Ligos eiga susijusi ir su paveldėjimu
Kaip pasakojo V. Mikštienė, absoliučiai viskas, kas susiję su žmogaus sveikata ir ligomis, tam tikra dalimi susiję ir su paveldėjimu. Ne išimtis ir COVID-19 liga.
„Tai, ar liga prasidės, ar virusas pateks, tikrai svarbus paveldėjimas. Kaip žmogus sirgs, ar sunkiai, ar lengvai, irgi yra svarbus paveldėjimas. Žinoma, COVID-19 atsirado dar visai neseniai, todėl duomenų, kiek genai turi įtakos šiai ligai, iki galo nežinoma, nors duomenys vis renkami“, – kalbėjo gydytoja.
COVID-19, pasak medikės, turi labai daug įvairių simptomų. Tai ne tik plaučių, bet ir kitų organų liga – smegenų, virškinimo organų, kartais sureaguoja net ir visas organizmas.
„Organizmo reakcija yra ne kas kita, o mūsų sąveika su virusu ir jo aktyvumu, tai yra ir paveldėjimas. Mokslininkai, rinkdami žinias, ieško, kodėl skirtingų žmonių sąveika su virusu taip skiriasi, ir kodėl vieniems liga pasireiškia lengviau, o kiti, deja, net miršta.
Šiuo metu turime duomenis, kurie rodo, kad yra įgimti, paveldėti variantai genuose, kurių koduojami baltymai yra ant ląstelės paviršiaus. Būdami tame ląstelės paviršiuje jie gali sumažinti tikimybę patekti virusui į ląstelę. O virusui patekti yra būtina, kad jis galėtų daugintis ir užkrėsti organizmą. Jau yra nustatyti keli šimtai variantų, kurie gali sumažinti tikimybę virusui patekti į ląstelę arba priešingai – padidinti tą tikimybę“, – kalbėjo V. Mikštienė.
Dabartiniai duomenys rodo, kad didesnė dalis žmonių turi tą genų variantą, kuris mažina riziką virusui prasiskverbti į vidų.
Įdomu tai, kad ir ligos sunkesnė arba lengvesnė eiga taip pat gali būti susijusi su genetika. Visgi, gydytoja pabrėžia, kad ne tik genetika lemia ligos eigą.
„Įdomi detalė – imuniteto kovos su viruso metu pavojingą ligos eigą padeda sumažinti genomo seka, kurią žmogus paveldėjo iš nendartaliečių, prieš 60 tūkstančių metų. Dabar tie žmonės, kurie turi šią seką, šį genomo fragmentą, jie turi maždaug 23 proc. mažesnę tikimybę sunkiai sirgti COVID-19 infekcija“, – pasakojo gydytoja genetikė.
Tačiau, jei visa giminė koronavirusu serga lengvai arba kaip tik atvirkščiai – sunkiai, per drąsu būtų sakyti, kad ir kitas tos pačios šeimos narys sirgs taip pat. Mat kiekvienas žmogus turi skirtingą genetinį rinkinį, kuris būtent ir prideda tam tikrų savybių kovojant su koronavirusu.
Genetika tam tikra dalimi nulemia ir ne tik tai, kaip sirgsime, bet ir kaip reaguosime į vakcinas.
„Genetinis komponentas čia irgi tikrai yra, tačiau dar nepakanka duomenų, kad galėtume tiksliai pasakyti, kiek genetika gali daryti įtakos. Bet neabejotinai turi“, – sakė V. Mikštienė.
Nors kol kas dar nėra tyrimų, kurie kone kiekvienam galėtų atsakyti, ar pagal genetiką žmogus turi riziką sunkiau sirgti, ateityje tokie tyrimai turėtų atsirasti. Tiesa, dar neaišku, kada.
Dauguma serga panašiai
Pasak gydytojos klinikinės farmakologės S. Stankevičiūtės, tai, kad žmonėms atrodo, jog visi serga ar po vakcinacijos jaučiasi labai skirtingai, gali būti nulemta ir tiesiog emocijų.
„Žmonės prideda tam tikro spalvingumo, emocijų, apibūdindami, kaip jie serga, kokias nepageidaujamas reakcijas patyrė po vakcinos. Vienam, kuriam po skiepo skaudėjo raumenis, bet jis to ir tikėjosi, atrodys, kad tai nėra sunki būklė. Tuo metu kitam, kuris patyrė tą patį, gali atrodyti, kad jautėsi labai blogai. Kai diskutuojame taip buitiškai, tikrai gali atrodyti, kad ligos eiga visiškai skirtinga. Atrodo du panašūs žmonės, brolis ir sesė, o serga visiškai skirtingai.
Bet atsitraukus ir žiūrint apibendrintus klinikinių ar kitų tyrimų duomenis, matome, kad tie modeliai yra labai panašūs. Tie, kurie turi daug rizikos veiksnių, serga sunkiai, o tie, kurie neturi, serga lengviau ir gali būti namuose“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Kaip pasakojo gydytoja, Kauno klinikose yra gydomi tie COVID-19 pacientai, kurie turi gretutinių ligų ir yra užsikrėtę koronavirusu. Tokių pacientų būklė yra sunki ir jau atvykus į ligoninę, gydytojai gali nuspėti, kad sirgti sunkiai jiems yra didesnė rizika nei kitiems.
„Iš daugybės persirgusių žmonių jau žinome tuos rizikos veiksnius. Tai yra nutukimas, gretutinės turimos ligos, transplantuotas inkstas ar kitas organas, taikoma hemodializė, serga piktybine liga, vartoja tam tikrus vaistus – visi šie veiksniai ir nulems, kad pacientas gali sirgti sunkiai. Žinoma, yra dedamos visos pastangos, kad to būtų išvengta, kartais taip ir būna. Tačiau nė vienas gydytojas, atvykus pacientui, negali 100 proc. pasakyti, kokia bus šio paciento būklė, kai ji keisis ir panašiai. Tai yra tik rizikos veiksniai“, – paaiškino gydytoja.
Taip pat S. Stankevičiūtė priminė, kad kartais sunki liga iš tiesų nėra tokia sunki, kaip gali įsivaizduoti pacientas. Jei nereikėjo papildomo deguonies, žmogus nepateko dėl ligos į ligoninę, COVID-19 buvo lengvo arba vidutinio sunkumo, tačiau ne sunki.
Priklauso ir nuo paties žmogaus nusiteikimo
Kaip žmogus sirgs, labai priklauso ir nuo psichologinio nusiteikimo. Tai įrodyta ir tiriant placebo bei nocebo efektą.
„Placebo efektas yra tada, kai esame įsitikinę, kad bus gerai, ir įsitikinimas, kad mums padės, pavyzdžiui, arbata, vitaminas C ar kitos priemonės, iš tiesų padeda. Nocebo efektas yra atvirkštinis procesas. Jei esame įsitikinę, kad mums bus blogai, tyrimai rodo, kad žmogus tikrai sugeba save taip paveikti, kad bus blogai.
Tai galioja ir einant skiepytis – jei žmogus galvoja, kad jam bus labai blogai, neretai taip ir būna. Aišku, jokiu būdu negalima nuvertinti žmonių pojūčių, objektyvių rodmenų, temperatūros ir panašiai. Tačiau, kad paciento nusiteikimas sergant bet kokia liga, prisideda prie jo sveikimo arba nesveikimo, tai irgi yra tiesa“, – sakė pašnekovė.
Nors atrodo, kad koronaviruso pandemija po truputį rimsta, o ribojimų lieka vis mažiau, gydytoja pasakoja, kad Kauno klinikose pacientų, sunkiai sergančių COVID-19, vis dar yra daug. Be to, pacientų amžius vis mažesnis – ligoninėse nemažėja sunkiai sergančių jaunų žmonių.
S. Stankevičiūtė papasakojo ir apie naujus vaistus, skiriamus koronaviruso gydymui.
„Yra didelė naujiena, kad vienas geriamasis preparatas, skirtas ką tik užsikrėtusiems žmonėms, turintiems didelę riziką sunkiai sirgti, jau turi sąlyginę registraciją Europos Sąjungoje, kad jį galėtume įsigyti. Registracija jau yra, bet kol kas šio vaisto Lietuvoje dar neturime“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Gydytojai pastebi, kad pacientai, sirgdami namuose, savavališkai pradeda vartoti tam tikrus vaistus be paskyrimo. Socialiniuose tinkluose netgi plinta sąrašas vaistų, kurie naudojami ligoninėse, gydant COVID-19. Nors šie vaistai nėra slapti, tačiau gydytojai jų griežtai nerekomenduoja vartoti namuose, nes jie skiriami tik itin sunkiai sergantiems pacientams.
„Kai pacientas guli ligoninėje, jam tikrai reikia šių vaistų komplekso. Bet jei žmogus namuose ir jam nereikia važiuoti į ligoninę, tikrai nereikia vartoti šių preparatų. Komplikacijų rizika juos vartojant yra ženkliai didesnė. Sergant namuose nereikia vartoti nei antibiotikų, nei hormoninių vaistų. Tiesiog gydytis simptomiškai ir pozityviai nusiteikti, kad viskas bus gerai“, – kalbėjo S. Stankevičiūtė.