„Neseniai radau parašyta, kad būtent ramus gulėjimas nesijaudinant, jog nemiegi, neuždegant šviesos, neskaitant, neinant padirbėti, galvojant, kaip gera gulėti, ilsėtis, leidžia puikiai pailsėti ir gerai jaustis kitą dieną“, – pastebi ji.
Jei vis dėlto ramiai gulėti nepavyksta, N. Degutienė vardija ir kitus būdus. Jos patarimas – gerti įvairių žolelių arbatas, naudoti eterinį aliejų, kasdien pasivaikščioti ir tinkamai maitintis.
– Ką daryti, jei netenkina miego kokybė? Jei sunkiai užmiegame, dažnai nubundame, o kartais atrodo, kad visi naktį taip ir prabudėta, tarsi kiškio miegu miegota?
– Kai mane kankina nemiga, aš paprasčiausiai guliu tamsoje, užsimerkusi ir nesinervinu, kad nemiegu. Tada net galiu matyti sapnus, kuriuos pati reguliuoju: viduryje jų galiu atsimerkti, vėl užsimerkti ir toliau taip gulėti. Atsikėlusi ryte net nežinau, ar pamiegojau šiek tiek, ar ne. Nors būna jausmas, kad nemiegojau visiškai, tačiau būnu pailsėjusi. Neseniai radau parašyta, kad būtent ramus gulėjimas nesijaudinant, jog nemiegi, neuždegant šviesos, neskaitant, neinant padirbėti, galvojant, kaip gera gulėti, ilsėtis, leidžia puikiai pailsėti ir gerai jaustis kitą dieną.
– Ką galima patarti žmonėms, kurie prastai nemiega ne dėl ligos?
– Vyresniems žmonėms labai svarbu prieš miegą nedirbti protinio darbo, nežiūrėti greitų filmų, nekalbėti svarbiais klausimais ir nespręsti jokių problemų. Taip pat svarbu kasdien pasivaikščioti po vieną valandą (ne pusę), geriau – vakare. Pavaikštai valandą, spaudimas nukrinta, ir vien dėl to, kad jis nukrinta, geriau miegi.
Kad miegoti gerai pasportavus, yra mitas. Fizinis krūvis sukelia didelį hormonų, kurie žvalina, išsiskyrimą, todėl žmogus lieka budrus ir naktį. Pats geriausias metas sportuoti yra 16–18 val. Jei baigsi sportuoti 17–18 val., nereiškia, kad nemiegosi, bet jei išeisi pasportuoti 20–21 val., jau bus negerai. Saugus fizinis krūvis yra naudingas ir miegą gerina – kiekvienas, kuris sportuoja, žino savo saugų fizinį krūvį.
– Kiek įtakos miegui turi valgymo įpročiai?
– Reikia nevalgyti likus trims valandoms iki miego. Kai kas sako, kad pavalgęs geriau miega, bet iš tiesų organizmas tada dirba ir būna budrus. Labai negerai nuo 18 val. valgyti rūgščius produktus, nes rūgštis irgi sukelia nemigą. Nuomonė, kad reikia vakare išgerti arbatos, taip pat klaidinga. Jokių skysčių nuo 19–20 val. geriau iš viso negerti.
Kai žmonės maitinasi perdirbtu maistu, jų kūno skysčių reakcija yra rūgštinė. O kai daugiau negu pusę maisto sudaro gyva ląstelė, žalia, neperdirbta, kūno skysčių reakcija natūraliai pereina į šarminę pusę. Tada dingsta nerimo jausmas, depresija, esi ramesnis, kas tai irgi skatina miegą.
Dar svarbu, kad kūne nebūtų labai daug teršalų. Mes nežinome, kuri mūsų kūno vieta užteršta. Gal kaip tik smegenyse, toje vietoje, kur yra miego centrai, yra prisikaupę neorganinio kalcio ar kokių kitų teršalų. Tada svarbu išsivalyti organizmą. Nebūtinai tokiu drastišku būdu, kaip badavimas. Galima tiesiog pakeisti mitybą, bent periodais pavalgyti daugiau žalių salotų, kopūstų, nevirtų burokėlių. Po truputėlį organizmas ims valytis.
– O kokios vaistažolės padėtų?
– Labai gerai valo žali, nedžiovinti meškinio česnako lapai. Apskritai meškinis česnakas yra raudonojoje knygoje ir gamtoje jo daug nėra. Bet daug žmonių žino jo naudą, todėl augina darželiuose. Jis džiovintas iš viso nenaudojamas, nes praranda visas savo savybes, o žalias turi tokią valomąją jėgą, kaip beveik nė vienas kitas augalas, pas mus esantis. Dar tinka ir jų tinktūra: žali lapai užpilami degtine, palaikomi tris savaites ir geriama po 10–15 lašų tris kartus per dieną.
– Miegas labai priklauso nuo nervinės sistemos. Kas padėtų ją stiprinti?
– Labai ramina melisos, kiaulpienių šaknų ir sukatžolės mišinys. Sukatžolė ramina ne tik širdies nervą, bet ir apskritai visus nervus. Kai nepavyksta užmigti, ir vidury nakties atsikėlus galima užsipilti šaukštelį sukatžolės puse stiklinės verdančio vandens, 15 minučių ramiai paskaityti, o tada išgerti (dažniausiai nuo jos užmiegama). Jei suktažolę geriame nuolatos, mūsų nervai apskritai yra ramesni, todėl lengviau miegame.
Nuo nervinės nemigos gerai baltažiedžių notrelių arbata. Dabar kaip tik laikas jas rinkti, nes jos pradėjo žydėti. Prisirinkę kotus nuskiname – džioviname tik žiedynus ir lapus. Kai nemiegame dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų, gerai jonažolių tinktūra, kurią reikia gaminti vasarą. Prisirenkame žydinčių jonažolių ir viršutinę jų dalį su žiedais suplėšome. Nesmarkiai spausdami pripildome butelį ir užpilame degtine (ne iki pat viršaus, kad galėtume vis pakratyti). 21 dieną palaikome šiltoje vietoje kasdien pakratydami. O tada jau galima kartą per dieną (geriau dienos viduryje) po 10–15 lašų išgerti su valgomu šaukštu vandens.
Gerai yra rasakilų arba ramunėlių arbata. Visas nešaltas arbatas ruošiame taip pat: vieną arbatinį šaukštelį dedame į vieną puodelį vandens. Galime užsiplikyti dviem kartams, nes geriau palaikyti ilgiau. Jei nėra laiko, užtenka ir pusvalandžio, valandos, bet trys valandos yra labai gerai.
Yra dar vienas labai geras žolių receptas. Imame 50 g raktažolių žiedų, 25 g levandų žiedų, 10 g jonažolių, 15 g apynių spurgų ir 5 g valerijonų šaknų. (Toks svoris turi būti džiovintų žolių.) Šį mišinį geriame vakare, apie 19 val.
– Kartais žmonės sunkiai užmiegantys ieškodami kas padėtų užmigti pridaro ir klaidų.
– Didelė klaida galvoti, kad miegoti gerai po pirties. Pirtis yra naudinga iki 56–60 °C. Kas mėgsta karštą pirtį, tas eina maudytis ryte, nes žino, kad po pirties nemiegos.
– Kokios dar mažos gudrybės gali būti skirtos nemigai nugalėti?
– Yra eterinių aliejų, kurie padeda užmigti. Apelsinų, kvapiųjų kanangų, levandų, mandarinų. Ant pagalvės impilo kampučio, kad neužstotume savo galva, užlašiname vieną lašą – daugiau nereikia, nes poveikis bus atvirkštinis.