Specialistai sako, jog vaiko susilaukti norinčioms moterims tai padaryti būtų žymiai lengviau, jeigu jos laikytųsi griežto režimo, skelbia „The Daily Mail“.
Tai reiškia, jog moterys, einančios gulti ir besikeliančios vis kitu laiku ar miegančios mažiau nei septynias valandas pastebimai sumažina šansus pastoti, atskleidė naujausias tyrimas.
Akademikai mano, jog miego valandų skaičius lemia tam tikrų hormonų, atsakingų už vaisingumą, kiekį organizme.
Mokslininkai taip pat spėja, jog moters miegojimo įpročiai gali būti tiesiogiai susiję su jos gyvenimo būdu iš esmės: kalbame apie mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, alkoholio vartojimą. Visi šie veiksmai lemia gebėjimą pastoti.
Mokslininkai tyrė 656 moteris, kurioms buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Paaiškėjo, jog 25 proc. daugiau galimybių sėkmingai pastoti turėjo tos, kurios miegojo 7-8 valandas (lyginant su ilgiau nei 9 valandas miegojusiomis). 7-8 valandas miegančios moterys net 15 proc. turėjo didesnių šansų pastoti nei mažiau nei 7 valandas besiilsinčios.
Nors tyrime dalyvavo tik dirbtinio apvaisinimo procedūroms pasiryžusios moterys, akademikai įsitikinę, jog tinkamas miego kiekis ir režimas padėtų lengviau pastoti ir nevaisingumo problemų neturinčioms moterims. Specialistai siūlo prie režimo pratintis iki pastangų pastoti pradžios likus 3 savaitėms.
Jau seniai specialistai suaugusiems žmonėms rekomenduoja per parą miegoti 7-9 valandas. Geras poilsis padeda apsisaugoti nuo širdies ligų, nutukimo, tam tikrų vėžio formų ir senatvinės silpnaprotystės.
Iki dabar žinota labai nedaug, kokia miego įtaka vaisingumui. Mokslų daktaras Danielis Parkas ir jo kolegos iš Inje universiteto Pietų Korėjoje nustatė: 7-8 valandas per parą miegojusios moterys po dirbtino apvaisinimo procedūros pastoti galimybių turi 53 proc. daugiau.
Miegant devynias valandas, tikimybė pastoti sumenksta iki 43 proc., miegant mažiau nei šešias valandas – iki 46 proc.
D. Parkas teigia: „Dažniausiai žmonės mano: kuo daugiau miego, tuo lengviau pastoti. Tačiau iš tikrųjų daugiau miego gali turėti ir priešingą rezultatą. Daug miegantys žmonės dažniausiai gyvena neturėdami konkretaus režimo – keliasi vėliau, nevalgo pusryčių, vėlai gulasi. Visi šie veiksniai neigiamai veikia vaisingumą“.
Mokslininkai kol kas negali paaiškinti, kodėl taip nutinka, tačiau specialistai mano, jog viskas priklauso nuo hormonų.
Gydytojas Hyanas Shimas, vadovaujantis vaisingumo klinikai Pietų Korėjoje, sako, jog per daug miego padidina hormono prolaktino, neigiamai veikiančio vaisingumą, kiekį organizme. Per mažai miegančių moterų organizme daugiau streso hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, kurie taip pat apsunkina pastojimą.
Dabar D. Parkas planuoja tirti, ar laikas, kada moteris eina miegoti ir kada keliasi, taip pat turi įtakos vaisingumui. Akademikas įtaria, jog režimas gali būti naudingas planuojant šeimos pagausėjimą.
Liverpulio moterų ligoninės gydytojas Charlesas Kingslandas, besispecializuojantis reprodukcinėje medicinoje, sako: „Šis tyrimas labai įdomus dėl daugelio priežasčių. Reikia atkreipti dėmesį į tai, ar per daug miego turi įtakos tik dirbtiniam apvaisinimui, ar vaisingumui kenkia konkretaus asmens gyvenimo būdas. Jeigu moteris miega mažai, gali būti, jog patiria stresą. Jeigu miega daugiau nei 10 valandų, galima spėti, jog nesportuoja, turi antsvorio – šie veiksniai mažina vaisingumą“.
Tyrimą komentuoja ir ginekologas iš Londono Stuartas Lavery: „Klausimas labai įdomus. Miegas ir šviesa – labai svarbūs veiksniai, lemiantys gyvūnų vaisingumą“.
Nepaisant tyrimo rezultatų, S. Lavery mano, jog dar per anksti oficialiai patarinėti moterims, norinčios susilaukti atžalos, miegoti 7-8 valandas.
Jau seniai aišku, jog, planuojant atžalą, svarbūs tiek vyro, tiek moters mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, patiriamas streso kiekis.
Šia savaitę mokslininkai atskleidė: vyrai, per dieną suvalgantys bent griežinėlį kumpio, rizikuoja pakenkti savo vaisingumui.
Harvardo akademikai nustatė: perdirbta mėsa kenkia spermos kokybei. Vietoj mėsos specialistai rekomenduoja rinktis žuvį.