Šio tyrimo duomenys pristatomi žurnale „Psychological Science“, skelbia psychcentral.com.
Mokslininkai seniai žinojo, kad žmogaus asmenybės bruožai yra stiprus ateities sveikatos ir ilgaamžiškumo indikatorius. Pavyzdžiui, tokie bruožai kaip atvirumas ir geranoriškumas siejami su ilgesniu gyvenimu, o neurotiškumas ir pesimizmas, priešingai, su trumpesniu ir ligų lydimu gyvenimu.
Tačiau, kadangi pas žmogus yra linkęs savo asmenybę apibūdinti šališkai, mokslininkai sumanė išsiaiškinti, ar draugų nuomonė suteiktų tikslesnį vaizdą. Pasirodo, kad taip.
Šiam tyrimui vadovavo psichologijos mokslininkas Joshua Jacksonas iš Vašingtono universiteto Sent Luise. Jis kartu su kolegomis išanalizavo mokslinio tyrimo „Kelly/Connolly Longitudinal Study“ duomenis. Minėtas tyrimas prasidėjo praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje, kai 600 jo dalyvių buvo įpusėję trečią dešimtį (tai buvo trys šimtai susižadėjusių porų). Visi jie sutiko dalyvauti tyrime, kurio metu buvo domimasi jų asmenybės bruožais ir sukurtomis santuokomis. Klausimyne buvo prašoma penkių artimų draugų – dauguma jų buvo tyrimo dalyvių vestuvių svečiai – atsakyti į klausimus apie respondentų asmenybės bruožus.
Praėjus 75 metams (pernai metais) mokslininkai vėl susisiekė su dauguma tyrimo dalyvių arba susirado jų mirties duomenis. Paskui jie palygino draugų apibūdinimus ir išnagrinėjo, kaip tai susiję su tiriamųjų ilgaamžiškumu.
Kaip rodo gauti rezultatai, patys tyrimo dalyviai vyrai pakankamai tiksliai numatė savo gyvenimą ir mirtį, tačiau draugams tai pavyko padaryti dar tiksliau. O štai moterys savo gyvenimo trukmę numatė visiškai netiksliai.
Paaiškėjo, kad ilgiausiai gyveno tie vyrai, kuriuos prieš 75 metus draugai apibūdino kaip sąžiningus, dorus ir atvirus. Sąžiningumas ir atvirumas yra du iš vadinamojo asmenybės bruožų „Didžiojo penketo“. Sąžiningi žmonės pasižymi pareigingumu, drausmingumu, organizuotumu ir patikimumu, o atviri – intelektualiniu smalsumu ir išradingumu. Šias savybes turėję vyrai gyveno ilgiau, o neturėję – trumpiau.
Moterų atveju su ilgaamžiškumu buvo susijusios kitos asmenybės savybės. Malonumas ir emocinis stabilumas – taip šias savybes įvardijo tyrimo dalyvių pamergės ar kitos artimos draugės – garantavo ilgiausią gyvenimą. Emocinis stabilumas yra priešingybė neurotiškumui, kuris veda prie pykčio, nerimo ir depresijos. O malonumas suponuoja norą bendradarbiauti ir gebėjimą užjausti.
Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad į tyrimo rezultatus reiktų žvelgti istoriniame kontekste. Tyrimo dalyvės tapo pilnametėmis apie 1930 metus, kai minėti teigiami bruožai buvo priskiriami palaikančiai ir lengvai sugyvenamai žmonai, kuri paprastai šeimoje buvo laikoma emociniu lyderiu.