Populiariausia alternatyva – karvės pieno pagrindu pagaminti mišiniai. Visgi kai kurios motinos renkasi rizikingesnį kelią ir perka kitų moterų pieną.
Internetiniuose forumuose galima rasti ne vieną skelbimą apie siūlomą motinų pieną. Vienos mamos tai vertina atsargiai, kitos – pasiryžusios bet kam.
„Jei čia būtų pažįstama mamytė, tai tada pasinaudočiau tokiu pasiūlymu, nes tikrai žinočiau, ką valgo, koks jos gyvenimo būdas. Iš nepažįstamo žmogaus nerizikuočiau pirkti“, - rašo viena po skelbimu, kuriame siūloma įsigyti šaldyto „sveikos motinos“ pieno.
„Jei aš pardavinėju pieną, vadinasi, ir pati maitinu savo vaikelį, o tai reiškia, kad laikausi specialios dienos, nerūkau ir nevartojų jokių vaistų“, - potencialias pirkėjas ramino pieną parduodanti mama.
Visgi gydytojų tokie argumentai neįtikina ir jie tam rengia saugią alternatyvą – pieno bankus.
Vien pasitikėjimo nepakanka
Niekas nesiginčija, kad motinos pienas naujagimiui yra pats geriausias maistas. Deja, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių ne visos mamos gali maitinti savo kūdikius. Vilniaus universiteto Neonatologijos centro vadovo Arūno Liubšio teigimu, alternatyva – mamos donorės pienas. Tačiau tai – labai rizikingas kelias.
„Per motinos pieną gali būti perduodamos įvairios ligos. Pirmiausia – infekcinės, tokios kaip ŽIV, hepatitas B, hepatitas C. Taip pat ir stafilokokas ar kitos bakterijos.
Labai svarbu ir tai, kaip pienas yra surenkamas, kur ir kaip saugomas. Pienas – puikus maistas ne tik naujagimiams, bet ir bakterijoms, virusams augti ir daugintis. Jei nėra laikomasi saugumo reikalavimų, pienas tampa pavojingu naujagimiui“, - pasakojo gydytojas.
A. Liubšys pripažino, kad jam visada labai nejauku skaityti žinias, jog moteris siūlo savo pieną.
„Nejauku ne tiek dėl siūlytojos, kiek dėl priimančios motinos. Ji nežino, kokį pieną gauna, kiek gali pasitikėti pieną parduodančia donore, ar jos kūdikiui jis nepakenks.
Nelegalios pieno prekybos atveju nėra jokios kontrolės. Ką nori, tą parduoda. Galbūt pieną skiedžia karvės pienu, kad būtų daugiau? Gal į jį kokių nuodų įdeda? Niekas nežino. Juk svarbiausia – uždirbti pinigų, o biznis ne visada būna švarus. Aš nieko nekaltinu ir nepriekaištauju, tik perspėju apie galimą pavojų. Vien pasitikėjimo nepakanka“, - pabrėžė pašnekovas.
Išeitis – pieno bankai
Jau daugelį metų Lietuvoje kalbama apie donorinio motinos pieno bankus. Idėja nėra nauja, tačiau ją įgyvendinti nėra taip paprasta.
„Pirmiausia, neturime jokios juridinės bazės – nėra dokumentų, kurie reglamentuotų pieno banko kūrimą, pieno saugojimą, jo ištyrimą. Tačiau daugelis pasaulio šalių šias problemas lengvai išsprendė ir jų pieno bankai gyvuoja daugiau kaip šimtą metų. Pieno bankai atsirado Prancūzijoje, vėliau kūrėsi Italijoje, Vokietijoje.
Į pieno banką surinktas pienas yra specialiai paruošiamas, termiškai apdorojamas. Bakterijos, kurių gali būti per daug, žūva. Pienas yra atitinkamai saugomas – užšaldomas specialia greita technika, kad nežūtų maistingosios medžiagos. Dar daugiau, atšildytas pienas gali būti praturtintas, į jį papildomai įdedant baltymų ar kitų ingredientų, padidinančių maistinę pieno vertę“, - aiškino Neonatologijos centro vadovas.
Pieno banko schema yra tokia: motina donorė → pieno bankas → donorės ligos istorija + serologinis donorės kraujo ištyrimas → pieno surinkimas ir supilstymas → šaldytuvas → pieno bakteriologinis ištyrimas → pieno sumaišymas → pieno analizė → pasterizavimas → ištyrimas sterilumui → pieno užšaldymas → paskyrimas → pristatymas → naujagimis.
Todėl pieno bankai yra civilizuota išeitis tiems vaikams, kurie negali gauti savos motinos pieno.
„Donorinis motinos pienas yra antras pagal gerumą (po savos motinos pieno) maistas naujagimiui.
Donorinio pieno pirmiausiai reikia neišnešiotiems ir sergantiems naujagimiams, kurie, pavyzdžiui, blogai mišinius, pagamintus karvės pieno pagrindu. Kol kas kitos alternatyvos nėra. Jei motinai trūksta pieno, mes, gydytojai, legaliai negalime jos vaikui duoti kitos mamos pieno, neištyrę jo atitinkamai. Tai labai atsakingas ir sudėtingas procesas, kurį gali vykdyti tik pieno bankas“, - pabrėžė pašnekovas.
Lietuva atrodo prastai
Apie pieno banko reikalingumą Lietuvoje kalbama jau 20 metų ir tik šiemet idėja artėja prie įgyvendinimo.
„Prieš porą metų buvau tarptautinėje konferencijoje, kurioje Europos pieno banko prezidentė Gillian Weaver pristatė pranešimą apie pieno bankų situaciją. Lietuva su dar dviejomis valstybėmis – Rumunija ir Latvija - buvo sąraše tų šalių, kurios dar nesukūrė nė vieno motinos pieno banko. Man buvo nesmagu ir gėda. Juolab, kai tolimesnės mūsų kaimynės yra smarkiai priekyje. Štai, pavyzdžiui, Suomijoje yra 17, Švedijoje – 27, Lenkijoje – 4, o Italijoje – net 30 pieno bankų.
Paruošiamieji darbai pradėti pernai. Du Lietuvos perinatologijos centrai – Kauno ir Vilniaus klinikų – pradėjo realizuoti planus. Šiuo metu abu projektai yra padarę panašų progresą – patalpos jau yra, perkama įranga. Daug laiko praleidome ruošdami dokumentaciją. Pavyzdžiui, dabar tvarkome dokumentus Valstybinei ligonių kasai, kad pieno donorystės paslauga būtų apmokama ir ligoninė nepatirtų nuostolių. Motinos donorės, pieno ištyrimas, paruošimas, saugojimas, šaldymas kainuoja gana brangiai“, - vardijo A. Liubšys.
Nauda ne tik fiziologinė
Daugelis pasaulio ligoninių laikosi tokios nuostatos, kad visi neišnešioti naujagimiai turėtų būti maitinami arba savos, arba donorės motinos pienu.
„Jie neturėtų būti maitinami karvės pieno mišiniais, nes tokiems kūdikiams 6-10 kartų dažniau išsivysto labai pavojinga liga – nekrozuojantis enterokolitas, jie dažniau serga sepsiu ir kitais susirgimais. Jei vaikas, pavyzdžiui, netoleruoja karvės pieno, donorinis kitos motinos pienas kūdikiui yra kaip vaistas.
Kiekviena mama praktiškai turi daugiau pieno negu prireikia jos naujagimiui. Daugelis mamų nereikalingą pieną išpila lauk, o kitos moterys pieno likutį parduoda. Sukūrus pieno bankus būtų gerai, kad daugiau pieno turinčios moterys galėtų jį dovanoti tiems vaikams, kuriems reikia sveikti ir normaliai augti“, - vylėsi gydytojas.
Jis taip pat pabrėžė, kad vaiką maitinant motinos pienu jis vystosi ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Yra įrodymų, leidžiančių teigti, kad motinos pienas kūdikystėje lemia aukštesnį emocinį intelektą paauglystėje.
„Pieno bankas reikalauja investicijų, tačiau reikia pagaliau pasiryžti ir pagerinti šalies reputaciją. Be to, čia yra investicija į vaikų, mūsų visų ateitį. Pieno bankų atsiradimas būtų pirmas labai svarus žingsnis nutraukiant nelegalią motinos pieno prekybą“, - sakė Vaikų ligoninės specialistas.
Pokyčiai – jau greitai
Paklaustas, ar dažnai susiduria su atvejais, kai naujagimiai nukenčia dėl nesaugaus pieno, gydytojas pabrėžė, kad net jei naujagimis atvyktų viduriuodamas ar turėdamas infekciją – reta mama pripažintų, kad tai galbūt nutiko dėl kitos moters pieno.
Artimiausiu metu – gruodį ar sausį – Lietuvoje jau turėtų pradėti darbą du donorinio motinos pieno bankai.
„Iš mūsų pieno banko pieną pirmiausia gaus Vaikų ligoninėje gulintys mažyliai, tačiau ateities planuose – didesni užmojai. Jei pieno bus sukaupta pakankamai, juo bus dalijamasi su kitomis ligoninėmis. Tokia praktika yra daugelyje šalių. Pavyzdžiui, kai buvau Vokietijoje pastebėjau, kad kai kurios ligoninės pačios nekuria pieno bankų, nes joms pigiau pieną užsakyti iš kitų ligoninių. Mes, tuo tarpu, kol kas neturime pasirinkimo“, - reziumavo pašnekovas.