Laukia valstybės dėmesio
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Antanas Norkus pabrėžė diabeto problemas Lietuvoje.
Kai kurių vaistų, kurie valdo cukrinį diabetą, neliko kompensuojamųjų vaistų sąraše, todėl pacientas yra priverstas pirkti juos pilna kaina. „Mes siūlome visus, net ir naujausius vaistus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą, tačiau galbūt su didesne priemoka. Pacientas tada galės pasirinkti, jam taip būtų žymiai pigiau nei pirkti vaistus pilna kaina“, - pastebi prof. A. Norkus.
LSMU profesorius pažymi, kad Lietuvoje nėra tikros profilaktikos – pacientai nežino apie problemas, galimas rizikas dėl cukrinio diabeto. Kokybiškam švietimui trūksta lėšų.
„Kovai su diabetu labai svarbus valstybės dėmesys“, - pabrėžia prof. A. Norkus.
Prieš trejus metus specialistų darbo grupė parengė Nacionalinės diabeto programos projektą, tačiau valstybės institucijų palaikymo nesulaukia nebe pirmus metus, Sveikatos apsaugos ministerija vilkina sprendimų priėmimą.
Diabeto gydymui atsirado daug diabeto valdymui skirtų vaistų, tokie vistai ir Lietuvoje įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tačiau jie nepasiekia sergančiojo laiku. „Jie skiriami tik vėliau, išbandžius visą eilę kitų vaistų kombinacijų, senesnių, tradicinių. Nauji vaistai ne tik mažina cukraus kiekį, bet ir mirtingumo riziką, todėl jie turi būti skiriami tada, kai dar nėra komplikacijų“, - sakė prof. A. Norkus.
Reikalingos naujausios priemonės
Kad ne tik kuo daugiau žmonių būtų išgelbėti nuo šios ligos kančių ar net mirties, bet ir būtų galima sutaupyti valstybės lėšų, diabetą svarbu diagnozuoti kuo anksčiau. Vis dėlto diagnostika Lietuvoje – smarkiai šlubuojanti, o, pasak šeimos gydytojos dr. Jūratės Pečeliūnienės, dabartinis visuomenės šveitimas su šia problema yra kritiškai blogas. „Tai, ką pacientai namuose turi atlikti privaloma tvarka – kontroliuoti glikemiją, jos pokyčio rezultatus turi atnešti gydytojui, kad šis galėtų vertinti ir kiekvienam pacientui optimizuoti gydymą, šiandien nevyksta arba vyksta laba vangiai“, - pabrėžia dr. J. Pečeliūnienė. - Mes turime atsižvelgti į tai, kas vyksta pasaulyje ir žengti koja kojon su mokslu ir su technologijomis“.
Šeimos medicinos gydytoja dr. J. Pečeliūnienė papasakojo apie vieną šiuolaikinę, pasaulyje naudojamą priemonę, kuria Lietuvoje nesinaudojama.
„Yra galimybė namuose pamatuotą glikemiją per aplikaciją susiseti su gydytojo kompiuteriu, - taip gydytojas akimirksniu gali matyti paciento rezultatus ir, jei reikia, pakeisti gydymo metodą. - Tai ne technologijų pasiekimai, bet ir rezultatas, kuris padeda mažinti glikemijo kiekį“.
„Mūsų tikslas – įgyvendinti Nacionalinę diabeto programą Lietuvoje. Mes negalime vien kalbėti apie inovatyvius vastus, kurie Europoje jau net nėra inovatyvūs. Ne ligonių kasa turi nuspręsti, koks reikalingas gydymas, o gydytojas, - sakė Vilniaus endokrinologų draugijos pirmininkė doc. Žydrūnė Visockienė. - Pagrindinė kliūtis yra lėšos, bet didėjant sergančiųjų skaičiui, negalime tikėtis, kad išlaidos mažės. Lietuvoje reikalingi imunologiniai ir genetiniai tyrimai, jei norime tiksliai ir greitai diagnozuoti, šią ligą.“
Insulino pompų problema
Šiuo metu cukriniu diabetu Lietuvoje serga 930 vaikų, kasmet jų suserga apie 110.
„Pagrindinė problema – insulino pompos, kurių kompensavimo iki šiol Lietuvoje nėra. Gydymas insulino pompomis sumažina diabeto komplikacijų riziką, apsaugo nuo aklumo, neįgalumo, mirtingumo“, – sakė LSMU Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Vaikų endokrinologijos skyriaus vedėja Edita Jašinskienė.
Pasak gydytojos, šiuo metu iki 24 metų pacientams kompensuojamos tik pompų dalys, tačiau kompensavimas pačioms insulino pompoms iki šiol nėra skiriamas.
Beveik pusė vaikų pompas jau turi, jos gautos labdaros būdu, o daugeliu atvejų jas perka patys tėvai.
„Insulino pompos vaikams yra labai svarbios, nes cukrinio diabeto pacientai jaunėja, labai didėja sergančiųjų vaikų skaičius iki 5 metų. Tokiems pacientams ypač sunku apskaičiuoti insulino dozę. Turint pompą, dalį insulino galima suleisti prieš valgį, kitą – po“, – pažymėjo E. Jašinskienė.
Siekiant geros diabeto kontrolės, rekomenduojama, kad glikemijos būtų tiriamos bent penkis kartus per parą. Vaikai valgo dažniau, tad reikia tirti nuo 5 iki 7 kartų per parą. Insulino injekcijos per parą mažiausiai yra keturios, todėl vaikams injekcijos yra labai skausmingos.
„Būna atvejų, kuomet dėl skausmingumo vaikai atsisako valgyti, kad nereiktų leisti insulino, – tęsė gydytoja E. Jašinskienė. – Algirdas Butkevičius jau buvo prižadėjęs insulino pompas, bet pasikeitus valdžiai, visas darbas vėl prasidėjo nuo pradžių. Valstybė nepriėmusi aiškios pozicijos, kaip pagelbėti tokiems vaikams.“
Siekia nacionalinio susitarimo
Pasak specialistų būtinas nacionalinis susitarimas, kad su diabetu susijusias problemas imtų spręsti ne tik sveikatos, bet visų ūkio šakų – švietimo, energetikos, žemės ūkio, sporto, transporto, miestų planavimo, aplinkos apsaugos, darbo, finansų, ekonomikos plėtros ir kiti sektoriai.
„Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje cukrinis diabetas plinta. Per pastaruosius 50 metų vien registruotų sergančiųjų diabetu skaičius, kuris sudaro apie pusę visų diabetikų, padidėjo net 25 kartus, - teigia LSMU prof. Antanas Norkus. - Šiandien Lietuvoje serga kas dvidešimtas. Jei nieko nedarysime, šia liga netolimoje ateityje gali sirgti kas dešimtas.“
„Diabetas – nepagydoma, bet valdoma liga. Diabetas, vėlai diagnozuotas, lemia komplikacijas, širdies kraujagyslių ligas, kurios yra pagrindinė mirtingumo priežastis, - sako prof. A. Norkus.
Ligotumas cukriniu diabetu nuo 2001 metų išaugo daugiau kaip tris kartus: 2015 m. sirgo 1 iš 29 Lietuvos gyventojų, o 2001 m. - 1 iš 90.
2015 m. Lietuvoje su diabetu susijusiomis išlaidomis vienam sergančiam asmeniui buvo išleista 1008,6 Eur.