POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) ir Nacionalinio vėžio instituto organizuotoje konferencijoje profesorius išdavė ir ketvertuką produktų, kurie itin efektyviai kovoja su šia grėsminga liga ir yra naudojami kuriant naujus medikamentus.
Sporto nauda neginčijama
Profesorius R. Thomas dirba onkologu konsultantu Kembridžo universitetinės Bedfordo ligoninės Primrose onkologijos skyriuje ir su Kembridžo universitetu glaudžiai bendradarbiaujančioje Adenbruko ligoninėje. Jo specializacija – krūties, odos, žarnyno ir prostatos vėžio gydymas. R. Thomas taip pat yra Koventrio universiteto taikomųjų biologijos ir fizinių pratimų mokslų profesorius, Kembridžo universiteto vyresnysis klinikinis dėstytojas ir Bedfordširo universiteto kviestinis profesorius, Karališkųjų gydytojų koledžų narys, Karališkojo radiologų koledžo tikrasis narys.
Dar daugiau – jis yra ir knygos „Kaip gyventi susirgus vėžiu. Faktai“ (Lifestyle after Cancer: The Facts) autorius, internetinės gyvenimo būdo ir onkologinių susirgimų svetainės Cancernet.co.uk ir svetainės apie sveiką gyvenseną keep-healthy.com konsultantas medicinos klausimais, tad jo žinių bagažas išties stulbinantis.
Profesorius pasakojo, kad išgyvenanumas susirgus vėžiu ilgėja. Pavyzdžiui, dar prieš keletą metų susirgus krūties vėžiu šis rodiklis siekė 50 proc., dabar – 84. Tačiau gydymą baigę pacientai vis dar negali jaustis saugūs, kad neteks vėl peržengti ligoninės slenksčio.
„Tiek per, tiek po gydymo žmonės patiria daug nemalonių simptomų – osteoporozė, pykinimas, svorio didėjimas ir kt. šalutiniai poveikiai. Būdami nebe pacientais jis vis dar kenčia, tačiau jūs galite užkirsti kelią vėžiui ar jo plitimui, galite padaryti, kad vėžys plistų kuo lėčiau“, - sakė jis.
„Sportas pakeičia organizmo cheminius procesus, gerina imunitetą, sumažina insulino lygį, kuris skatina vėžinių ląstelių augimą. Kiekvienas turime savo genus, kartais žaisdami pokerį galime pralaimėti net turėdami geras kortas, tačiau jei, pavyzdžiui, mankštinsitės nors tris-keturias valandas per savaitę, ligos atkryčio tikimybė sumažėja trečdaliu. Sportas sumažina vėžio progresiją, pagerina širdies veiklą, kraujo cirkuliaciją ir pan.“, - vardijo R. J. Thomas.
Pranešėjas sutiko, kad fiziniai pratimai, maitinimasis vieni savaime neišgydys vėžio, tačiau padės žmogui ilgiau gyventi, pagerinti savijautą.
„Darėme tyrimą – dalyvavo dvi grupės. Fiziniai pratimai turi daug teigiamų poveikių sąnariams, jie sumažina osteoporozės kančias, padeda kovoti su karščio bangomis.Pagal šį tyrimą taip pat paaiškėjo, kad pritaikius radioterapiją, pagrindinis rodiklis, kuris rodo, ar vyras galės po gydymo likti seksualiai aktyvus, yra būtent fizinis aktyvumas“, - pasakojo profesorius.
Ko vengti, o ko – priešingai – vartoti daugiau
Nors pagrindinė prof. R. Thomas darbo kryptis – onkologiniai tyrimai, tačiau mokslininką vis labiau domina mitybos, gyvenimo būdo ir pasirinktų savigalbos strategijų veiksmingumas nuo vėžio gydomiems ar sveikstantiems pacientams. Jis paskelbė per 100 recenzuotų mokslinių darbų ir parengė ne vieną dešimtį Jungtinės Karalystės randomizuotų kontroliuojamų tyrimų, iš jų ir didžiausią pasaulyje nacionalinį atsitiktinės imties placebu kontroliojamą antros fazės klinikinį tyrimą, kuriuo buvo įvertintas augalinių polifenolių sinerginis poveikis prostatos vėžiu sergantiems vyrams. Šio tyrimo rezultatai 2013 m. buvo pristatyti Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (angl. ASCO) metinėje konferencijoje Čikagoje.
Garsus svečias pasakojo, kad labai svarbu taikyti prevencines priemones. Taip pat būtina suvokti, kuriuo metu mūsų organizmas yra silpniausias ir atviras ligoms.
„Pastaruoju metu pasirodo daug informacijos apie uždegiminius procesus. Žinoma, jei įsiduriame į spyglį ar patiriame traumą, gali kilti uždegimas, nuo to gali išsivysyti infekcija. Žmogaus evoliucijoje organizmas prisitaikė kovoti su infekcijomis. Tačiau dabar mūsų gyvenimuose uždegiminių procesų daugėja. Įsivaizduokite, vairuojate automobilį ir vienu metu spaudžiate ir greičio, ir stabdžio pedalus. Mums reikia sustabdyti uždegiminių procesų aktyvumą. Jie gali paskatinti vėžinių ląstelių aktyvumą.
Yra dalykų, kurie didina uždeginimius procesus – rūkymas, viršsvoris, apdoroto cukraus vartojimas, sėdėjimas, vakarietiška dieta“, - organizmo priešus vardijo jis.
Antiuždegiminius („gesinančius“ uždegimą) procesus skatina mankšta, probiotinės bakterijos, fitochemikalais turtingi produktai, Viduržemio dieta. Profesorius keliskart paragino pasidomėti Virudžemio bei makrobiotinėmis dietomis (kai vartojama daug ankštinių daržovių, kryžmažiedžių daržovių).
Pranešėjas tęsė, kad probiotinės bakterijos taip pat labai vertingos. Vartokite daugiau kefyro, miso sriubos, kimči kopūstų, natto (sojos patiekalas), raugintų kopūstų.
Kitas žingsnis – vengti kancerogenų.
„Kancerogenai – tai chemikalai, kurie skatina laisvųjų radikalų kūrimąsi, kurie gadina mūsų DNR ir sukelia tam tikrų mutacijų. Juk net 50 proc. ligos rizikos priklauso nuo gyvenimo būdo. Nevartokime apdirbto cukraus, nerūkykime, svarbu valytis dantis, riboti keptą maistą.
Mums labai svarbu, kad vėžio ląstelė neperaugtų į dar pavojingesnę formą, ligą, nemetastazuotų, kad nevyktų invazija į kitus organus. Čia ir yra mūsų indėlis, kad patys sau padėtume“, - suskubti, kol laikas, ragino R. J. Thomas.
Pavyzdžiui, rūkymas didina riziką ne tik plaučių, bet ir žarnyno vėžio. Reikėtų riboti išgeriamo alkoholio kiekį.
Itin daug profesoriaus kritikos sulaukė baltąja mirtimi neretai vadinamas cukrus.
„Apdirbtas cukrus padeda vėžinėms ląstelėms augti ir daugintis. Jis skatina svorio augimą, sukelia nuovargį, insulino kiekis tampa nepastovus, jis taip pat gali sukelti antrojo tipo diabetą, didina cholesterolio kiekį.
Perdirbto cukraus reikia vengti. Kai kurie žmonės mano, kad cukrus – blogai, o vaisiai – gerai. Vaisiuose yra saldžiųjų dalelių, bet jos įsisavinamos ne taip greitai, jei į arbatą įsidedame cukraus, jis įsisavinimas labai greitai. Vaisius reikėtų geriau valgyti ryte, o dar geriau – riešutus, kuriuos išvis nėra cukrų“, - patarė onkologas.
Kiti kancerogenai – akrilamidai, kurie skatina kenksmingų medžiagų gaminimą – cukrus, miltai, bulvių traškučiai, apdoroti, kepti produktai. Sudie, bulvių traškučiai.
„Labai kenksminga kepta mėsa. Ką daryti? Kepti mėsą orkaitėje. Ta juoda plutelė – ten ir yra kancerogenai.
JAV buvo atliktas tyrimas, jei valgai keptą mėsą su daržovėmis, salotomis – kancerogenų lygis bus šiek tiek mažesnis. Nesakome visai atsisakyti keptos mėsos, bet vartokite ją su žolelėmis, salotomis. Svarbu rasti balansą tarp kancerogenų ir antivėžinių produktų. Sveiki maisto produktai mums turi būti gyvenimo būdas“, - teigė profesorius.
4 ingredientų galia
Produktai, kuriuose gausu polifenolio, mažina vėžio atkryčio riziką. Tai - sojos, lęšiai, brokoliai, ypač sveika – uogos, šilauogės, mėlynės
„Labai naudinga – brokolių sriuba. Labai populiaru įsigyti vaisių, daržovių kokteilių, jie labai naudingi, jei juose daug avokadų, lapinių kopūstų, mangų ir pan. vaisių ir daržovių. Tai galima sudėti į vieną nedidelę piliulę. Tačiau piliulių problema ta, kad yra tiek daug įvairių papildų, kai kurie probiotiniai, vitaminai, kai kur galima dozę sudėti į vieną tabletę“, - aiškino R. J. Thomas.
Profesorius pasakojo apie mokslininkų sukurtą papildą, kuriame panaudoti 4 itin liaupsinami ingredientai. Tai – žalioji arbata, ciberžolė, granatas, brokolis.
„Tyrėme šiuos keturis produktus ir pagaminę kapsulę aiškinomės, kaip ji veikia vėžio pacientus. Buvome labai patenkinti rezultatais“, - teigė profesorius.
Paklaustas, ar kasdien vartojant šiuos 4 ingredientus galima pasiekti tokių rezultatų, onkologas atsakė iš dalies teigiamai – rezultatai gali būti labai panašūs.
„Manome, kad tinkamo maisto reikšmė gydymo procese didėja. Deja, realybė tokia, kad daugelis dienos nepradeda puodeliu žalios arbatos, nevartoja brokolių ar kitų itin sveikų produktų“, - nutęsė jis.
Onkologas taip pat patarė atidžiau domėtis, koks maistas atsiduria ant jūsų stalo. Pavyzdžiui, ožerskio (goji) uogos – viena naujesnių „supermaisto“ madų, tačiau buvo išsiaiškinta, kad neretai uogos būna apipurkštos pesticidais.
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.