Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusią savaitę (sausio 1-7 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis siekė 64,3 dešimčiai tūkstančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginus su ankstesnių metų rezultatais, šis skaičius – itin aukštas. Štai pirmąją 2016-ųjų savaitę 10 tūkst. gyventojų teko vos 35 registruoti susirgimo atvejai, 2015 ir 2014 m. šis skaičius buvo dar mažesnis.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė aiškina, jog su sergamumu žmonės dažnai sieja žiemą, nors peršalimo ligos labiau paūmėja rudens laikotarpiu. Tad būtent rudeniški orai žiemos pradžioje gąsdinti ir turėtų labiausiai.
„Drėgmė, orai, kai temperatūra laikosi teigiama, bet gausu kritulių, imunitetui pasiūlo patį didžiausią iššūkį. Tai mes matome ir iš vaistinės lankytojų: kai prasideda tikrai dideli šalčiai, kovojančių su peršalimu mažėja, o štai dabar kaip tik išgyvename pakilimą, kai auga antivirusinių preparatų ir net antibiotikų pardavimai“, – teigia vaistininkė.
Pakilusią ligų statistiką aiškinti reikėtų tuo, jog drėgnas oras padeda virusams daugintis ir plisti. Esamomis sąlygomis žmonės neretai peršlampa kojas, o kartu su palyginus vėsia temperatūra tai sudaro imunitetui nemenką iššūkį. Šiuo metu aktyviausi įvairūs peršalimo virusai, pažeidžiantys viršutinius kvėpavimo takus. Dažniausiai jie pasireiškia bendru silpnumu, sloga, kosuliu, čiauduliu bei galvos skausmu.
Absoliuti dauguma susirgimų tėra peršalimo ligos, kurių simptomai turėtų kamuoti ne ilgiau kaip keletą dienų. Tačiau netinkamai gydantis jie gali komplikuotis ir į sinusitą, bronchitą, gerklės uždegimą bei kitas sunkesnes ligas.
„Dabar plintančios virusinės infekcijos yra labai užkrečiamos, nes dėl vitaminų trūkumo dažno žmogaus imunitetas kiek susilpnėjęs, o darbovietėse ar viešajame transporte nuolat sutinkame čiaudinčių bei kosinčių žmonių. Į kvėpavimo takus virusas patekti gali ir per daiktus, tokius kaip stiklinės, turėklai ar mobilieji telefonai“, – aiškina J. Skinderskienė.
Ekspertė kaip pačią efektyviausią apsaugos nuo virusų priemonę įvardija reguliarų ir kruopštų rankų plovimąsi, ypač grįžus iš lauko. Taip pat rekomenduotina periodiškai vėdinti patalpas, vartoti daug skysčių bei pasirinkti aprangą taip, jog dienos metu nebūtų šalta, bet vaikštant kūnas neperkaistų. Be abejo, svarbu ir tai, kad organizmas gautų pakankamai miego ir kaip įmanoma mažiau streso – kitaip sutiktas virusas lengviau įveiks kūno apsaugą.
Kita vertus, kad ir kokių atsargumo priemonių pavyktų imtis, tokios oro sąlygos užtikrina, jog virusai vis vien užpuls. Todėl būtina daryti viską stiprinant būtent savo imunitetą, neleidžiantį šiems susidūrimams paversti žmogaus nedarbingu. Tam reikalinga sveika, pilnavertė mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas bei imunitetą stiprinančių preparatų, tokių kaip vitaminas C ar D, vartojimas.
„Niekur nėra tokių galingų vaistų kaip tie, kuriuos pagamina pats organizmas. Jei jaučiate peršalimo ligos simptomus, praleiskite kelias dienas ilsėdamiesi, gerdami daug skysčių ir miegodami – leiskite kūnui pačiam laimėti savo mūšius. Tačiau jei praėjus šioms porai dienų ir toliau jaučiatės prastai – klauskite profesionalo pagalbos ir nebandykite gydytis patys. Kartais žmonės pernelyg pasitiki savo žiniomis ir savarankiškai griebiasi net antibiotikų. O juk neteisingas vaistų derinimas gali sukelti didžiules komplikacijas“, – patarė J. Skinderskienė.