Įstatymuose šiuo metu aiškiai nurodoma, kad masažas gali būti atliekamas tik licencijuotoje gydymo įstaigoje ir tik ten esantiems pacientams. Visi kiti savarankiškai dirbantys specialistai yra prilyginami kone šarlatanams.
Negana to, nuo kitų metų gegužės 1 d. masažuotojo profesija bus dar ir licencijuojama. Tad iki 2023 m. kiekvienas masažuotojas licenciją privalės įgyti. Panašu, kad ne visiems pavyks gauti licenciją, o savo kabinetus gali tekti uždaryti.
Kėdainiuose dirbantys masažuotojai su žiniasklaida bendrauja atsargiai. Vieni iš karto kategoriškai atsisakė komentuoti susidariusią situaciją.
Kiti pastebi, kad visgi derėtų teisiškai atskirti gydomąjį masažą nuo negydomojo ir suteikti galimybę visiems dirbti. Kiti tikina, kad dar yra laiko ir skuba įgyti reikiamą išsilavinimą licencijai gauti.
„Pavyzdžiui, aš nenoriu gydyti žmonių ir dirbti su sergančiais. Mano pašaukimas yra atpalaiduojamasis masažas. Ir šiaip, manau, kad kuo daugiau masažuotojas turi praktikos, tuo jis yra geresnis. Atsiradusios licencijos ne viską gali nulemti“, – sako Kėdainiuose dirbanti masažuotoja, nepanorusi viešai prisistatyti.
„Kol žmogus sveikas, jam pakanka atpalaiduojamojo masažo procedūrų. O licencijas turintys masažuotojai privalo mokėti skaityti ligos anamnezes. Darbas su ligoniais yra sudėtingas kelias.
Masažuoti sveikuosius atpalaidavimo ar grožio tikslais – visai kitoks. Todėl suvienodinti šiuos masažuotojus nėra tikslinga“, – sako kita grožio paslaugas Kėdainiuose teikianti moteris ir pripažįsta, kad dėl kilusių diskusijų jau net masažuotoja pasivadinti nedrįstanti.
Beje, masažo paslaugą teikiantys specialistai vienbalsiai sako, kad jie žmonėms itin reikalingi. „Juk ir sveikiesiems atliekamas masažas turi daug naudos ypač šiame skubančiame ir streso pilname pasaulyje“, – sako Kėdainiuose SPA paslaugas teikianti moteris.
Neturintys tinkamo išsilavinimo ieško būdų išsisukti
Tuo metu Kėdainių ligoninės reabilitacijos skyriaus vedėjas Olegas Pauliukevičius sako, kad masažuotojai vis tik visi privalo turėti licencijas.
„Jau beveik visi medicinos darbuotojai, kurie dirba sveikatos apsaugos sistemoje, turi licencijas. Yra tik likusi grupelė – masažuotojai, kineziterapeutai. Visiems jiems reikia tinkamo išsilavinimo. Viskas teisinga ir logiška. Labiausiai tam priešinasi tie, kurie neturi tinkamo išsilavinimo.
Dabar atsirado tokių kursų organizatorių, kurie per kelis mėnesius paruošia masažuotojus. Yra dar laiko baigti mokslus ir gauti reikiamą licenciją“, – sako Kėdainių ligoninės reabilitacijos skyriaus vedėjas O. Pauliukevičius.
Įstatymai atsilieka nuo realybės
Masažo paslauga Lietuvos įstatymuose yra išimtinai apibrėžiama, kaip gydymo paslauga. Tai reiškia, jog masažo paslauga gali būti teikiama tik spaudą turinčio masažuotojo, sveikatos priežiūros įstaigoje, pvz., sveikatos priežiūros įstaigos licenciją turinčiame masažo kabinete.
„Tokia situacija susidarė, nes Sveikatos apsaugos ministerija savo norminiuose dokumentuose jau gana seniai masažą apibrėžė tik kaip gydomąjį, o negydomąjį masažą paliko neapibrėžtą. Tad ir išeina, jog Lietuvoje nėra kitokio masažo, tik gydomasis“, – sako Lietuvos masažuotojų asociacijos vadovė Giedrė Paunksnienė.
Lietuva bene vienintelė iš ES valstybių, kurioje masažas suprantamas tik kaip gydymo priemonė. Ir nors masažuotojo profesija susiformavusi nuo seno, o masažo paslauga Lietuvoje plačiai teikiama ne tik gydymo įstaigose, bet ir SPA centruose, grožio salonuose, iki šiol reglamentavimas kalba tik apie gydomąjį masažą.
„Masažo paslauga sveikiems žmonėms, tiek kosmetinis, tiek higieninis, tiek sportinis – paliekama už įstatymo ribų. Iš esmės yra draudžiama, jei atliekama ne gydymo įstaigoje“, – sako G. Paunksnienė.
Anot jos, visame pasaulyje yra aiški nusistovėjusi tradicija tiek profilaktinio, tiek rytietiško, tiek terapinio masažo.
Masažuotojo profesija yra susiformavusi nuo seno, higieninis (palaikantis sveiko organizmo gerą būklę) ir kosmetinis (grožio tikslais) masažas yra aprašomas mūsų profesijos vadovėliuose.
„Profesionalūs specialistai dirba ne tik gydomojo masažo srityje jau ne vieną dešimtmetį, todėl tiesiog gėda, kad iki šiol įstatymai įveda tiek painiavos neatskirdami elementarių sąvokų kaip gydomasis masažas ir masažas, kuris apimtų visas masažo rūšis, skirtas profilaktikai, o ne gydymui“, – sako G. Paunksnienė.
Ji pabrėžia, kad masažuotojų asociacija pasisako, jog kiekvienas masažuotojas taip pat turėtų atitinkamą išsilavinimą ir diplomą, kad po keliasdešimt valandų „masažo kursus“ baigę asmenys negalėtų dirbti masažuotojais.
Neturintys licencijos stumiami į šešėlį
Įstatymas įsigalios nuo 2021 m. gegužės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus – t.y. konkrečiai numatyti, ko reikės, kad gautum licenciją ir ją išlaikytum.
„Pagal įstatymą masažuotojo profesinę kvalifikaciją ir spaudą turintys asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo teikė atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gali teikti šias paslaugas neturėdami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotos galiojančios asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. šioje dalyje nurodyti asmenys asmens sveikatos priežiūros praktika gali verstis tik turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią asmens sveikatos priežiūros praktikos licenciją“, – susidariusią situaciją aiškina masažuotojų asociacijos vadovė.
Masažuotojai ruošiasi eiti į gatves?
Masažuotojų skundus pagaliau išgirdo ir Seimo narė Rasa Petrauskienė. Parlamentarė siūlo aiškiai diferencijuoti masažo tipus, kad Lietuvoje esantys specialistai galėtų ne tik suteikti gydomojo masažo paslaugas, bet ir atlikti negydomąjį masažą, sukurti aiškią, neperteklinių reikalavimų teisinę bazę, kontrolės mechanizmus.
„Negana to, dabartiniuose Lietuvos teisės aktuose negydomojo masažo paslaugos apskritai nėra, kaip ir masažuotojo veiklą reglamentuojančios įstatyminės bazės – ši itin reikalinga profesija iki šiol ne tik neturi aiškaus apibrėžimo, bet daugeliu atvejų net yra nelegali.
Šiuo metu situacija yra tokia, kad žmogus baigia mokymus, parengtus pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą tvarką, suteikiančius jam atitinkamą kvalifikaciją teikti masažo paslaugą, tačiau jeigu masažuotojas nedirba su ligoniais, jis negali atlikti jokio masažo, nes masažas dabar suprantamas tik kaip priemonė gydymui“, – teigia R. Petrauskienė.
Parlamentarės teigimu, jei šis klausimas artimiausiu metu nebus išspręstas ir masažuotojų prašymai nebus išgirsti, daugybė šios paslaugos teikėjų gali papildyti bedarbių gretas. Ir net išeiti į gatves.
Laikas įteisinti nelegalias paslaugas
Masažuotojų asociacijos atstovai įsitikinę, kad plėsti profilaktikos paslaugų prieinamumą itin svarbu Lietuvos žmonėms, kurių gyvenimo tempas ir streso lygis nuolat auga. Būtent dėl to, asociacijos nuomone, reikia supaprastinti ir mobilaus masažo paslaugos teikimą.
Kitų šalių praktika rodo, jog masažo paslauga namuose teikiama ne tik ligoniams, bet ir sveikiems žmonėms. Šiuolaikiniam žmogui tai patogu.
Kita paslaugų grupė – į biurus atvykstančių masažuotojų paslauga. Tokios paslaugos jau vyksta ir Lietuvoje. Masažuotojų teigimu, mūsų įstatymai keliais dešimtmečiais atsilieka nuo Lietuvos paslaugų rinkos realybės. Atėjo laikas įteisinti paslaugas, kurios jau yra rinkoje.
„Ir dar Lietuvos Konstitucija sako, jog Lietuvos valstybė rūpinasi sveikata ir laiduoja gydymą. Konstitucijoje pirmiausia parašyta, jog valstybė rūpinasi sveikata. Tačiau žvelgiant į masažo paslaugų reglamentavimą atrodo, kad pirmas valstybės rūpestis yra gydyti ligonius. Nekvestionuoju gydymo, tai labai svarbu.
Tačiau, ar ne visuomet labiau apsimoka pakankamai dėmesio skirti profilaktikai, kad žmogus kuo ilgiau būtų sveikas? Tačiau man neteko girdėti, kad Lietuvoje masažo paslauga būtų skirta profilaktiškai, nesergančiam žmogui.
Taigi, jei valstybė šiuo atveju neskiria lėšų rūpintis sveikata, ar neturėtų pasirūpinti, kad nebūtų draudžiama sveikam žmogui pasirūpinti pačiam savimi?“ – sako masažuotojų asociacijos vadovė G. Paunksnienė.