Patarė, kada kreiptis į gydytojus
Laidoje gydytojas V. Morozovas juokavo, kad bėgant metams visi tampame barometrais, o kuo žmogus vyresnis ir kuo daugiau ligų turi, tuo tikslesniu barometru jis tampa.
„Ir tikrai šios dienos padarė įtaką pacientams, ypač vyresniems – jie į gydytojus kreipiasi daug dažniau. Sekmadienio naktis, pirmoji tokia karšta, masiškai sutrikdė ir kūdikių miegą. Net kelios mamos klausė, ką daryti, kad vaikas naktį nenori miegoti“, – sakė gydytojas.
Pacientai, perkaitę saulėje, skundžiasi kaulų laužymu, gausiu prakaitavimu, temperatūros kilimu ir viso kūno skausmu. Taip pat paūmėja lėtinės ligos, itin dažnai – kardiologinės.
„Pirmoji pagalba yra nugabenti į vėsią vietą, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Tada paciento stebėjimas ir pakankamas skysčių vartojimas. Jei žmogus atsigauna greitai, toliau nieko ir nereikia. Jei yra skausmas, temperatūra, kraujospūdžio nedidelis padidėjimas, galima vaistų nuo skausmo ar kraujospūdžio. Visgi, jei žmogus neatsigauna ir simptomai lieka, reikia kreiptis į gydytojus“, – kalbėjo V. Morozovas.
Didžiausias pavojus kyla vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams, lėtinėmis ligomis sergantiems bei dirbantiems lauke.
„Pavojus kyla ir darbingo amžiaus vyrams, kurie nieko neklauso ir vis tiek eina dirbti sunkių darbų į karštį. Tokių vyrų žmonos turėtų atkreipti į juos dėmesį“, – kalbėjo pašnekovas.
Pavojingas ir saulės ar šilumos smūgis, kuris gali baigtis ne tik karščiavimu, bet ir sąmonės netekimu ar traukuliais. Kitas pavojus – nudegimai saulėje. Pajūryje kasmet galime pamatyti žmonių, kurie nusideginę taip, kad tapę nebe raudoni, o violetiniai, ir deginasi toliau.
„Saulė ir oda ne veltui moteriškos giminės žodžiai – turi ilgą atmintį ir nieko nepamiršta. Nudegimo komplikacijos gali išryškėti daug vėliau. Galime nudegti saulėje taip pat, kaip nuo liepsnos ar karšto vandens. Bet didžiausia problema yra tai, kad po 10 ar 30 metų atsiranda odos vėžys“, – sakė V. Morozovas.
Jei pastebite tinimą – trūksta elektrolitų
Gydytojas pataria per karščius visas keliones ar sunkesnius darbus planuoti anksti ryte arba vėliau vakare ir imti pavyzdį iš pietiečių.
„Siesta yra ne šiaip sau, tai apsisaugojimas nuo karščio. Padarykite ir jūs sau siestą tą vieną karštą savaitę. Visus darbus ir keliones atidėkite į vėlų vakarą ar ankstyvų rytą. Pagrindinis mūsų vėsinimosi būdas yra prakaitavimas. Todėl reikia pakankamo skysčių ir druskų kiekio.
Labai dažnai į priėmimo skyrių atgabenami piliečiai, kurie sportuoja per tokią kaitrą ir negauna pakankamai druskų, todėl pradeda tinti. Ne tik vandens svarbu gauti, bet ir elektrolitų – tai yra mineralinis, visi miltukai su elektrolitais“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Kava ir alkoholis skysčius išvaro, todėl išgėrus kavos išgerkite ir stiklinę vandens. Jei su simptomais nepavyksta kovoti namuose ir vis tiek jaučiate galvos skausmą, sumišimą, karščiavimą, arba matote, kad artimas žmogus yra pasimetęs, su juo sunku susikalbėti, kreipkitės į greitąją pagalbą.
Jei tinimas atsiranda staiga, o karštis didelis, visada reikia pagalvoti, ar užtektinai gaunate druskos ir elektrolitų. Geriant paprastą vandenį ir gausiai prakaituojant, paties vandens gali užtekti, tačiau druskų – ne.
Dideliame pavojuje – sergantys širdies ligomis
Pasak profesoriaus R. Kubiliaus, žmogus karštį toleruoja ne amžinai – po kelių itin karštų dienų organizmas gali nebesugebėti susitvarkyti.
„Ką dažniausiai pastebime, tai vyresnius nei 65 metų pacientus, kurie kreipiasi dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio, širdies permušimų, perdėto prakaitavimo. Nesenas pavyzdys – garbaus amžiaus senjoras, kuris turėjo savo dienos rutiną ir išeidavo pasivaikščioti, staiga pavakaryje pajuto bendrą silpnumą, prarado orientaciją aplinkoje. Tada atvyko į skubios pagalbos priėmimo skyrių ir jam buvo diagnozuotas kritinis sumažėjęs elektrolitų, natrio kiekis“, – sakė prof. R. Kubilius.
Karščiai gali išprovokuoti ligą ir nesergantiems
Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis aplinkos veiksniai, pasak profesoriaus, yra itin svarbūs. Jiems didelę įtaką sveikatai daro ir oro užterštumas, ir mažas fizinis aktyvumas, ypač pastebėtas karantino laikotarpiu, o vasarą dar nesergantiems širdies liga gali atsirasti tarsi iš niekur.
„Vyresnio amžiaus pacientai dar gali nesirgti širdies ir kraujagyslių liga, tačiau netektas skysčių kiekis, prarasti elektrolitai gali išprovokuoti trapią širdies ir kraujagyslių sistemą bei pranešti apie pirmuosius simptomus. O tie, kurie turi diagnozuotą ligą, karštu metu gali jausti naujus simptomus. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad netenkame skysčių ir elektrolitų, o vyresnių žmonių reakcija į karštį yra baigtinė. Organizmas tampa nebeatsparus karščiui“, – kalbėjo profesorius.
Pašnekovas primena, kad pasirūpinti turėtume ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais ar kolegomis, nes vyresni žmonės kartais nesupranta, koks pavojingas gali būti karštis ir skysčių netekimas.
Kai kuriems karšti orai gali netgi pranešti apie tai, kad reikia susirūpinti širdimi, bei įspėti apie beprasidedančią ligą, net jei pats žmogus apie ją nieko nežino.
„Lietuviai yra priskiriami prie didelės rizikos žmonių, galinčių turėti širdies ligas. Pirmieji simptomai, kada turėtume sunerimti, tai yra gausesnis prakaitavimas, nes jo metu netenkame elektrolitų. Jų disbalansas gali būti labai reikšmingas. Žmogus dienos pabaigoje gali nesuprasti, kur jis yra, užmiršti, kur jo namai ar artimieji.
Pacientai, kurie įžengė į šeštąjį dešimtmetį ir save laiko sveikais, turėtų atkreipti dėmesį į širdies permušimus, galvos svaigimą, bendrą silpnumą, padidintą kraujospūdį“, – sakė pašnekovas.
Sergantiems širdies ligomis profesorius pataria nepamiršti, kad jų organizmas į karštį reaguoja prasčiau nei nesergančių, todėl visas veiklas reikia planuoti iki 11 val. ryto ar po 18 val. vakaro. Vartoti vandenį ne tik jaučiant troškulį, bet ir jo dar nepajutus. Valgyti daugiau salotų, daržovių, nes jose gausu elektrolitų. Atidžiau matuoti kraujospūdį ir pasitarti su gydytoju dėl vaistų dozių.
Sportuojantiems žmonėms užsiimti fizine veikla reikėtų tuo metu, kai karštis jau atslūgęs, taip pat vengti miesto erdvių, nes jose karštis dar didesnis.