Studijos vadovė Danijos Kopenhagos universiteto doc. dr. Anna-Karina Aaris Henningsen tyrimo išvadose teigė, kad surinktų duomenų pakako daryti užtikrintoms prielaidoms.
„Per 20 metų stebėjome ryškų rizikos sumažėjimą. Gimė ženkliai mažiau vaikų, kurie nesvėrė 2500 ar 1500 g (mažo ir labai mažo svorio). Taip pat sumažėjo skaičius naujagimių, kurie neišgyvena pirmųjų metų. Ši tendencija fiksuota tiek vienvaisiams vaikams, tiek dvyniams“, - tvirtino A. Henningsen.
Tyrimo duomenimis, nuo 1988 iki 2007 m. Švedijoje anksčiau laiko (neišnešiotų nė 37 savaičių) gimusių vaikų skaičius sumažėjo nuo 27 proc. iki beveik 13 proc. Daktarės teigimu, kadangi pagalbinio apvaisinimo metu perkeliamas tik vienas embrionas, tai sumažina daugiavaisio nėštumo tikimybę bei turi didelę įtaką gimusiojo kūdikio sveikatai.
Ieškodama šių rezultatų priežasčių, daktarė taip pat išskyrė technologinę pažangą, kuri taikoma dirbtinio apvaisinimo metu, bei augančią specialistų patirtį šioje srityje.
Moterys vis dar slepia faktą, kad pastojo po dirbtinio apvaisinimo
Tuo metu Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose dirbanti akušerė ginekologė Audronė Usonienė DELFI sakė, kad teigiamus rezultatus galima paaiškinti vieninga valstybės politika.
„Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad esant valstybės politikai, kai į gimdą rekomenduojama perkelti mažesnį embrionų skaičių, mažėja daugiavaisių nėštumų dažnis. Tai sąlygoja mažiau priešlaikinių gimdymų, tuo pačiu lemia mažiau komplikacijų naujagimiui“, - aiškino gydytoja.
„Dirbtinio apvaisinimo technologijos tobulėja ir Lietuvoje. Tai lemia didesnį pastojimo po IVF (in vitro fertilizacija) dažnį. Jei būtų įgyvendinta dirbtinio apvaisinimo kompensavimo programa, gydymo kaina pacientams mažėtų, galima būtų į gimdą perkelti mažesnį embrionų skaičių. Tai šiek tiek sumažintų nėštumų dažnį, bet mažėtų daugiavaisių nėštumų ir su tuo susijusių komplikacijų“, - pasakojo specialistė.
A. Usonienė pabrėžė, kad sunku pasakyti, kiek vaikų Lietuvoje gimsta dirbtinio apvaisinimo būdu, nes nėra tikslaus nevaisingumo ir pagalbinio apvaisinimo registro. Jos teigimu, spręsti iš naujagimių registro apie vaikus gimusius po pagalbinio apvaisinimo taip pat netikslu, nes daug moterų esą slepia tai, kad pastojo po gydytojų pagalbos.
„Tai sąlygoja iki šiol visuomenėje gajūs mitai ir baimės. Būtų tikslinga sukurti nevaisingumo gydymo registrą“, - siūlė akušerė ginekologė A. Usonienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nevaisingų porų yra 15-20%, taigi Lietuvoje, manoma, tai būtų panašus dažnis. Tiesa, esant dideliems emigracijos mastams, kai išvažiuoja dažniausiai vaisingo amžiaus žmonės, sužinoti tikslius skaičius yra labai sudėtinga.
Dirbtinį apvaisinimą dar gaubia nežinios šydas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, genetikas Danielius Serapinas pažymėjo, ka tyrimų rezultatai, analizuojantys vaikų, gimusių po dirbtinio apvaisinimo (DA) sveikatą, labai įvairūs, kartais net prieštaringi. Specialistas svarstė, kad teigiamiems šio skandinavų atlikto tyrimo rezultatams įtakos turėjęs ir žmogiškasis faktorius – dirbtinai apvaisintais kūdikiais dar iki jiems gimstant rūpinamasi daugiau.
Genetikas antrino idėjai, kad būtų tikslinga rinkti duomenis apie tokiu būdu gimusius kūdikius, mat tai leistų tirti jų sveikatą ne tik gimimo metu.
„Duomenis apie DA skaičius statistikos departamentui turi pateikti klinikos, kur šios procedūros atliekamos (Lietuvoje kol kas tai yra tik privačios įstaigos). Lietuvoje būtų sveikintina, jei būtų naujagimių po DA procedūrų registras, nes tai padėtų įvertinti šių vaikų sveikatą ypač jau vyresniame, paauglystės amžiuje. Tai įgyvendinti padėtų jei DA procedūros būtų atliekamos valstybinėse įstaigose, būtų atitinkama kontrolė ir reglamentavimas valstybės lygiu. Kita vertus, Universitetinėse klinikose šių procedūrų atlikimas būtų susijęs su moksliniais duomenų apibendrinimais ir technologijų tobulėjimu, kas būtų paranku tiek būsimiems tėvams, tiek naujai gyvybei“, - pabrėžė jis.
Daugiau sveikatos naujienų - DELFI Sveikata Facebook paskyroje!