Vaistų paieška užtruko 20 metų
„Sūnaus liga prasidėjo nuo aštuonerių metų, dar 1989 m. vasarą. Jis tiesiog apalpo, nebuvo jokių traukulių, iškvietėm greitąją, paguldė į ligoninę. Įtarė apsinuodijimą egzotiškais vaisiais. Po paros iš ligoninės jį paleido“, - laišką pradeda mama.
Pasak jos, dvejus metus po to nebuvo jokių požymių ir vėl ištiko priepuolis, po kurio šeima vaiką išvežė į Kauno klinikas, po to priežasčių imta ieškoti Vokietijoje. „Gavome diagnozę, kad vaikas galimai alergiškas, nustatė kraujo tirštėjimą ir uždraudė valgyti cukrų. Jam du kartus per dieną tiesiai į kaklą leisdavom vaistus, kuriuos jie atsiųsdavo, ir reikėjo gerti tiksliais. Priepuoliai apmažėjo. Po to vartojome dar du skirtingus vaistus, kol 2012 m. Belgijoje atradome tinkantį vaistą“, - pasakoja Nijolė.
Šiuos vaistus, pasak moters, gydytojai taikė palaipsniui, po truputį didindami dozę ir mažindami seniau vartotus „Ir vis tiek, tie pasikeitimai atsiliepė – priepuoliai ištikdavo beveik kasdien, kartais per dieną kelissyk, tik dabar jie buvo trumpi, be didelių traukulių. Maždaug po pusantro mėnesio susireguliavo. Priepuoliai neišnyko iki dabar, bet jie tapo reti ir trumpi, be didelių traukulių, kritimo ant žemės, putų iš burnos ir kt. Vaistų paieška mums užtruko apie 20 metų. Šiuo metu mano sūnui 35-eri, konkretų jam tinkantį vaistą jis vartoja 5 metus“.
Mėnesiui vaistui dabar tenka išleisti 270 eurų
Nijolės sūnui per dieną reikia suvartoti 3 vaistų tabletes, o iš viso per mėnesį 90 – 93. „Paprastai gydytojas rašo receptą 2 mėn. - 180 tablečių. Viena 30 tablečių pakuotė atsieina 45,26 EUR. Taigi reikia sumokėti 271,56 eurų. Nežinau tiksliai, ką daro kiti žmonės. Mūsų vaistą iki šiol kompensavo valstybė. Tuomet reikėdavo primokėti vos du eurus“, - kainas vardija moteris.
Liepos 3 dieną valstybėje įsigaliojusiame Kompensuojamųjų vaistų kainyne numatyta, kad kompensacijos konkrečiam Nijolės sūnaus vartojamam vaistui nebelieka. Už jį reikia mokėti visą gamintojo nurodytą kainą ir dar padidintą Pridėtinės vertės mokestį (kompensuojamiems vaistams jis 5 proc., nekompensuojamiems – 21 proc.)
„Vaistinėje mums pasiūlė kitus maždaug tos pačios sudėties pigesnius vaistus. Šalutinis poveikis buvo baisus. Depresija, haliucinacijos, mieguistumas. Sūnus pasakojo, kad tiesiog norisi pasiimti žirkles ir durti į akį. Todėl tvirtinimai, kad pigesnis toks pats geras – manęs neįtikins. Žinau apskritai situaciją, kad yra nemažai žmonių, kurie nežino nieko apie vaistų pasirinkimą. Tiesiog vartoja tuos, kuriuos prirašo gydytojas“, - laišką baigia Delfi skaitytoja.
Pokyčiai tinka ne visiems pacientams
Epilepsija – tai liga, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos kilmės priepuoliai. Tai vienas dažniausių nervų sistemos sutrikimų. Skaičiuojama, kad epilepsija serga 1 proc. pasaulio žmonių.
Pagrindinis gydymo metodas – medikamentinis. Nuolat vartojami vaistai padeda maždaug 70 proc. pacientų (beje, labai svarbu tabletes vartoti kasdien tuo pačiu metu). Likusiems 30 proc. sergančiųjų vaistais suvaldyti priepuolių nepavyksta, tada siūlomi alternatyvūs gydymo būdai, tokie kaip ketogeninė dieta, klajoklio nervo stimuliacija, smegenų stimuliacija ir chirurginiai metodai.
Paprašyta pakomentuoti šio paciento istoriją, Santariškių klinikų epilepsijos centro vadovė, Vilniaus universiteto docentė, medicinos mokslų daktarė Rūta Mameniškienė sutiko – toks atvejis, kai tos pačios veikliosios medžiagos, tačiau kito pavadinimo vaistas, sukelia šalutinių poveikių epilepsijos pacientams – ne vienetinis.
„Generinis vaistas gaminamas pagal tą patį „receptą“ - naudojamas vienodas kiekis veikliosios medžiagos, vaistas turi atitikti visus standartus, vaistai bandomi, atliekami įvairiausi tyrimai. Jei gaunami rezultatai tenkina atitikmenį su originaliu vaistu, tada jis išleidžiamas į rinką kaip generinis. Paprastas pavyzdys – mes, šeimininkės, kepame pyragą pagal kažkieno receptą. Vienai, dedant tuos pačius produktus, pyragas iškepa vienoks, antrai – kiek kitoks. Turbūt kažką panašaus turime ir su generiniais vaistais. Dauguma pacientų gerai toleruoja jų įprastų vaistų pakeitimą kitu pavadinimu. Visgi yra tokių pacientų, kurie yra labai jautrūs molekulei, vaisto struktūrai ir visiškai netoleruoja vaisto nauju pavadinimu“, - sakė ji.
Gydytoja aiškino, kad tokiems pacientams gali padažnėti priepuoliai, pasireikšti kiti nepageidaujami reiškiniai.
„Todėl mes visada laikomės rekomendacijų, kad jei pacientui paskyrus vaistą yra geras atsakas, jo tikrai nereikėtų keisti į tą patį vaistą kitu pavadinimu, nes gali kilti problemų. Jei priepuoliai kartojasi, pasirodo kiti nepageidaujami poveikiai, rekomenduojama pabandyti tą pačią medžiagą, tačiau kito gamintojo. Kai kada, pacientai jį toleruoja puikiai. Visgi pasitaiko atvejų, kai pokyčiai pacientams nepadeda – jie nekasdieniai, bet yra, negaliu neigti. Tikrai ne visiems 100 proc. pacientų galime laisvai kaitalioti vieną vaistą kitu“, - sakė R. Mameniškienė.
Pabrėžia gydytojo vaidmenį
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas DELFI sakė suprantantis, kad įsigaliojus naujajam kompensuojamų vaistų kainynui, žmonėms kyla daug klausimų – vieni vaistai veikia, kiti tarsi ne.
„Jei pacientas pajunta šalutinį poveikį, bet kuris sveikatos specialistas – gydytojas ar vaistininkas – kuriam pacientas pasiskundė, turėtų iš karto užregistruoti tokį pranešimą. Jie pateikiami mums. Tai galima padaryti internetu, net anonimiškai. O gydytojas, savo ruožtu, turi pacientui parinkti tinkamą vaistą, kuris nesukeltų pašalinių reiškinių. Tik gydytojas šiuo atveju ir tegali padėti“, - sakė jis.
Ž. Martinėnas sakė negalintis atsakyti, ar nuo įsigaliojusių pokyčių liepos mėn. padaugėjo besikreipiančiųjų su skundais – tokia analizė nėra padaryta.
Iš kainyno dingo 151 vaistai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad nuo liepos 3 dienos įsigaliojus naujajam Kompensuojamųjų vaistų kainynui, visų veikliųjų medžiagų vaistai ir toliau liko Kainyne ir yra kompensuojami.
Sveikatos apsaugos ministras anksčiau išplatintame pranešime yra pabrėžęs, kad naujajame kainyne liko visos iki šiol buvusios veikliosios medžiagos – nei viena iš jų neišbraukta.
„Tai reiškia, kad visose vaistų grupėse pagal veikliąją medžiagą, stiprumą ir formą vaistai bus kompensuojami kaip ir iki šiol. Jei kažkurio vaisto nebeliko, vietoj jo galima rinktis kitą tokias pat gydomąsias savybes turintį vaistą. Populiariausi vaistai, kurių kompensuojamųjų receptų išrašoma daugiausiai, nėra išbraukiami iš Kainyno, pacientai ir toliau galės juos vartoti, tik pacientų priemokos jiems bus ženkliai mažesnės“, – sako ministras A. Veryga.
Kompensuojamųjų vaistų kainyne vaistai keičiasi nuolat. Tai yra natūralus rinkos reguliuojamas procesas. Į rinką ateina inovatyvūs, neseniai išrasti patentiniai vaistai, nauji generiniai vaistai. Tuo tarpu kiti vaistai, atsižvelgiant į vaistų rinkoje vykstančią konkurenciją kainomis, pasitraukia iš rinkos. Būna atvejų, kai dėl įvairių priežasčių nutraukiama vaisto gamyba arba keičiama vaisto pakuotė, nes planuojama tiekti kitą pakuotę.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės K. Garuolienės, šiais metais į Kainyną, gamintojams nesumažinus vaistų kainų iki nustatyto lygio, nebuvo įrašyti 159 vaistai, likusi vaistų dalis (151 vaistas) pasitraukė iš kainyno dėl to, kad buvo pakeista vaistų pakuotė, nes planuojama tiekti kita pakuotė, gamintojas nutraukė šių vaistų tiekimą, atsirado vaistų gamybos spragos ir panašiai. Pavyzdžiui, iš ankstesnio Kainyno dėl tokių pačių priežasčių išsibraukė 157 vaistai, tad kaita vyksta nuolat. Bet kuriuo atveju, pacientai nelieka be gydymo, juos keičia kitų gamintojų gaminami vaistai.