Tačiau dabar pasaulis pasitinka naują madą – „Veganuary“ (Vegan January – veganiškasis sausis), dėl kurios ne visi taip džiugiai nusiteikę.
Veganiškojo sausio esmė – mėnesį nevartoti gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, pienas ir jo gaminiai, kiaušiniai ir t.t. Prie šio judėjimo jau prisijungė 20 tūkst. žmonių ir skaičiai kasdien auga, rašo „The Telegraph“.
Ką tada valgyti, paklausite Jūs. Lieka augalinis maistas, toks kaip daržovės, vaisiai ir uogos, grūdai, ankštinės daržovės, riešutai, sėklos, grybai, aliejus ir t.t.
„Veganiškąjį sausį rūpinamės ne tik savo mityba ir sveika gyvensena, - sako šio judėjimo autorė Jane Land. - Toks mėnesio eksperimentas yra naudingas gamtai ir gelbėja gyvūnus nuo žiaurumo“.
Jos duomenimis, 75 proc. veganizmą mėnesį išmėginusių žmonių džiaugėsi geresne savijauta, bendra fizine būkle. „Jie pranešė pradėję geriau miegoti ir visiškai nesistengdami neteko vidutiniškai 3 kilogramų“, - tikino J. Land.
DELFI kalbinti mitybos specialistai tokia idėja nesidžiaugė.
Nei gamtai, nei žmogui kraštutinumai nėra naudingi
Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gyd. dietologė Kristina Jasmontienė teigė, kad sausį, kai Lietuvą drebina speigai ir itin žemos temperatūros, atsisakyti įvairiapusės mitybos nėra labai geras sprendimas.
Tačiau reikia įvertinti, ko šį mėnesį netenkame – mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir panašiai. Viena vertus, trumpas išsivalymas nėra blogai, juk ir prieš Kalėdas daugelis laikėsi pasninko. Tačiau jo metu mityba apribota mažiau, nei siūloma padaryti sausį. Mažinti gyvulinės kilmės produktų kiekį yra tikrai geras sprendimas, tačiau jis turi būti laipsniškas, dėsningas, subalansuotas ir ne toks drastiškas. Nei gamtai, nei žmogui kraštutinumai nėra sveiki“, - sakė specialistė.
Jos teigimu, daugelis mūsų ir taip persivalgėme švenčių metu. Vien tai sukėlė didelį stresą organizmui.
„Perėjimas į kitą kraštutinumą nebūtų pats teisingiausias sprendimas. Žmonėms, kurie kreipiasi patarimo į mane, visada sakau – drastiškai keisti mitybą nėra gera išeitis.
Geriausia yra po švenčių nuosaikiai grįžti prie ankstesnių teisingų sveikos gyvensenos ir subalansuotos mitybos principų, kurie niekam nėra naujiena. Tada nepageidaujami kilogramai neužsilaiko ir per savaitę, dvi ar net mėnesį palieka mūsų organizmą“, - tikino K. Jasmontienė.
Turime palaikyti įvairovę
Gydytoja dietologė Rūta Petereit laikosi panašios nuomonės. Nors veganiška mityba ir turi savų pliusų, tačiau nederėtų pamiršti ir galimų pavojų.
„Gydytojų dietologų nuomone, visiškai atsisakyti mėsos ir pieno produktų yra nerekomenduojama. Gyvuninės kilmės produktuose yra pagrindinis baltymų šaltinis. O baltymai - tai statybinė ląstelių medžiaga, būtina mūsų organizmui. Jei veganiškai maitinsimės mėnesį ar dar ilgiau, gali būti rimtų pasekmių. Labai svarbu išmanyti, ko su maistu negausime (pagrindinių amino rūgščių, geležies, kalcio ir t.t.) ir tai kompensuoti pasitarus su gydytojais.
Kita vertus, palyginus visavalgius ir vegetarus, pastarieji yra rečiau nutukę, mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi siūlyčiau ne visiškai išbraukti pieno produktus ir mėsą iš savo raciono, o tiesiog išlaikyti maisto įvairovę“, - sakė medicinos mokslų daktarė R. Petereit.
Specialistės teigimu, kiekvieną dieną turime gauti konkretų maisto produktų kiekį – truputį mėsos arba žuvies, kiaušinių, keletą porcijų pieno produktų, grūdų, daržovių, vaisių, šiek tiek augalinės kilmės riebalų.
„Nebūtina gerti „gryno“ pieno. Daugelis lietuvių jį sunkiai toleruoja, kadangi kas trečias lietuvis neturi laktazės fermento, kuris skaldo pieno cukrų laktozę, tad tiems žmonėms geriau rinktis mažiau laktozės turinčius rūgštaus pieno produktus. Pavyzdžiui, pasukas, kefyrą, varškę, sūrius ir pan. Šių produktų siūlyčiau vieną-dvi porcijas per dieną (priklausomai nuo suvartojamų kalorijų kiekio, amžiaus)“, - patarė ji.
Gydytojos dietologės skaičiavimais, kasdien žmogui reikia gauti 0,8-1 gramą baltymų vienam kilogramui idealios kūno masės.
„Kalbant paprasčiau, baltymų derėtų gauti dukart per dieną. Pavyzdžiui, jei ryte suvalgėte stiklinę košės, tai perpiet rinkitės delno dydžio mėsos gabalėlį su daržovėmis, o vakarienei dar užkrimsti salotų su sūriu. Nereikia kasdien valgyti mėsos, tačiau jei jos nevalgome, tai turime gauti pagrindines amino rūgštis iš kitų maisto produktų (pupelių, žirnių, avinžirnių, lęšių, jūros gėrybių). Rekomenduojama kelis kartus savaitėje valgyti vištieną, kalakutieną be odelės arba delno dydžio liesos kiaulienos gabalėlį, paruoštą be riebalų“, - patarė ji.
Pataria reaguoti į organizmo poreikius
Intuityvaus valgymo konsultantė, gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė siūlė pažvelgti kitu kampu. Tokie eksperimentai, vienaip ar kitaip, yra reklama.
„Mėnesį apribojus ir atsisakius savo įprastų produktų, o ypač jei suamžėja svoris, fiziologinė reakcija pasireiškia euforija. Tai nereiškia, kad žmogus per tiek laiko tapo sveikesnis. Tą labai dažnai pastebiu tarp savo pacientų su valgymo sutrikimais – jie jaučiasi puikiai, tuo tarpu tyrimai jau rodo mitybos nepakankamumo požymius. Vieno mėnesio pokyčiai vertinant sveikatos pasikeitimus yra per trumpas laikotarpis. Per tiek laiko dar nespėja išsivystyti vitamino B12 stoka, kuri dažniausiai pasireiškia veganams. Organizmas kuriam laikui turi sukaupęs vitamino B12 atsargų.
Mėsos bei pieno produktų poreikis natūraliai sumažėja vasarą. Dirbtiniai eksperimentai yra naudojami atkreipti dėmesį, pasidaryti reklamą. Juk veganai irgi siekia pasireklamuoti, jiems taip pat reikia parduoti savo produktus – tiek maisto produktus, tiek maisto papildus, kadangi veganiška mityba nėra pilnavertė, ją būtina papildyti maisto papildais. Vieno mėnesio eksperimento realios naudos sveikatai aš nematau,. Apskritai, nors dažnas veganas sako kitaip, vis tik gydytojų ir mokslininkų nuomone, tai nėra pilnavertė mityba.“, - pabrėžė pašnekovė.
Jos teigimu, svarbiausia yra reaguoti į organizmo poreikius. Jei po dviejų-trijų dienų norisi mėsos, jos ir reikėtų pavalgyti.
„Veganizmas nėra sveika mityba. Ji ypač netinkama vaikams, nėščioms moterims arba tiems, kam dar formuojasi organizmas. Vėliau pajusite tik daugiau komplikacijų.
Taip pat vertėtų labai atsargiai vertinti kaip privalumą svorio mažėjimą, nes jis nebūtinai rodo geresnę sveikatą. Nors mūsų visuomenė svorio mažėjimą vertina neretai teigiamai, nepamirškime, kad jei svoris normalus ir jis per mėnesį sumažėja 3 kg – tai tikrai didelis netekimas.
Tam, kad galėtumėte padaryti objektyvias išvadas, eksperimento reikėtų laikytis ir 10, 20 metų. Be to, vieno žmogaus duomenų nepakaktų. Visi esame skirtingi, turime skirtingų poreikių. Vieniems norisi daugiau mėsos ir pieno produktų, kitims – mažiau. Tai nereiškia, kad vieni sveikesni, o kiti – ne“, - sakė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.