Manė, kad plaučių uždegimas, tačiau tikroji diagnozė metams paguldė į lovą

Šaltasis metų laikas dažnam siejamas su nuolatiniu kosuliu, paburkusia nosimi, nuovargiu, karščiavimu ir kitais peršalimo bei gripo simptomais. Tačiau po jais gali slėptis ir daug pavojingesnė liga, dėl kurios Lietuva atrodo labai prastai tarp kitų Europos šalių. Tai – tuberkuliozė.

Į ligos žabangas įkliuvo ir Kauno rajone gyvenantis Julius Milušauskas. 50-metis vyras iki šiol nežino, kas jį užkrėtė.

„Liga prilipo prieš 10-12 metų. Pradėjau kosėti, pakilo temperatūra. Taip tęsėsi ilgą laiką, maniau, gal koks plaučių uždegimas. Nuvykau persišviesti plaučius, o man ir sako – tuberkuliozė.

Kur ja užsikrėčiau? Nežinau. Gal gerdamas su draugais, su įvairia publika būdavau, baliavodavau. Niekas gi nepasakys – aš sergu, geriau atsitrauk nuo manęs“, - sako vyriškis.

Atvira tuberkuliozės forma sergantis ligonis gali užkrėsti iki 30 žmonių, todėl klaidingai manoma, kad tuberkuliozė – vien asocialių žmonių liga. Užtenka vieno infekuotojo kostelėjimo ar čiaudėjimo kiek uždaroje aplinkoje, ir pacientų gretas gali papildyti naujos aukos.

Negydoma tuberkuliozė gresia mirtimi, tačiau laiku ją diagnozavus, egzistuoja gydymas.

„Metus laiko pragulėjau tuberkuliozės stacionare. Gerai, kad bent jau pagydė. Kasdien gerdavau po saują vaistų, įvairiausių antibiotikų. Tekdavo nuryti ir po 20, 24 tabletes per dieną. Būdavo ir 30. Taip metus ir kankinausi. Išgeri ir stebi tave, kaip organizmas, kaip kepenys reaguoja“, - pasakojo Julius.

Rūpinkimės ne tik savimi, tačiau ir aplinkiniais

Tuberkuliozė, kaip ir ŽIV, dabar yra mirtiniausios pasaulyje infekcinės ligos, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. 2014 metais nuo šių dviejų ligų pasaulyje mirė atitinkamai 1,1 ir 1,2 mln. žmonių. Kad išvengtume grėsmės, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Irena Demšienė pataria reguliariai atlikti sveikatos patikrą.

„Pirmiausiai, reikia reguliariai tikrinti savo sveikatą, daryti krūtinės ląstos rentgenogramą. Negalime gyventi izoliuoti – esame visuomenės dalis. Todėl vienintelė apsisaugojimo priemonė – savalaikė patikra. Turime įprasti, kad esame atsakingi už save ir kitus, ir paprasčiausiai pasitikrinti sveikatą. Didelė atsakomybė tenka ir visuomenės sveikatoms centrams, jie žmonėms turėtų tai aiškinti“, - tikino I. Demšienė.

Liga diagnozuojama ir kitais būdais, pavyzdžiui, atliekamas tuberkulino testas. Sveikatos priežiūros specialistas įšvirkščia nedidelį kiekį tuberkulino po oda vidinėje dilbio dalyje. Po 2 - 3 dienų sveikatos priežiūros specialistas įvertina odos reakciją. Tuberkulino įšvirkštimo vietoje gali atsirasti patinimas. Išmatavus patinimo diametrą nustatoma, ar testas teigiamas, ar neigimas. Teigimas testas paprastai reiškia, kad žmogus yra infekuotas tuberkuliozės mikobakterijos. Dar paprastesnis būdas - skreplių ištyrimas.

Be to, tuberkuliozės eiga būna pati įvairiausia – ne kiekvienas pacientas karščiuoja ir daug kosti.

„Kartais sergant tuberkulioze pacientas nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Vargina nedidelis silpnumas, nuovargis, tačiau tai jaučia kone kiekvienas daug dirbantis žmogus“, - perspėjo specialistė, pridurdama, kad jei kosulys tęsiasi ilgiau nei tris savaites, būtina atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką.

„Jei šeimos gydytojas nemato būtinybės, reikia išsireikalauti – tai jūsų teisė. Be to, pilietiški turime būti ne tik dėl savęs, tačiau ir dėl aplinkinių. Jei kaimynas, draugas ar giminaitis ilgą laiką kosėja, pasidomėkite ir juo. Pasiūlykite pasitikrinti, taip apsaugosite daug žmonių“, - ragino Atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja.

Bakteriologinė bomba gali būti visai greta

Jau keletą metų medikai ir sveikatos apsaugos valdininkai skambina pavojaus varpais: Lietuva kartu su Rumunija priskiriama šalims, kuriose registruojama daugiausiai vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o tai reiškia grėsmę kiekvienam iš mūsų. I. Demšienė, deja, teigiamo proveržio vis dar nematanti.

„Jokių teigiamų tendencijų. Kiek skiriame dėmesio, tokie ir rezultatai. Reikėtų pasidomėti, kokiomis sąlygomis dirba gydymo įstaigos. Turėtų būti infekcijos kontrolė – sergantys ligoniai būtų izoliuoti, neturėtų teisės išeiti, kol jie pavojingi visuomenei. Ta pati tvarka kaip ir kitoms užkrečiamosios ligoms. Juk tuberkuliozė perduodama oro lašeliniu būdu. Tai ne cholera ar kitos ligos, kur pakanka gerai rankas nusiplauti. Kvėpuojame visi“, - pabrėžė specialistė.

Pasak statistikos, tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje gerėja – mažiau registruojama naujų atvejų. Sergamumas šia liga nuo 81,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų 1998 m. sumažėjo iki 57,37 atvejo 2013 m., sergančių vaikų sumažėjo atitinkamai nuo 212 iki 56. Tačiau sergamumas tuberkulioze vis dar didesnis už ES vidurkį ir yra vienas didžiausių ES. Tačiau nerimą kelia užleistomis tuberkuliozės formomis sergantys asmenys ir atsparių vaistams nuo tuberkuliozės mikobakterijų štamų gausėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą priskiria vienai iš 27 valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis.

„Žmonės, kurie ateina į mūsų ligoninę, neretai ilgą laiką nepastebi ligos, o jei ir pastebi, ranka numoja į simptomus, nesikreipia į gydytojus kelis, dešimt metų. Jaučiasi blogai, tačiau galvoja, kad praeis. Jei žmogus nesigydo ir vėliau miršta – tai yra jo valia. Tačiau jis neturi teisės su savimi nusitempti ir aplinkinių žmonių. Juk jie nekalti. Jie nesuvokia, kad greta jų vaikšto tokia bakteriologinė bomba. O dėl to daugėja tuberkuliozės atmainų, kurios labai atsparios vaistams, labai brangiai kainuoja gydymas“, - aiškino I. Demšienė.

Liga aukų nesirenka pagal socialinį statusą

Gydytoja patarė neapsigauti manant, kad ligos platintojai – vien asocialūs asmenys.

„Ši liga nėra siejama su kokia žmonių ar visuomenės grupe. Ant kaktos juk neparašyta. Pažiūrėkite į jaunus žmones, kurie daug pasiekė gyvenime, gauna dideles algas – jie bijo nueiti į polikliniką, gauti nedarbingumo lapelį. Šiandien į sergantį žmogų žiūrima labai nepalankiai, nes jo vietą labai lengvai gali užimti kiti, sveiki žmonės. Todėl šiandien negali sakyti, kad tuberkulioze serga žemiausi visuomenės sluoksniai. Serga ir studentai, ir dėstytojai, ir gydytojai.

Bijoma ilgo gydymo, kuris, beje, labai priklauso nuo to, kiek liga jau pažengė į priekį. Kartais užtenka kelių mėnesių, kartais metų. Svarbiausia, kad žmogus nekeltų pavojaus aplinkiniams, kad tuberkuliozės neskleistų aplink, kad vartotų vaistus. Jei yra sąlygos, galima gydytis ir namie. Blogiausia, kai po kurio laiko pacientas nutraukia gydymą, liaujasi gėręs vaistus – tada išsivysto atsparumas vaistams. Tada gydymas dar sunkesnis, tenka ir dvejus, ir trejus metus gydyti“, - teigė Atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja.

Beje, tuberkuliozė gali paliesti kiekvieną organą – inkstus, kaulus, žarnyną, akis, gali būti žaibiška situacija, kai susergama tuberkulioziniu meningitu ir tokiu atveju jau niekas negali padėti.