Tačiau itin daug diskusijų sukėlusioje temoje viskas nėra viena balta ar juoda ir net jauniems medikams yra daug neatsakytų klausimų.
„Lietuvoje patirtis yra ribota, galima pasakyti, nulinė, kadangi tie preparatai Lietuvoje nelegalizuoti, draudžiami naudoti, todėl informaciją mes semiame iš literatūros. Norėtųsi, kad Lietuvoje nebūtume nuošalyje ir galėtume dalyvauti šiame procese“, - prieš porą savaičių žurnalistams sakė Nacionalinio vėžio instituto prof. dr. F. Jankevičius, pabrėždamas savo pritarimą tam, kad inovatyvūs gydymo metodai ir preparatai, tarp jų medicininiai kanabinoidai, sparčiau pasiektų Lietuvą.
Tiesioginėje DELFI konferencijoje apsilankiusi šeimos gydytoja, jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė ir tinklaraščio emilija.popo.lt autorė Emilija Trumpaitė sveikino diskusijas dėl medicinių kanapių įteisinimo ir ieškomų būdų įtvirtinti visus saugiklius. Visgi medikė pripažino, kad dar nėra pakankamai tyrimų, kurie galėtų paneigti visas abejones dėl kanapių medicinoje.
Kanapę sudaro daug kanabinoidų – aktyvių cheminių junginių. Labiausiai mokslininkus domina du iš jų – kanabidiolis (KBD) (šis psichoaktyviųjų medžiagų neturi) ir tetrahidrokanabinolis (THK).
„Pastarasis turi psichoaktyvių medžiagų ir veikia skausmą, apetitą, laiko, erdvės, savęs suvokimą. Dėl THK kanapės labai populiarios rekreaciniams tikslams, tačiau preparatai su šiomis medžiagomis gali labai padėti ir sergantiems žmonėms – mažinant skausmą, kai kuriais atvejais – depresiją“, - sakė E. Trumpaitė.
Medikė pabrėžė, kad poveikis ir rezultatai priklauso nuo kanabinoidų kiekių ir kanapių vartojimo.
„Medicininės kanapės gali būti vartojamos tiek įkvepiant preparatą per nosį – garų pavidalu, inhaliuojant, tiek tabletėmis. Tuo metu rekreacinės kanapės įprastai yra rūkomos, neretai maišant jas su tabaku, ir jų rizika yra didesnė. Nereikia įsivaizduoti, kad medicininės kanapės yra vien tik nauda, jos taip pat susijusios su rizika, tačiau viskas priklauso nuo to, kada, kaip ir kokiu tikslu kanapės naudojamos. Kontroliuojant procesus galima išvengti tokių nemalonių reiškinių kaip, pavyzdžiui, priklausomybė “, - teigė pašnekovė.
Po to, kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mykolas Majauskas ir Irena Degutienė, reaguodami į onkologinių ligonių prašymus, kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, prašydami peržiūrėti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus dėl medicininių kanapių įteisinimo itin sunkių ligonių gydymui, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė socialiniame tinkle „Facebook“ kvestionavo konservatorių paskelbtą siūlymą įteisinti medicinines kanapes, keldama klausimą, kokiais klinikiniais tyrimais grįstas tokio gydymo efektyvumas.
„Iš sveikatos apsaugos pusės: bus labai smalsu pamatyti, kokiais klinikiniais tyrimais (t.y. mokslo įrodymais) pagrįstas būtent tokio gydymo būdo efektyvumas ir saugumas, o taip pat susipažinti su moksliniais įrodymais, kuo toks gydymo būdas yra efektyvesnis už dabar naudojamus. Tikiuosi, kolega M. Majauskas šį mano smalsumą patenkins“, - rašė politikė.
Šeimos gydytoja ir jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė sutinka, kad tiek skeptikai, tiek kanapių šalininkai dar turi daug neatsakytų klausimų.
„Abi pusės turi pagrindo savo teiginiams. Įrodymų šiandien dar tikrai trūksta – jų yra, tačiau ne visie jie turi tvirtą pagrindą, ne visos su kanapėmis atliktos studijos yra kokybiškos, kartais duomenys būna „pritempti“ arba tyrimas būna labai mažos imties. Kita vertus, mes negalime turėti labai kokybiškų didelės apimties randomizuotų tyrimų, jei neturime legalių kanapių preparatų. Jei medžiaga nelegali, tai ir tyrimas su ja yra nelegalus. Tai tarsi užburtas ratas. Kanapės nėra visiškai nekalta medžiaga, todėl mums būtinai reikia ją geriau tirti“, - įsitikinusi pašnekovė.
Šiuo metu daugiausiai palaikymo sulaukęs iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ siūlymas – įteisinti psichoaktyvių kanapių naudojimą psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui (rekreacijai).
„Ši idėja yra apie tokį kanapių naudojimą, kuris būtų saugus - prižiūrimas sveikatos apsaugos specialisto/-ų. Jeigu pilnametis asmuo nusprendžia, jog nori vartoti kanapes - jam tokia galimybė turi būti suteikiama skaidriai ir teisėtai, kadangi tokios teisės neturėdamas asmuo tiesiog atsisuka į šešėlinę rinką, kurioje ir tūno visi įmanomi kanapių pavojai, tokie kaip: užterštos, nehigieniškos kanapės, mirtį galintys sukelti kanapių pakaitalai, "juodi" pinigai, vartojimo instrukcijų paviršutiniškumas, lenkimas vartoti nenorinčius ar abejojančius, kurių tarpe gali būti ir nepilnamečių, taip pat nusikalstamumas, apgavystės, melas, tikrovės slėpimas, baimė, nerimas, panika“, - siūlė idėjos autorius.
Tačiau visuomenėje vis dar įtariai vertinant medicinių kanapių klausimą maišyti šias dvi kategorijas – medicines ir rekreacines kanapes – yra labai pavojinga. E. Trumpaitės teigimu, kanapių šalininkai sau netgi daro „meškos paslaugą“.
„Jei prieš keletą metų vadinamieji kanapių rūkytojai buvo labai įkyrūs žmonės, kurie brukdavo savo idėjas – jų tikslas būdavo gana aiškus – medicininė kanapė yra tik priedanga rekreacijai. Prieš kelerius metus mes dar net neturėjome minčių, kad galima kažką įteisinti, naudoti kanapes medicinoje. Tačiau kai atsiranda vis daugiau įrodymų (iš šalių, kur šios medžiagos yra įteisintos) apie kanapių poveikį medicinoje, ekspertinių vertinimų, mes galime kalbėti drąsiau ir pagrįsčiau. Kuo turime daugiau kalbančių ekspertų, tuo jie labiau užgožia „rūkytojų“ nuomonę. Būtina suprasti, kad dabar mes nekalbame apie kanapių naudojimą rekreacijoje – tai turi būti griežtai medicinoje įteisintos, reguliuojamos kanapės, neprieinamos rekreaciniams tikslams“, - kalbėjo pašnekovė.
Kaip pavyzdį E. Trumpaitė pasitelkė fentanilį – sintetinį opioidą, kuris yra šimtą kartų stipresnis už morfijų, ir heroiną, kuris yra nelegalus – abu yra opioidai, tiek vienus naudojame medicinoje ir jie yra prieinami tiems žmonėms, kam to tikrai reikia. Tuo metu heroinas yra visiškai nelegalus ir niekas net nesvarsto apie jo legalizavimą rekreacijai.
Gydytoja taip pat pasakojo, kad Amerikoje (kai kuriose valstijose kanapės legalios tiek medicininiais, tiek rekreaciniais tikslais) įteisinus medicinines kanapes, išaugo ir nelegalus jų vartojimas.
„Todėl ir pas mus vienas pagrindinių iššūkių būtų užtikrinimas, kad kanapių preparatus gautų tik tie, kam jie priklauso. Galbūt sprendimas galėtų būti parinkti mažiau patrauklią, tačiau kiek lėčiau veikiančią, ne tokią stiprią formą – tabletes. Su nelegaliu vartojimu išauga ir paauglių mirtingumas. Taip pat kanapė turi labai neigiamą poveikį vaisiui motinos organizme, todėl būtina užtikrinti, kad motinos, jauni paaugliai neturėtų priėjimo prie tokių vaistų“, - sakė ji.
Apie būtinus saugiklius neseniai pasisakė ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė Inga Juozapavičienė. „Tarptautinė narkotikų kontrolės sistema sako, kad tokias medžiagas [kaip kanapės] turime leisti naudoti medicinos ir mokslo tikslais, tačiau visada turi būti labai aiškūs saugikliai“, – lrt.lt portalui teigė ji, sutikdama, kad itin svarbu, kad medicina judėtų į priekį. Jos manymu, nors tokių preparatų naudojimas reglamentuotas kitose šalyse, jų tvarkos tiesiog nusikopijuoti į Lietuvos teisės aktus neįmanoma, tad mūsų šalies dar laukia daug darbo.
2017 metais medicinines kanapes įteisino Vokietija, Graikija ir Lenkija. 2001 metais pirmoji tokį sprendimą priėmė Portugalija, vėliau – Nyderlandai, Suomija, Slovėnija, Čekija, Ispanija. E. Trumpaitės teigimu, Lietuva galėtų perimti šių šalių jau įgyvendintus pagrindinius principus, tačiau „copy-paste“ perkelti visko tikrai nepavyks.
Paprašyta įvardinti, kaip atrodytų scenarijus, kai pacientas, kuriam to reikia, gautų vaistų, kurių sudėtyje yra kanapių, E. Trumpaitė svarstė, kad tai galėtų būti panašu į opioidų skyrimą.
„Tačiau kol kanapių naudojimas nėra ištirtas plačiuoju mastu, jų skyrimas ir gydymas jomis galėtų vykti tik pacientams, kurie guli ligoninėje. Vėliau su gydytojo leidimu tokius medikamentus būtų galima skirti pacientams, kuriems jau buvo išbandytas kitas gydymas ir kuris pasirodė neefektyvus. Pavyzdžiui, onkologiniam pacientui su lėtiniu skausmu, kurio nenumalšina kiti vaistai. Jei žmogus yra vidutinio amžiaus ir bijantis priklausomybės ir rizikos nuo opioidų, žinoma, kanapių preparatai būtų saugesni nei opioidai“, - sakė gydytoja.
Siūlo mokyti estetikos
Paprašyta įvardinti savo idėją Lietuvai, E. Trumpaitė turėjo labai įdomų siūlymą ir net kiek nesusijusį su medicina.
„Mano idėja iš pirmo žvilgsnio nieko su medicina neturintis dalykas – visuotinis estetikos ugdymas. Estetika yra daugiau nei menas ar grožis. Tai būdas, kuriuo mes patiriame pasaulį. Žmogaus smegenys veikia taip, kad tai, kas gražu, mums atrodo gera i teisinga. Jei gyventume tokioje aplinkoje, jei kalbėtume žodžius, kurie gražūs ir teisingi, turėdami estetinį suvokimą, turėtume ir daugiau gėrio aplink save. Kartais aplankęs pacientą jo namuose matai prirūkytą, purviną, apverstą patalpą, kurioje jis gyvena. Kaip tokioje aplinkoje gali būti sveikas? Neseniai buvau Italijoje – nuostabūs, tvarkingi parkai, gatvės su marmuriniais papuošimais – ten būdamas iškart jautiesi pakiliau. Manau, kad estetikos ugdymas, kuris turėtų būti jau nuo darželio, kuris mokytų, kas yra gražu, teisinga – turėtų stiprų vertybinį pagrindą. Tai nebūtų greitas efektas, bet po, pavyzdžiui, dešimtmečio, tai labai pakeistų, kaip matome pasaulį, ir duotų didelį proveržį“, - įsitikinusi šeimos gydytoja.
Savo idėją Lietuvai galite siūlyti čia.
Visas pokalbis su ja – apie tai, kas išties mus sargdina, apie kyšius ir medikų problemas, apie tai, ar gydytojai šiandien gali gyventi oriai ir kaip išvengti vizitų pas medikus – konferencijos įraše žemiau: