Deja, neteisingai interpretuojama statistika gali moterims kelti dar didesnę grėsmę, teigia mokslininkė Elizabeth Cassin, kurią cituoja BBC.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 100 mln. moterų visame pasaulyje vartoja kombinuotus peroralinius kontraceptikus. Dauguma jų šalutinių poveikių yra gerai aprašyti nuo pat šių tablečių atsiradimo septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tačiau neseniai atlikto tyrimo išvadose šios tabletės siejamos su depresija.
Danų mokslininkai išanalizavo daugiau nei vieno milijono 15-34 metų amžiaus moterų, kurioms anksčiau nebuvo diagnozuota depresija, medicininius duomenis. Jie nustatė, kad lyginant su moterimis, kurios nevartoja kontraceptikų, toms moterims, kurios jų vartojo, yra didesnė tikimybė vėliau susirgti depresija ir nuo jos gydytis.
Šio tyrimo išvados nuskambėjo per visą pasaulį. „Ar vartojate kontraceptikų? Jums yra didesnė depresijos rizika: kontraceptikus vartojančios moterims yra iki 70 proc. didesnė tikimybė, kad teks gydytis antidepresantais“, – teigė vienas laikraštis.
„Kontraceptikai siejami su depresija“, – rašė kitas laikraštis. Tačiau Aberdyno universiteto pirminės sveikatos priežiūros profesorius Philas Hannafordas teigia, kad toks efektas „yra labai mažas, jeigu iš viso toks egzistuoja“.
Jo teigimu, šimtui moterų, nevartojančių kontraceptinių tablečių, tenka 1,7 moters, kuriai skirta antidepresantų. Tarp kontraceptikus vartojančių moterų ši dalis nežymiai padidėja iki 2,2 moters. Tai nėra didžiulis skirtumas, sako ekspertas. „Skirtumas tarp šių dviejų grupių yra 0,5“, – sakė jis.
Tai tik rodo statistinę asociaciją, tačiau nebūtinai reiškia priežastinį ryšį, nes gali būti ir kitų veiksnių, darančių įtaką.
„Pavyzdžiui, galbūt moteris, vartojanti kontraceptikų, nutraukė ryšius su partneriu. Tai ir sukėlė depresiją, tad prireikė antidepresantų“, – pažymėjo Ph. Hannafordas. Jo teigimu, tokio pobūdžio tyrimai tinka generuoti hipotezę, bet ne nustatyti priežastiniam ryšiui.
Tokiam ryšiui nustatyti reikėtų atlikti didelio masto tyrimą, kai atsitiktine tvarka imama viena grupė ir jai duodama vaistų, kurie, kaip manoma, sukelia problemą. O kontrolinei grupei būtų duodama placebo.
Tačiau toks tyrimas būtų neįmanomas, jau nekalbant apie tai, kad jis būtų neetiškas, nes placebą vartojančios moterys manytų, kad vartoja kontraceptikus, ir nenaudotų kitų apsisaugojimo priemonių.
Be to, depresija nėra vienintelis šalutinis poveikis, siejamas su kontraceptikais. Retas, tačiau daugiausia dėmesio sutelkęs šalutinis poveikis, yra didesnė potencialiai mirtinų kraujo krešulių rizika. Deramai neįvertinus rizikos, kyla rimtų problemų.
„Didžioji Britanija turi daug tradicijų, ir viena iš jų yra periodinis moterų gąsdinimas dėl kontraceptikų. Nuo pat septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios moterys kas kelerius metus yra gąsdinamos, kad kontraceptikai gali sukelti trombozę – mirtinai pavojingus kraujo krešulius“, – sakė Berlyne veikiančio Hardingo rizikos raštingumo centro direktorius profesorius Gerdas Gigerenzeris.
1995 metais Jungtinės Karalystės vaistų saugos komitetas išplatino perspėjimą ir sušaukė skubią spaudos konferenciją, kad praneštų apie naują tyrimą, nustačiusį, jog trečios kartos kontraceptikai esą „dvigubai“ padidina trombozės riziką.
„Per visą šalį nuskambėjo pavojais varpai“, – prisimena vokiečių mokslininkas.
Dėl to dalis moterų nustojo vartoti kontraceptikus. 1996 metais buvo paskaičiuota, kad dėl to gimdymų skaičius išaugo 12 tūkst. 400, o abortų – 13 tūkst. 600.
„Tai yra pavyzdys, kai statistinio raštingumo – skirtumo tarp santykinės ir absoliučios rizikos – stoka sukelia emocinę reakciją, kuri, savo ruožtu, pakenkia moterims“, – sakė G. Gigerenzeris.
Tai kokia tuomet yra absoliuti rizika? Ir kaip moterys turėtų ją suvokti?
Neseniai laikraščio „The Guardian“ interneto svetainėje buvo paskelbtas trumpas filmas, kuriame atkreipiamas dėmesys į jaunų moterį mirtis dėl kraujo krešulių, naudojant kombinuotas kontraceptines priemones – tabletes, pleistrus ir žiedus.
Filme teigiama, kad jeigu moterys suvoktų, kokia yra mirties rizika, jos nevartotų kontraceptikų. esą šimtui tūkstančių moterų, kurios naudoja kontracepcinį žiedą, tenka kelios mirtys.
„Nepaisant to, teigti, kad kelios moterys iš šimto tūkstančių mirs, yra netikslu, – pažymėjo Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros fakulteto direktoriaus pavaduotoja Sarah Hardman.
„Tikslu pasakyti, kad kelioms moterims iš šimto tūkstančių, tiksliau maždaug 5-12 iš šimto tūkstančių, gali susidaryti kraujo krešulių. Tačiau ne visos šios moterys mirs. Iš tiesų nuo kraujo krešulio miršta tik mažiau nei 1 proc. moterų. Tad kalbame maždaug apie tris atvejus iš milijono“, – sakė ji.
O jeigu nevartojate hormoninių kontraceptikų ir esate reprodukcinio amžiaus moteris, jums rizika išsivystyti venų trombozei yra maždaug du atvejai iš šimto tūkstančių per metus.
Kontraceptikų atsisakymas bijant venų trombozės padidina pastojimo riziką. O nėštumas taip pat padidins trombozės riziką.
„Jeigu kalbėtume apie nėščias moters, tai rizika yra maždaug 29 atvejai iš šimto tūkstančių moterų, – sakė S. Hardman. – Kalbant apie neseniai pagimdžiusias moteris, ši rizika padidėja iki maždaug 300-400 šimtui tūkstančių.“
Kitais žodžiais tariant, gimdymas trombozės rizika padidina labiau nei kontraceptikai. O kontraceptikai labai efektyviai apsaugo nuo nėštumo.