Prognozuojama, kad 2050-aisiais penktadalį viso pasaulio gyventojų sudarys 60-mečiai ir vyresni žmonės.
Sarkopenija – kas tai?
Sarkopenijos terminas nėra įsigalėjęs ir tvirtai apibrėžtas, todėl jį apibūdinti yra gana sudėtinga. Vienur tai apibrėžiama kaip maža raumenų masė ir raumenų jėga arba raumenų praradimas, kituose moksliniuose tyrimuose randamas toks paaiškinimas: „Vienas iš ryškiausių kūno sudėties dalių pakitimų yra maža raumenų masė, kuri sumažėja nuo 1 iki 2 proc. kasmet sulaukus 50 metų, ir sumažėja apie 50 proc. vyresniems nei 80 metų palyginus su jaunais asmenimis.“ Kalbant paprasčiau, tai gali būti vadinama senėjimu.
Tačiau net neįsigalėjus bendram terminui, ši liga (o gal reikėtų sakyti patologija ar reiškinys?) nėra nauja ir niekam nežinoma. JAV daugiau nei pusketvirto milijono žmonių serga sarkopenija ir turi didelę fizinės negalios bei silpnumo riziką.
Tyrimo, kuriame dalyvavo 4 504 šešiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių, duomenimis, sergant sunkia sarkopenijos forma, du–tris kartus padidėja tikimybė, kad sutriks kūno funkcijos (lyginant su sveikais žmonėmis).
Žmonėms, kurie buvo nutukę, bet prarado raumenų masę, gali pasireikšti sunki negalia ir padidėti mirties tikimybė. Raumenyse − pusiausvyra tarp anabolizmo ir katabolizmo. Nors baltymų sintezė ir veikia šį procesą, raumenų ląstelėms atsikurti nuolat reikia palydovinių ląstelių. Jos paprastai pradeda daugintis įvykus traumai, prireikus atkurti skeleto raumenis.
Sarkopenijos gydymas
Pagrindinis šios ligos gydymas yra pratimai, kurie padeda palaikyti fizinę formą. Juos atliekant padidėja raumenų jėga ir yra ugdoma ištvermė.
Mokslininkų teigimu, šie pratimai teigiamai veikia nervų ir raumenų sistemą, hormonų koncentraciją bei baltymų sintezės normą.
Tyrimais įrodyta, kad juos atliekant ir taip palaikant fizinę formą, senyvų žmonių baltymų sintezės norma gali padidėti per dvi savaites. Žinoma, nereikėtų pratimų susigalvoti pačiam, tai gali būti neveiksminga ar net kenksminga. Todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar treneriu, kuris parengtų pratimų planą.
Mitybos svarba
Sergant sarkopenija daug dėmesio yra skiriama mitybos korekcijai, siekiama, kad pacientui būtų parenkamas tinkamas maistas ir skiriama baltymų, ir (ar) konkrečių aminorūgščių papildų. Nors paprastai rekomenduojama suvartoti 0,8 gramo bendrųjų baltymų vienam kilogramui per dieną, tačiau Tarptautinė kacheksijos draugija vyresnio amžiaus žmonėms sarkopenijos profilaktikai rekomenduoja suvartoti 1–1,5 g vienam kilogramui per dieną.
Baltymų sintezę geriausiai palaiko pagrindinių aminorūgščių mišinys, papildytas leucinu. Tai veikia kaip statybinė medžiaga baltymų sintezei ir suaktyvina rapamiciną (mTOR), serino / treonino baltymų kinazę, medžiagas, kurios atsakingos už žinduolių baltymų sintezę. Pagrindinės aminorūgštys veikia sinergiškai ir kartu su fiziniais pratimais didina raumenų jėgą. Aminorūgštys lėtina raumenų praradimą (ilgai gulint lovoje), atkuria sarkopenijos sukeltus praradimus ir didina ėjimo greitį.
Galima rasti ir kitų maistinių medžiagų teigiamą poveikį, pavyzdžiui, kreatino ir vitamino D papildai. Kreatino papildai vyresnio amžiaus žmonėms, ypač kai jie derinami su fiziniais pratimais, didina raumenų galią, bet ne masę. Nustatyta, kad žmonėms, kurių D vitamino 25 (OH) kiekis mažesnis nei 30 ng/ml, mažėja raumenų jėga, dažniau diagnozuojama negalia, patiriama kritimų ir šlaunikaulio lūžių. D vitamino 25 (OH) kiekis mažėja senstant. Vitamino D papildai gali sumažinti arba pašalinti šiuos pokyčius.
Vyrams, kurie serga sarkopenija, taip pat skiriama hormoninių preparatų. Vyrams, kuriems sumažėjusi lytinė funkcija, pakaitinė testosterono terapija didina raumenų masę, jėgą ir funkciją. Testosteronas kartu su baltymų papildais mažina slaugos namuose gyvenančių žmonių mirtingumą.
Vaistai – ne išeitis
Nors sarkopenija paprastai nėra gydoma vaistais, tačiau yra keletas tiriamų jų rūšių, kurios galėtų padėti ligoniams. Vienas jų – urokortinas. Manoma, kad šis peptidas stimuliuoja hormono (vadinamojo adrenocoticotropic hormone) išsiskyrimą iš posmegeninės liaukos. Leidžiamas į veną peptidas gali būti priemonė išvengti raumenų atrofijos ar kitų vaistų vartojimo. Taip pat kai kurie tyrimai parodė, kad jis gali padidinti raumenų masę. Reikia pažymėti, kad šis peptidas nebuvo tirtas su žmonėmis, todėl tai tikrai negali būti rekomenduojamas gydymo būdas.
Kitas galimas gydymas – pakaitinė hormonų terapija (PHT). Per menopauzę moterims sumažėja hormonų. Tyrimai parodė, kad pakaitinė hormonų terapija padidina liesą kūno masę, trumpam sumažina pilvo riebalus ir užkerta kelią kaulų tankio mažėjimui. Tačiau pastaraisiais metais į šią terapiją žiūrima gana kontraversiškai. Buvo nesutarimų tarp PHT vartotojų dėl padidėjusios rizikos ir tam tikrų vėžio bei kitų sunkių sveikatos problemų.
Taip pat tarp galimų gydymo variantų yra testosterono papildai, augimo hormono papildai ir vaistai, skirti metaboliniam sindromui gydyti (atsparumas insulinui, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir t. t.) Jei kažkuris gydymo būdas gali būti naudingas, tai dar nereiškia, kad tai turi pakeisti fizinių pratimų eigą. Tai gali būti tik papildoma priemonė ligai gydyti.
Veiksniai, lemiantys šią ligą
Yra keli veiksniai, lemiantys sarkopenijos atsiradimą. Tai – senstant mažėjančios nervų ląstelės, kurios yra atsakingos už signalus vienam ar kitam veiksmui atlikti, siunčiamus iš smegenų į raumenis. Taip pat sarkopeniją lemia ir kai kurių hormonų koncentracija, įskaitant augimo hormoną, testosteroną ir kt.
Dar liga pasireiškia dėl sumažėjusio organizmo gebėjimo sintetinti baltymus ir per mažo suvartojamų kalorijų ir / arba baltymų kiekio, norint išlaikyti raumenų masę.
Būtina pažymėti, kad sarkopenija nėra būdinga tik pasyviems žmonėms. Tyrimai rodo, kad ši liga pasireiškia ir tiems, kurie yra fiziškai aktyvūs, palaiko sveiką gyvenseną ir laikosi tinkamos mitybos. Todėl nuspėti ir išsamiai pasakyti visas tikslias ligos priežastis bei simptomus yra keblu.
Omega-3 rūgštys – išsigelbėjimas?
JAV atlikti tyrimai rodo, kad kasdien vartojant omega-3 rūgščių senyviems žmonėms gali paspartėti raumenų proteino sintezė ir sulėtėti degeneratyvinis raumenų nykimas. Nustatyta, kad aštuonias savaites kasdien suvartojant po 4 g omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, sustiprėja raumenų proteino sintezė, lemianti didesnius amino rūgščių ir insulino kiekius organizme. Tyrimo ataskaitą paskelbė „American Journal of Clinical Nutrition“.
Tyrimo autorių žiniomis, pirmą kartą atskleistas omega-3 rūgščių gebėjimas priešintis sarkopenijai, raumenų masės mažėjimui senstant. Šis procesas lemia prastesnį žmonių pusiausvyros pojūtį, todėl dažniau krentama ir patiriama kaulų lūžių.
JAV apie 45 proc. vyresnių nei 65 metai žmonių laikomi paveikti sarkopenijos. Mokslininkai tyrė 16 sveikų žmonių (vidutinis amžius – 71 metai, kūno masės indeksas – 25,65 kg/m2 (nedidelis antsvoris). Tiriamiesiems aštuonias savaites buvo duodama omega-3 arba kukurūzų aliejaus. Vartodami šiuos papildus, tiriamieji kasdien gaudavo 1,86 g eikozapenteno riebalų rūgšties (EPR) ir 1,5 gramo dokozahekseno riebalų rūgšties (DHR).
Pasak tyrėjų, tokie kiekiai buvo pasirinkti todėl, kad JAV maisto ir vaistų agentūra yra patvirtinusi, kad jie teigiamai veikia žmogaus organizmą. Nors nėra tiksliai nustatyta mechanizmo veikimo, mokslininkai daro išvadą, kad omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys „potencialiai gali būti naudinga gydomoji medžiaga nuo sarkopenijos“.