenų veikla. Netgi gali ištikti vadinamoji kepenų koma. Besaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas gali sukelti sunkių virškinimo trakto sutrikimų, pvz., opų, kraujavimą iš virškinimo trakto, virškinimo trakto prakiurimą, pažeisti inkstus. Žmonės dažnai linkę manyti, kad visi vaistai nuo skausmo turi būti lengvai prieinami, parduodami be recepto.
Tačiau mažai kas žino, kad ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (t.y. vaistų nuo skausmo) vartojimas yra rizikingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (hipertenzija, širdies nepakankamumu), taip pat turintiems šių ligų rizikos veiksnių. Minėti vaistiniai preparatai gali sukelti sunkiai numalšinamus galvos skausmus, nors gali būti vartojami būtent dėl galvos skausmo. Jei žmogus išgėręs tabletę, dar vartojo ir alkoholio, padaugėja nepageidaujamų poveikių, ypač virškinimo traktui. Nepageidaujamam šių vaistų poveikiui itin jautrūs senyvi žmonės”, - aiškina Rugilė Pilvinienė.
Pasak jos, taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ligos simptomus slopinant vaistais savarankiškai, gali būti per vėlai nustatomos gyvybei pavojingos ligos. Tad gydytis nepasikonsultavus su gydytoju galima tik trumpai. Jei nemalonūs pojūčiai neišnyksta, būtina pasitarti su gydytoju, galbūt net atlikti tam tikrus tyrimus“, - teigia R. Pilvinienė. Tai ypač svarbu sunegalavus šventiniu laikotarpiu, kai dėl gausaus maisto ar alkoholio vartojimo sutrinka virškinimo trakto veikla.
Sutrikus virškinimui būtent dėl šios priežasties, žmonės linkę griebtis virškinimą gerinančių vaistų, taip vadinamųjų virškinimo fermentų, tarsi tai būtų vaistai nuo persivalgymo. Retai kas atkreipia dėmesį į tai, kad šie vaistai vartotini tik tada, kai kasa gamina ir išskiria nepakankamai virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Žinotina ir tai, kad šie vaistai taip pat gali sukelti nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui.
Taigi, tiek maistas, tiek vaistai šventiniu laikotarpiu turi būti vartojami atsakingai. Tada per šventes ar po švenčių nereikės varstyti gydymo įstaigos durų.