Pastarųjų dvidešimties metų Lietuvos vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo bei kūno kompozicijos kaitos tendencijas atskleidė LSU mokslininkai Tomas Venckūnas, Arūnas Emeljanovas, Brigita Miežienė ir Vida Volbekienė. Jų parengtą mokslinį straipsnį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Journal of Epidemiology and Community Health“ (Didžioji Britanija). Tai iki šiol reikšmingiausias mokslinis straipsnis pagal žurnalo poveikio indeksą (3,865) Lietuvoje, analizuojantis moksleivių fizinę būklę.
Pasak LSU tyrėjų, seniai žinoma, kad mažas fizinis pajėgumas didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, diabeto ir mirtingumo riziką, o didelis aerobinis pajėgumas ir lieknas kūno sudėjimas saugo nuo įvairių sveikatos sutrikimų. Mokslininkai teigia, kad vidutiniame amžiuje užklumpančių ligų ir mirtingumo priežasčių taip pat galime ieškoti vaikystėje, kai nepakankamai lavinamas raumenų pajėgumas ir formuojami sveikatai palankūs įgūdžiai. Su fiziniu pajėgumu glaudžiai susijęs fizinis aktyvumas, kuris tarp moksleivių drastiškai mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Fizinis pajėgumas iš dalies atspindi visą mokinių sveikatą. Tai yra gana objektyvus, centimetrais, sekundėmis išmatuojamas rodiklis. Norėjome pažiūrėti, kaip šie duomenys pakito per 20 metų ir gavome išties liūdnokas išvadas. Gerėjo tik vienas rodiklis – pusiausvyros. Prasčiausi rodikliai – vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos, ištvermės testą 20 metrų šaudykliniame bėgime. Šis testas yra vienas svarbiausių“, - pasakojo vienas tyrimo autorių doc. dr. Arūnas Emeljanovas.
LSU mokslininkų tyrimas parodė, kad daugelis moksleivių fizinio pajėgumo aspektų (aerobinis pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) nuo 1992 iki 2012 metų blogėjo.
Neigiamos tendencijos buvo pastebėtos jau 2002 metais, tačiau per pastarąjį dešimtmetį fizinio pajėgumo rezultatai prastėjo dar labiau. Jei kelias šioms neigiamoms tendencijoms nebus užkirstas, vis anksčiau pasireiškiantys sveikatos sutrikimai kels didėjančią grėsmę žmonių gerovei ir taps rimta finansine našta valstybei bei visuomenei.
„Fizinis pajėgumas – fizinio aktyvumo pasekmė. Išvadose nurodėme, kad šios tendencijos – reali grėsmė valsybės ekonominei gerovei, kai šie vaikai užaugs. Lietuva apskritai išsiskiria pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ypač vyrai), o silpna vaikų ištvermė, aerobinis pajėgumas ateityje, logiška, tik prastės. Tai gali turėti labai blogų pasekmių“, - perspėjo pašnekovas.
LSU mokslininkai rekomenduoja, kad siekiant užkirsti kelią tolesniam vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo mažėjimui, naudinga būtų: padidinti Kūno kultūros pamokų skaičių ir užtikrinti jų kokybę; gerinti vaikų ir paauglių neformalaus fizinio (sveikos gyvensenos) ugdymo patrauklumą bei prieinamumą; įdiegti moksleivių fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo ilgalaikės stebėsenos sistemą.
„Esant nepakankamam šalies vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui bei fiziniam pajėgumui, iškyla didelė antsvorio, nutukimo ir įvairių ligų grėsmė. Todėl būtina nedelsiant imtis rimtų politinių, savivaldos ir mokyklos lygmens priemonių, kurios efektyviai skatintų vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą bei pajėgumą. Be to, būtina remti mokslinius tyrimus, kurie nagrinėtų įvairius biopsichosocialinius su vaikų ir jaunimo sveikata susijusius rodiklius, visų pirma – fizinio aktyvumo bei fizinio pajėgumo aspektus“,- teigia LSU doc. dr. Arūnas Emeljanovas.
Jis pabrėžė, kad mokiniams dvi savaitinės kūno kultūros pamokos tikrai nėra pakankamos.
„Pasaulio sveikatos organizacija visose rekomendacijose pataria kasdien 60 minučių skirti fiziniam aktyvumui. Per dvi kūno kultūros pamokas mokytojai tik supažindina, apšviečia vaikus, duoda gaires, tačiau fiziškai negali užtikrinti reikalavimų. Faktas, kad pamokų turėtų būti daugiau.
Žinoma, prastėjančios tendencijos susijusios ir su išmaniosiomis technologijomis, vaikų laisvalaikio pokyčiais. Galiausiai, manau, kad tėvų indėlis galėtų būti didesnis. Neretai tėvai naudojasi tuo, kad vaikai ramiai sėdi prie kompiuterio, o jie patys gali namie baigti nebaigtus darbus. Šiuo atveju tėvų atsakomybė galėtų būti didesnė kartu aktyviai leidžiant laiką, sportuojant drauge“, - svarstė pašnekovas. Jo teigimu, vaikų sveikatą gali padėti gerinti trys esminiai faktoriai – mokykla, šeima ir politika.
Siekiant užtikrinti darnų sveikos visuomenės vystymąsi, reikalingas įvairių už sveikatą atsakingų institucijų bei mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimas. Sveikatos ugdymo srityje pažengusių Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad tik pritaikius mokslo žinias ir naujoves, galima kurti sveikesnę visuomenę.
„Kalbamės su valdžios atstovais, tačiau jie keičiasi, o problemos lieka. Dabartinė valdžia, atrodytų, programoje pasisako už vaikų fizinio aktyvumo didinimą, sveikos gyvensenos skatinimą. Tačiau trečiadienį Jaunimo ir sporto reikalų komisijos Seime posėdyje svarstomas Kūno kultūros ir sporto įstatymas, kuriame vėl grįžtama nuo 3 kūno kultūros pamokų per savaitę prie 2. Gaila, kad kalbama ne apie 4 ar 5 pamokas, o apie jų mažinimą“, - atiduso mokslininkas.
Lietuvos sporto universiteto mokslininkai toliau gilinasi į fizinio pajėgumo blogėjimo problemos sprendimą ir yra atviri bendradarbiavimui su šalies bei užsienio mokslininkais ir už sveikatos gerinimą atsakingomis organizacijomis.