Kada lazeris ir plazma pakeis įprastus grąžtus?
Vienas iš šių atradimų – plazminis šepetėlis, kurio pagalba nuo danties paviršiaus pažeisti audiniai bus nuvalomi be skausmo, o dantis užplombuojamas vos per pusę minutės. Šio poveikio metu vykstančios cheminės reakcijos danties paviršių pakeičia taip, kad plomba tampa 60 proc. ilgaamžiškesnė.
Kitas atradimas – naujos kartos dantų gydymo būdas, kuris skatina natūralų kalcio ir fosfatų kaupimąsi pažeistame dantyje bei gijimo procesą. Šio proceso metu pirmiausia paruošiama pažeista danties emalio vieta, tuomet į pažeistą danties vietą nukreipiama silpna elektros srovė, kuris mineralus palydi į konkrečią vietą. Skelbiama, jog naujasis metodas bus plačiai naudojamas jau po trejų metų.
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Kariesologijos ir endodontijos poskyrio vadovės dr. Rūtos Bendinskaitės manymu, didžiausias perversmas įvyko maždaug prieš 20 metų ir ši sritis vystosi toliau.
„Tačiau mūsų žmonės nėra įsisąmoninę, kad svarbiausia – pradžių pradžia. Nuo vaikystės vaikus reikia mokyti rūpintis savo dantų higiena. Buvo pasirodęs siūlymas bausti tėvus, kurie neprižiūri savo vaikų tėvų, bet jis sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Aišku, yra žmonių, kurie turi polinkį sirgti kariesu ir čia jau nieko nepadarysi. Tačiau didžioji dauguma žmonių turėtų turėti sveikus dantis, jeigu juos tinkamai prižiūrėtų.
Kalbant apie gydymą, yra atsiradusios naujos technologijos – pavyzdžiui, preparavimas lazeriu ar vadinamoji kinetinė sistema, kai preparuojama išskrendančiomis aliuminio dalelėmis, kurios, atsitrenkdamos į dantį, jį valo. Yra cheminių priemonių, kai įdedamas tamponėlis su skysčiu ir po kurio laiko dantis valomas. Visos šios naujovės turi savų privalumų, bet ir nemažai trūkumų, todėl kol kas dar niekas nepakeitė tradicinio gręžimo: greito apsisukimo turbinos, kurios nebuvo mūsų vaikystėje, ir lėtesnių apsukų grąžtų. Bet kuriuo atveju tai triukšmas ir nemalonūs pojūčiai. Bandoma išrasti antgalį su duslintuvu, bet kol kas dar nepavyko. Taip pat yra šiek tiek vibracijos, t. y. judesio. Visa tai sukelia nemalonius pojūčius, o jei nenuskausminta – ir skausmą“, - pabrėžė pašnekovė.
Šiais laikais nuskausminimas, pasak odontologės, yra šimtaprocentinis. Tiesa, nuskausminimas adata taip pat gali sukelti skausmą, nes leidžiant vaistus neįmanoma matyti, kur nervo galiukas ar kraujagyslės sienelė. Kita vertus, jeigu leidžia piniginės storis, galima pasirinkti kliniką, turinčią modernų nuskausminimo aparatą, kuris sukelia dar mažiau nemalonių pojūčių.
Jos teigimu, šiuo metu odontologai griebiasi už galvų dėl atsiradusios naujos tendencijos: dėl nervingo gyvenimo būdo žmonės griežia dantimis, juos spaudžia, trina vienas į kitą, ypač naktimis. Dėl to jie ne tik siaubingai dyla, bet ir išlaužomi – tiek sveiki dantys, tiek plombos.
Iš kamieninių ląstelių pavyko išauginti dantį
„Šiuo metu naujausias atradimas odontologijoje – mokslininkai iš kamieninių ląstelių išmoko išauginti dantį, tik kol kas jiems nepavyksta pasiekti, kad išdygtų reikiamos formos dantis: jei reikia priekinio – priekinis, jei krūminio – krūminis. Dar nepavysta šio proceso pakreipti taip, kad išaugtų šaknis. Manoma, kad per 30 metų tai pavyks pasiekti, o po 100 metų technologija bus taikoma praktikoje.
Ar odontologija brangs? Kaip dabar yra įvairaus lygio paslaugų, taip bus ir ateityje. Egzistuoja vadinamoji rutininė odontologija, kuri naudoja patikimas medžiagas, normalią aparatūrą ir teikia normalias paslaugas su visomis galimomis komplikacijomis, sėkmėmis ir nesėkmėmis. Ir yra klinikos, kuriose vietoj gręžimo galima rinktis lazerį, plombuojant naudojamos įvairiausios mikrokameros. Užpildo gramas taip pat gali kainuoti 18 litų ir 100 litų. Pirmasis yra senos kartos, normali, gerai laikanti plomba, žmonių vadinama helio plomba, antrasis gali būti naujos kartos japoniška plomba su stiklo pluošto užpildu, keramikinėmis dalelėmis“, - svarstė R. Bendinskaitė.
Pasak jos, nors dantų atstatymo užpildai tikrai tobulėja, deja, dar nesukurta plomba, kuri laikytų visą gyvenimą.
„Vis dėlto tai dirbtinė medžiaga, o burnoje puikios sąlygos mikrobams – šilta, drėgna. Visa tai ardo tiek savus dantis, tiek užpildus. Statistiškai paskaičiuota, kad jeigu užpildas burnoje išbūna penkerius metus, jau galima tokią plombą atiduoti į rinką. Kiti skaičiuoja 8-10 metų. Beje, dažnai užpildą tenka keisti ne todėl, kad blogas pats užpildas. Neretai prie plombų atsiranda naujos skylės. Tuomet kaltinti dažniausiai reikia tik save, kad nepakankamai gerai išvalei prie dantenų, po dantenomis, pakraščiukuose, valgei saldžiai, lipniai. Esant tinkamai burnos higienai, užpildai žmonėms išsilaiko ir 30 metų“, - teigė odontologė.
Ar sutrumpės plombavimo procedūra? Pati pašnekovė prisipažino, kad nepasitikėtų odontologu, kuris dirba labai greitai.
„Kai sudėtinga situacija, tiek krapštaisi, kad žmogų laikai valandą ar net daugiau. Dabar gal tai dar iš fantastinės srities, bet kažkada gali tapti realybe, kad gydysime per atstumą, t. y. užteks spaudyti mygtukus, o robotas bus taip suprogramuotas, kad gydys vienu metu visą susodintą šeimą. Pagaliau naujos technologijos – lazeriai, kinetinės sistemos – tik lėtina darbą. Jos mažiau skausmingos, nesukelia triukšmo, bet darbas dėl to nėra greitesnis. Tiesa, plombų užpildai dabar gaminami, kad juos galima būtų įdėti kuo greičiau, kad nereikėtų labai daug sluoksnių, labai ilgai kietinti šviesa ir pan. Tačiau visos tokios patobulintos plombos, atsiradusios rinkoje, po kelerių metų dingsta, nes nepasitvirtina. Labai daug medžiagų į rinką išleidžiama tinkamai jų neištyrus, nes spaudžia laikas. Kaip tuomet gali siūlyti jas savo pacientams? Taigi niekas nepakeitė kruopštaus, kokybiško darbo kokybės“, - įsitikinusi R. Bendinskaitė.
Ar medikai ne per dažnai traukia dantis?
Kokios šiuolaikinės odontologijos tendencijos dantų šalinimo srityje? Pasak Žalgirio klinikos burnos chirurgės Rūtos Rastenienės, kai dantis iš tiesų suiręs ir reikalauja pakankamai didelių investicijų, kartais žmonės per savo užsispyrimą išsaugoti dantį, kurio prognozė abejotina arba beviltiška, investuoja didelę sumą pinigų ir tikisi, kad įvyks stebuklas.
„Taigi jei preliminari gydymo prognozė, su kuria supažindina specialistas, abejotina, danties gydymas – iš tiesų laiko ir pinigų švaistymas. Žmogus sumoka krūvą pinigų, sugaišta daug laiko, bet tolesnė seka būna tokia, kaip ir žadėjo gydytojas – jis nulūžta, toliau pūliuoja ar vis tiek skauda. Tada žmogus pyksta ir kaltina gydytoją, nors jam viskas buvo pasakyta. Amerikoje iš tiesų yra tendencija ne gydyti, bet šalinti dantis ir vietoj jų dėti implantus. Lietuvoje mes visi mokyti stengtis išsaugoti dantį, nes savas dantis yra visgi savas dantis, joks kokybiškiausias protezas jo nepakeis. Tačiau jei danties būklė bloga, geriau net nepradėti jo gydyti. Todėl jei Lietuvoje gydytojas sako, kad reikia šalinti dantį, galima juo pasitikėti. Lygiai taip pat šveicarai net ore kabančius dantis išsaugo: užkonservuoja taip, kad tas dantis ilgus metus dar gali tarnauti“, - teigė burnos chirurgė.
Pasak pašnekovės, jei žmogus mano, kad išsitrauks visus dantis, susidės protezus ir dar 30 metų galės neiti pas gydytoją, jis labai klysta. Aplink implantą ar protezą uždegiminiai procesai vyksta lygiai taip pat, kaip apie tikrą dantį. Protezai reikalauja netgi kruopštesnės priežiūros, tenka dažniau lankytis pas dantų higienistą.
„Reikia žinoti, kad nėra nieko amžina. Visi, kurie tai žada, meluoja. Taigi manoma, kad plombos gali tarnauti 5 metus, vėliau jas reikia keisti, nes jos nusidėvi, praranda atsparumą, atsiranda pralaidumas, o žmonės iki šiol dažnai mano, kad įsidėjo plombą visam gyvenimui. Taip pat ir protezą po kurio laiko reikia pakoreguoti, percementuoti, kadangi su amžiumi keičiasi ir danties padėtis, ir raumenų padėtis, ir kiti dalykai. Organizmas prisitaiko: savi dantys natūraliai dyla ir slankioja, o protezas yra stabiliai fiksuotas ir neturi paslankumo. Todėl jį prižiūrėti reikia kitaip“, - teigė pašnekovė.