Pasak pašnekovo, keista tai, kad situacija tam tikrais momentais stipriai pagerėja, ji daug ką atsimena, būna labai komunikabili, atsimena tikrai sudėtingus dalykus, taip pat nepamiršo užsienio kalbų, tačiau, kad vyras miręs ir dalyvavo savo jo laidotuvėse – ji neatsimena, sako, kad jis išvažiavęs, turi grįžti, dažnai neatsimena net savo artimųjų.
„Nepaisant visų pagerėjimų ir pablogėjimų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ji negali susijaudinti, streso būsenoje gali priimti nežinia kokį sprendimą. Iki tėčio mirties mamos globa priklausė jam, jie kartu gyveno kaime Trakų rajone, visuomet buvo kartu, jis gamindavo maistą, pasirūpindavo ja. Po netikėtos tėčio mirties mūsų šeima papuolė į situaciją, kuomet reikia nuspręsti, kas ją prižiūrės 24/7“, – sakė Vytautas.
Ką daryti tokioje situacijoje – neaišku
Tiek Vytautas, tiek jo žmona yra dirbantys, moka paskolą, o vaikai lanko mokyklą, todėl nuolat prižiūrėti mamos negali.
„Žmona turėtų mesti darbą ir prižiūrėti mamą, tačiau tokiu atveju sumažės mūsų šeimos pajamos, nebemokėsime mokesčių valstybei, teks parduoti turimą turtą. Toks sprendimas problemą išspręstų tik laikinai, per 2–3 metus pasibaigs visi pinigai, o mamos pensija ir pinigai už globą yra labai maži. Mums reikalinga pagalba“, – pasakojo vyras.
Šeima kreipėsi į šeimos gydytoją ir paprašė siuntimo gydymui, kad būtų išbandytos visos galimybės bei parinkti geriausi vaistai.
„Mamos liga nėra sena, ji trunka apie 4 metus, situacija pablogėjo po patirto didelio streso, kiek mums žinoma, buvo radę auglį galvoje, bet po mėnesio šio auglio jau neberado. Šeimos gydytojo paklausėme ar yra galimybė pateikti į senelių namus, kur būtų ja tinkamai pasirūpinta 24/7, ar valstybė gali kuo nors padėti, ar gali apmokėti kokios nors slaugės paslaugas ir t.t. Šeimos gydytoja į tokį mūsų klausimą atsakė, kad ji nieko nežino, informacijos ieškokite internete“, – sakė Vytautas.
Skaitytojas iškėlė klausimą, kas iš tiesų atsakingas už tai, kad žmogui būtų paskirta nuolatinė priežiūra, jei juo negali pasirūpinti artimieji?
„Mes tikrai neatsisakome priežiūros, mes galime nuolat lankyti, atsivežti namo, kartu praleisti savaitgalius, atostogas, šeimos šventes ir t.t., tačiau kas dieną ja pasirūpinti ateityje greičiausiai negalėsime, nebent žmona mes darbą, liksime be dalies pajamų. Keista yra tai, kad mama 40 metų dirbo pedagoginį darbą, gyvenimui paruošė labai daug vaikų, su kiekvienu buvo labai rūpestinga, atsakinga, mokėjo visus mokesčius, visą gyvenimą pradirbo praktiškai vienoje darbovietėje, o sulaukusi senatvės – jokios pagarbos ir pagalbos iš valstybės“, – liūdna patirtimi dalijosi Vytautas.
Kiek vėliau Vytautas informavo, kad moterį pavyko paguldyti į slaugos ligoninę, bet tai – tik laikinas problemos sprendimo būdas. Mat po 4 mėnesių ji iš ten bus išrašyta, o kas laukia toliau – šeima nežino.
Ministerija siūlo kreiptis į šeimos gydytoją
Dėl šios situacijos kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją. Klausėme, ką daryti, jei artimam žmogui prasideda liga, kuriai reikia nuolatinės priežiūros, ir kur reikėtų kreiptis.
Pasak SAM, tokiais atvejais paciento „atvejo vadybininkas“ yra šeimos gydytojas ir jo komanda. Taigi kreiptis reikia į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir poreikius, gali skirti ambulatorines slaugos paslaugas namuose, paliatyviosios pagalbos paslaugas, prireikus – siųsti pacientą į palaikomojo gydymo ir slaugos stacionarą.
Jeigu pacientui reikalinga socialinė pagalba (nuolatinė kito asmens priežiūra be sveikatos priežiūros paslaugų), šeimos gydytojas turi informuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį socialinį darbuotoją, kuris inicijuoja socialinių paslaugų poreikio vertinimą ir jų teikimą, t.y. yra atsakingas už socialinių paslaugų organizavimą.
Taip pat klausėme, kokios yra dabar egzistuojančios galimybės Lietuvoje gauti pagalbą.
SAM teigimu, sveikatos priežiūros sistema slaugos poreikį turintiems pacientams užtikrina šias paslaugas:
– palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, kurios yra teikiamos bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama tuomet, kai pacientui nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia atlikti papildomų tyrimų diagnozei nustatyti, taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų nėra galimybės suteikti paciento namuose. Siuntimą palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms namuose išrašo gydantis gydytojas;
– ambulatorines slaugos paslaugas namuose, kurias sveikatos priežiūros specialistų komanda (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas) teikia paciento namuose. Šių paslaugų tikslas yra sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant atitinkančių sveikatos būklę sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integruotą teikimą, siekiant išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo, atsižvelgiant į asmens ir jo šeimos poreikius. Siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose išrašo paciento šeimos gydytojas;
– paliatyviąją pagalbą – tai slaugos paslaugos patiems sunkiausiems (dažniausiai sunkia onkologine liga sergantiems) pacientams, sergantiems nepagydoma progresuojančia liga, skirtos paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybei gerinti, palengvinti fizines ir psichologines kančias, padėti spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, dienos stacionare arba stacionare. Siuntimą paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas.
Slaugos ligoninė pacientui privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama 120 dienų stacionarinių slaugos paslaugų per metus, o šiam laikui pasibaigus gyventojai gali kreiptis dėl šių paslaugų:
– socialinės ir slaugos paslaugos globos namuose (reikėtų kreiptis į savivaldybę);
– ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją).
Skaitytojai ne kartą skundėsi, kad norint patekti į slaugos ligoninę dar reikia laukti eilėje. Tad kyla klausimas, ką daryti iki tol, kol sulauksi savo eilės? Kas prižiūrės sergantį žmogų?
SAM teigimu, labai svarbu atskirti slaugos ir socialinės globos paslaugas bei kiekvienu individualiu atveju aiškiai suprasti, kurios paslaugos reikia pacientui.
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos yra asmens sveikatos priežiūros paslaugos (slaugos stacionaro paslaugos), jos teikiamos tuomet, kai asmeniui praradus savarankiškumą ir gebėjimą savimi pasirūpinti būtinos asmens sveikatos priežiūros procedūros, t.y. nuolatinė, nepertraukiama asmens sveikatos priežiūros specialistų priežiūra. Jeigu asmens sveikatos priežiūros specialistų atliekamų procedūrų reikia kartais (iki 2–3 kartų per dieną), pacientui gali būti teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Jeigu asmeniui būtina tiesiog kito asmens pagalba/priežiūra, kalbame apie socialinės globos paslaugas, kurios yra teikiamos ne slaugos ligoninėse, o socialinės globos įstaigose ir yra neterminuojamos.
Būtina apsilankyti pas gydytoją psichiatrą
Kaip šeimos gydytojas gali padėti išgirdus Alzheimerio ligos diagnozę, klausėme šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės.
Pasak gydytojos, kai ligą artimieji dar tik įtaria, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išsiųs tolimesniems tyrimams, psichiatro konsultacijai. Jis iš pradžių atmes kitas galimas ligas, pavyzdžiui, auglį.
Jei psichiatras nustato Alzheimerio ligos arba demencijos diagnozę, siuntimas išrašomas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT). Į slaugos ligoninę siuntimą gali parašyti ir psichiatras, ir šeimos gydytojas.
Tiesa, pagalbą turėtų suteikti socialinis darbuotojas, bet, pasak gydytojos, čia yra spragų.
„Socialinių darbuotojų kol kas yra per mažai, ne visos įstaigos juos turi. Labai teisingai dabar norima padaryti, kad socialinis darbuotojas būtų kiekvieno šeimos gydytojo komandoje, bet nėra jų prisitraukti vis tiek bus sunku. Šiuo metu visą socialinio darbuotojo vaidmenį atlieka šeimos gydytojas. Galima užsiregistruoti pas šeimos gydytoją eiliniam vizitui, kuris padės sudėlioti planą šeimai, ką daryti, nors iš esmės tai nėra gydytojo darbas“, – sakė J. Dūdienė.
Taip pat gydytoja pridūrė, kad į psichikos sveikatos centrą psichiatro konsultacijai pacientai gali registruotis savarankiškai – šeimos gydytojo siuntimo nereikia. Mat dabar tai taip pat pirminės grandies sveikatos priežiūros institucija, kurią pacientai pasirenka patys, kaip šeimos gydytoją.