Mitai apie klimaksą, arba kada moteris pradeda senti

Šiais jaunystės kulto laikais dažnai moteriai žemė ima slysti iš po kojų, kai atrandamas pirmasis žilas plaukas ar pasirodo pirmosios raukšlelės veide. Antrasis moterų siaubas – apie 51-52-uosius metus užklumpanti menopauzė su visais ją lydinčiais nemaloniais simptomais. Tuo tarpu Rytų moterys visiškai nejaučia menopauzės simptomų. Taigi kaip atpažinti jos pirmuosius pranašus ir kaip pakeisti gyvenimo būdą, kad moteris netaptų panaši į klimaksą pašiepiančių anekdotų heroję?

Vėlyva menopauzė pavojinga taip pat, kaip ir ankstyva

Anot Onkologijos instituto onkologės-ginekologės Birutės Intaitės, kada moterims prasideda menopauzė, labai priklauso nuo geografinės platumos. Pietų Europoje ir Amerikoje ji prasideda anksčiau, o Šiaurės Europos moterims – vėliau.

„Mūsų geografinėje platumoje norma yra 51-52-ieji metai. Jei ji prasideda vėliau, po 55 metų, jau nėra gerai, onkologine prasme reikėtų suklusti, nes vėlyva menopauzė – vienas iš gimdos vėžio veiksnių. Anksčiau menopauzė taip pat neturėtų prasidėti. Kai ateina 40-metės ir skundžiasi menopauzės simptomais, dažniausiai su menopauze tai neturi nieko bendra. Tokiame amžiuje ji būna ypatingai retais atvejais. Gamtos jau taip surėdyta, kad didelių nukrypimų nebūna.

Dar anksčiau menopauzė gali pasireikšti tik tada, jei sergama sunkiomis genetinėmis ligomis, pašalinti moteriški organai. Turėjau 27 metų pacientę, kuriai dėl gimdos vėžio buvo pašalinti gimda. Ji ir dabar gyvena, bet penki menopauzės metai jai buvo ypatingai sunkūs. Ji labai blogai jautėsi ir mes negalėjome niekuo padėti, tik homeopatiniais vaistais, nes bijojome kištis su hormonais į tokį jauną amžių“, - pasakojo gydytoja.

B. Intaitės teigimu, per 40 metų perkopusioms moterims atsirandantys klimaksui būdingi simptomai, pavyzdžiui, prakaitavimas, karščio bangos, silpnumas ir pan., dažniausiai būna susiję su kitais sutrikimais, būdingais senėjančiam organizmui – skydliaukės, mikroelementų disbalansu organizme. Negalima atmesti ir gimdos vėžio tikimybės – nors pastarasis dažniau pasireiškia po 60 metų, šiuo metu jaučiama ligos jaunėjimo tendencija – apie 40-tuosius metus. Gimdos vėžio simptomai labai panašūs į klimakso – pagausėja kraujavimas, trinka mėnesinių ciklas.

Ankstyvieji ir vėlyvieji klimakso simptomai

Taigi pirmiausiai moterims (maždaug nuo 45 metų) pradeda trikti ciklas – jis trumpėja, mėnesinės gali pasikartoti du kartus per mėnesį. Paprastai jos būna labai gausios.

Vėliau pasireiškia pirmieji menopauzės simptomai – karščio bangos, prakaitavimas, širdies plakimai, silpnumo priepuoliai, neaiškūs alpimai, dirglumas, nuotaikų kaita (vadinamasis „raganos“ simptomas), miego sutrikimai ir pan. Moterys dėl širdies problemų neretai kreipiasi į kardiologus, o iš tiesų visi šie simptomai atsiranda dėl hormonų sutrikimų.

Antrosios grupės simptomai pasireiškia maždaug po 3–5 metų: sausėja oda ir gleivinė, dėl to atsiranda problemų lytinių santykių metu, slenka plaukai, taip pat gali būti problemų dėl kaulų ir sąnarių, šlapimo nelaikymo, dažnų šlapimo pūslės ir šlapimtakių cistitų.

Sudėtingiausi yra vėlyvieji metaboliniai sutrikimai, pasireiškiantys po 5–10 metų – širdies ir kraujagyslių ligos bei osteoporozė.

„Visų šių simptomų pasireiškimas priklauso nuo genetinių dalykų, tačiau didele dalimi – ir nuo gyvenimo būdo. Kai yra dvasinė ramybė, moteris pakankamai laiko skiria judėjimui – menopauzės simptomų nėra. Taip pat labai svarbi mityba. Azijos moterys – japonės, kinės, tailandietės – menopauzės simptomų visai neturi. Tačiau jei tokia moteris persikelia į Ameriką ir ten pagyvena keletą metų, ji iškart pajunta menopauzės simptomus. Ko gera, sojos izaflavonai, augaliniai estrogenai ir rytiečių dvasinė turi poveikį. Mūsų moterys į menopauzę pereina labai skausmingai. Gal dėl to, kad pas mus labai stiprus jaunystės kultas – tik jauna moteris gali būti graži. Kalbu apie psichologinį aspektą, kuris labai neigiamai veikia ir fizinius simptomus. Labai svarbu susitaikyti su natūraliai vykstančiais procesais“, - įsitikinusi B. Intaitė.

Moterys menopauzę laiko liga ir tikisi pasveikti

Anot ginekologės, šiuo laikotarpiu moters organizmą būtina papildyti tam tikromis medžiagomis – galbūt homeopatiniais vaistais, žolelėmis, vitaminais ir pan. Anksčiau panacėja laikyta pakaitinė hormonų terapija šiandien skiriama labai atsargiai.

„Suprantu, kad moteriai norisi jaustis gerai, o hormonai tai gali padaryti. Tačiau ar verta rizikuoti onkologine liga? Šie preparatai tiesiogiai vėžio nesukelia, bet įrodyta, kad jeigu kažkokie procesai organizme jau užsimezgę, tikrai juos sužadins ir pagreitins“, - įspėjo pašnekovė.

Medikės teigimu, šiame laikotarpyje moteriai reikia save ypatingai mylėti, skirti laiko sau, o šito supratimo sovietmečiu išaugusioms moterims labai trūksta.

„Šiuo metu tendencijos jau geresnės, moterys pradeda save tausoti. Nepriklausomybės pradžioje buvo prasčiau – jos buvo labiau užguitos. Tačiau savo kabinete vis dar dažnai girdžiu daug „niurzgėjimo“. Labai dažnai moterys menopauzę vertina kaip ligą, nors taip nėra. Jos negali susitaikyti, kad tai natūralus gyvenimo etapas ir paprastai niekuo nenori sau padėti – joms reikia tik piliulės, kad pasijustų geriau. Nors aš perspėju, kad geriau nebus, jeigu jos nieko nedarys – nekeis gyvenimo būdo, mitybos, nesportuos, jos nesiklauso. Žinoma, vaistų yra ir kartais jų tikrai reikia, net žinant jų pašalinius poveikius. Tačiau dažniausiai moterys mano, kad pagers vaistus mėnesį, savijauta susitvarkys ir viskas bus gerai. Deja, kai hormonai nebepatenka į organizmą, simptomai grįžta. Gal visgi geriau pakeisti savo požiūrį nei gerti vaistus“, - svarstė B. Intaitė.

Anot ginekologės, moters savijauta prastėja todėl, kad organizme ima trūkti lytinių hormonų, kurių receptorių yra visuose mūsų organuose – akyse, odoje, širdies raumenyje, kraujagyslėse. Kai šie receptoriai negauna hormonų, išryškėja ar paūmėja įvairios ligos – labiausiai kenčia silpniausia organizmo vieta. Būtent todėl labai svarbu pradėti rūpintis savo sveikata dar iki pirmųjų menopauzės simptomų. Kuo sveikata bus geresnė, tuo menopauzė praeis lengviau.

Jei ne raukšlės, visi kiti simptomai būtų niekis

Paklausta, kada nemaloniausi menopauzės simptomai ima blėsti, B. Intaitė prisiminė turėjusi pacienčių, kurios šiuos simptomus jautė netgi būdamos 70-ties.

„Tai labai individualus dalykas. Kad jie visai išblės, tikėtis neverta – kaip bebūta liūdna. Beje, menopauzė dažniausiai tapatinama su karščio bangomis – jeigu jos atslūgsta, prie visų kitų simptomų jau galima prisitaikyti. Vienoms moterims dar keletą metų nebūna karščio bangų, kai pasibaigia mėnesinės. Kitoms dar yra mėnesinės, bet jau pasireiškia karščio bangos. O yra ir tokių, kurioms šių simptomų niekada nebūna. Sunku pasakyti, su kuo tai susiję – su gyvenimo būdu, bendra sveikata ar genetika. Taigi karščio bangų gali visai nebūti, jos gali atsirasti ir praeiti, o gali likti visam laikui. Tai neprognozuojama“, - aiškino medikė.

Tačiau bene nemaloniausias menopauzės „simptomas“ – akivaizdus kūno senėjimas. Dėl hormonų trūkumo oda sausėja ir pradeda daugėti raukšlių.

„Jei išorėje nesimatytų, su visais kitais simptomais moterys kažkaip susitvarkytų. Ne tiek mes visko iškenčiame. Bet kai atsiranda „veidrodžio simptomai“, labai sunku psichologiškai. Šiame laikotarpyje moterims ir vyrai labai „padeda“, nesuprasdami jų savijautos ir žvalgydamiesi į jaunesnes. Gal po kurio laiko bus kitaip. Pavyzdžiui, italai, mano manymu, domisi subrendusiomis moterimis, o ne 20-metėmis ar mokinėmis, kaip pas mus. Deja, Lietuvoje ir tarp moterų vyrauja nuostata, kad jei prasidėjo menopauzė, viskas baigta, mirtis. Viena pacientė pasakojo, kokią repliką išgirdo iš 20-mečių kolegių: „Jūs dar galvojate apie puošimąsi?“ Esą jai jau seniai laikas po velėna. Moteriai – 48 metai“, - pasakojo B. Intaitė.

Medikė įsitikinusi, kad Vakaruose nėra tokios baimės dėl šio natūralus ir neišvengiamo moters periodo, nėra ir tiek anekdotų prikurta apie klimakso laikotarpio moteris.

„Turbūt tai mūsų, postkomunistinių šalių, bruožas. Žinoma, Amerikoje moterys labiau pasiduoda farmacinei industrijai – ten žmonės apskritai geria daug vaistų, tačiau Vakaruose nėra nei fizinės, nei psichologinės baimės dėl menopauzės. O kai moterys gerai jaučiasi psichologiškai, ir menopauzės simptomai, netgi tos pačios karščio bangos, nebūtų tokie ryškūs. Šiuo laikotarpiu būtinas bendravimas, užsiėmimas, kad neatsirastų pojūtis, kad gyvenimas eina pro šalį. Taigi kūnui reikia šiek tiek padėti, bet psichologiškai neturėtų būti jokios tragedijos.

Beje, vienoje konferencijoje teko klausytis psichiatrės, kuri apžvelgė visus moters gyvenimo periodus. Ji teigė, kad paauglystėje mergaitėms netgi daug sunkiau nei menopauzės metu. Jos nesusitvarko su hormonų audromis, ir, neturėdamos brandžios moters išminties, nesupranta, kas su jomis vyksta“, - teigė pašnekovė.