Apie tai rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.
Jungtinėse Valstijose veikiančio „Stony Brook“ universiteto atstovas dr. Turhanas Canlis teigia, kad būtina keisti depresijos apibrėžimą ir ją vadinti infekcine liga, o ne emociniu sutrikimu. Jo teigimu, depresija gali sukelti parazitas, bakterija ar virusinė infekcija ir būsimų tyrimų metu reikia ieškoti būtent šių mikroorganizmų.
Jei jo teorija tikra, tuomet jis tiki, kad ateityje nuo depresijos bus galima apsisaugoti pasiskiepijus vakcina, kuri bus sukurta ateityje.
Straipsnyje, kurį išspausdino žurnalas „Biology of Mood and Anxiety Disorders“, dr. T. Canlis rašo: „Atėjo laikas iš esmės keisti požiūrį. Vietoj to, kad laikome depresiją emociniu sutrikimu, aš siūlai keisti jos apibrėžimą ir vadinti tam tikra infekcine liga. Siūlau ateityje mokslinių tyrimų metu ieškoti parazitų,bakterijų arba virusų, kurie būti depresijos priežastimi.“
Savo teorija jis pagrindžia trimis argumentais. Mokslininko teigimu, depresija sergantiems žmonėms būdingas ligą-primenantis elgesys. Jiems trūksta energijos, sunku keltis iš lovos, jų niekas nedomina. Lygiai tokie patys yra ir infekcine liga sergančių žmonių simptomai.
Tyrimai, kuriuose dalyvavo depresija sergantys žmonės, rodo, kad tokių žmonių smegenyse aptikta iš uždegiminių procesų, sako dr. T. Canlis. Uždegimas rodo, kad imuninė sistema kovoja su kažkokiu patogenu. Tai gali būti parazitas, bakterija arba virusas. Vienas iš jų ir sukelia depresijos simptomus.
Antrasis argumentas yra tas, kad gamtoje yra nemažai pavyzdžiu, kuomet parazitas, bakterija ar virusas veikia emocinę elgseną. Geriausias to pavyzdys yra infekcinį susirgimą toksoplazmozę sukeliantis intraląstelinis pirmuonis Toxoplasma gondii. Toks parazitas gyvena kačių žarnyne, ten deda kiaušinėlius, kurie išplinta po aplinka su katės išmatomis.
Kai žiurkės turi kontaktą su šiais kiaušinėliais, jos užsikrečia ir jas ima traukti katės šlapimo kvapas. Žiurkės smegenyse susidaro parazitinės cistos, kurios graužiko smegenyse sukelia tokį patį procesą, kuris vyksta lytinio susijaudinimo metu.
Dr. T. Canlis teigia, kad Toxoplasma gondii yra užsikrėtęs trečdalis pasaulio gyventojų. Mokslininkas sako, kad asmenų, kuriems diagnozuota klinikinė (trunkanti daugiau nei šešis mėnesius) depresija ar bipolinis sutrikimas ir kurie yra bandę žudytis, kraujyje aptinkamas didelis kiekis antikūnų, kurie susidaro organizmui kovojant su Toxoplasma gondii.
„Tačiau klinikinės depresijos ir Toxoplasma gondii tyrimų arba sisteminių tyrimų siekiant surasti kitų depresiją galimai sukeliančių parazitų nėra atlikta“, – straipsnyje pažymi dr. T. Canlis.
Jis taip pat remiasi keliais mokslinais tyrimais, kurie parodė, jog pasikeičia tam tikromis bakterijomis užsikrėtusių graužikų emocinė elgsena. Taip pat atlikta didelio masto mokslinių tyrimų siekiant nustatyti ryšį depresijos ir virusų.
Iš viso dr. T. Canlis. Remiasi 28 tokių tyrimų analize. Jų metu tirtas ryšys tarp depresijos ir Borna ligą sukeliančio viruso, herpes viruso, vėjaraupius sukeliančio viruso ir Epšteino-Baro viruso, kuris sukelia liaukų uždegimą.
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad yra 3,25 karto didesnė tikimybė, kad depresija sergantiems žmonėms bus nustatyta Borna ligą sukeliantis virusas, nei depresija nesergantiems žmonėms. Kito tyrimo metu šis virusas buvo nustatytas dviem iš trisdešimties depresija sergančių žmonių.
Dr. T. Canlio galutinis argumentas yra tas, kad pakeisti požiūrį į depresiją ir ją laikyti infekcine liga būtų naudinga, nes šiuo metu atliekami moksliniai tyrimai ieškant galimų depresijos sąsajų su genais nedavė jokių rezultatų. „Galbūt mes ieškome ne ten“, – sakė mokslininkas.
Nors mokslininkai ieškojo vidinių žmogaus genų pokyčių, kurie gali sukelti depresiją, 8 proc. žmogaus genomo yra paremti išoriniais pokyčiais, kaip virusai. Bakterijos, virusai ir parazitai gali perkelti savo genus į mūsų ląsteles ir pakeisti mūsų genetinę struktūrą. Jais taip pat galima užsikrėsti gimdymo metu ar per kontaktą tarp tėvų ir vaikų.
Dr. T. Canlis mano, būtina atlikti didelio masto mokslinių tyrimų, kuriuose dalyvautų depresija sergantys ir sveiki žmonės, kad būtų nustatyta, ar parazitai, virusai ar bakterijos gali sukelti depresiją.
„Jeigu tokios pastangos būtų sėkmingos, tai būtų „pabaigos pradžia“, nes toks atradimas būtų pirmas žingsnis link vakcinos nuo depresijos“, – sakė mokslininkas.
Verta paminėti, kad neseniai atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad vadovaujančias pareigas užimančioms moterims susirgti depresija yra gerokai didesnė rizika nei žemesnes pareigas užimančioms moterims.
Mokslininkai nustatė, kad daugiau galios įgyjantys vyrai jaučiasi geriau, moterų atvejų viskas vyksta atvirkščiai.
„Galios priimti, atleisti darbuotojų bei daryti įtaką atlyginimui turinčioms moterims pasireiškia gerokai daugiau depresijos simptomų nei tokios galios neturinčioms moterims, – sakė tokį tyrimą atlikusi Teksaso universiteto mokslininkė Tetyana Pudrovska. – O vyrų atveju yra atvirkščiai.“