Nėščioji susidūrė su spaudimu užšaldyti kūdikio virkštelės kraują: ką iš tiesų galima juo gydyti

Vilnietę Rasą tiesioginė informacija apie galimybę užšaldyti kūdikio virkštelės kraują pasiekė kartu su jai įteikta Nėščiosios ir naujagimio knygele. Pasak moters, itin brangią paslaugą teikiančios privačios firmos reklama ant valstybinio dokumento suintrigavo. Kas tai – aiškus valstybės pritarimas šiam metodui ar spąstai lengvatikiams tėvams, pasiruošusiems dėl būsimos atžalos nusimauti paskutines kelnes?

Pasak specialistų, gydymas kamieninėmis ląstelėmis jau dešimtmetį laikomas ateities medicinos panacėja, tačiau kol kas jos taikomos vos keliose srityse.

Virkštelės kamieninių ląstelių išsaugojimas – kūdikio draudimas nuo visų ligų?

„Ant Nėščiosios ir naujagimio knygelės viršelio buvo Kamieninių ląstelių banko reklama. Tai suintrigavo. Kaip brangios verslo paslaugos teikėjų reklama atsirado ant dokumento, kurį išduoda valstybė? Ar tai reiškia, kad virkštelės kamieninių ląstelių išsaugojimas rekomenduojamas oficialiai? Užklausiau, ką apie tai mano gydytoja. Pastaroji teigė, kad iš esmės tai geras dalykas. Anot jos, vienintelis trūkumas, kuris kelia nerimą, – norint paimti kamieninių ląstelių virkštelę reikia nukirpti labai anksti, jau pirmą kūdikio gimimo minutę, todėl jis netenka to kraujo, kuris kitu atveju grįžtų į jo organizmą. Gydytojos manymu, kūdikis tuo metu toks bejėgis, todėl tas kraujas jam labai reikalingas“, - pasakojo jauna moteris.

Panaršiusi įmonės tinklapyje, Rasa jame rado labai rimtų ir gerbiamų medikų, kuriais norėtųsi pasitikėti, atsiliepimus. Pastarieji teigė, kad gydymas kamieninėmis ląstelėmis – labai perspektyvus. Kita vertus, ne visi jie kalbėjo konkrečiai apie virkštelės kamienines ląsteles.

„Mano pirmoji mintis buvo tikrai „taip“. Mes apie tai negalėjome nė svajoti, tad jei dabar įmanoma nupirkti realų sveikatos draudimą savo kūdikiui, už tai negaila jokių pinigų. Visgi pinigai tokie, kad norėtųsi žinoti, už ką moki, aš turiu informacijos tik tiek, kiek yra minėtame tinklapyje. Nežinau jokių konkrečių istorijų ir šių ląstelių taikymo praktikoje pavyzdžių. Nesinori atsidurti pinklėse, kai užšaldysime kamienines ląsteles ir gyvensime ramūs, kad apsisaugojome nuo visų gyvenimo atvejų, o pasirodys, kad šios ląstelės tinka vos 2 proc. atvejų, kurie galbūt gali nutikti. Tokiu atveju verta tiesiog kaupti pinigus banke, kuriuos prireikus iš tiesų būtų galima panaudoti pažangiausiam gydymui. Arba nesinori po 10 metų sužinoti, kad tų kamieninių ląstelių reikėjo paimti 5 ml daugiau, kad jas galėtume naudoti. Taigi man nėra aišku, ar tikrai gauni gyvybės draudimą nuo daugybės ligų, ar šių ląstelių panaudojimo sritis labai siaura“, - svarstė pašnekovė.

Pasak jos, kamieninių ląstelių saugojimo tema tarp besilaukiančių tėvų, kurie pakankamai pasiturintys, todėl finansiniai dalykai jiems nėra svarbiausi, tikrai labai aktuali. Kaina šių žmonių negąsdina, kadangi jie vis tiek planuoja nemažai investuoti į kūdikį, jį drausti ir kitaip kaupti pinigus.

Vienkartinis mokestis už kraujo paėmimą, ląstelių išskyrimą, užšaldymą – 3120 Lt. Kasmetinis mokestis už ląstelių saugojimą – 680 Lt.

Kuo ypatingos virkštelės kamieninės ląstelės

Anot Biochemijos instituto direktoriaus pavaduotojos, dr. Virginijos Bukelskienės, kamieninės ląstelės pagal savo kilmę skirstomos į dvi grupes – prenatalinio ir postnatalinio laikotarpio, t. y. išskirtos iki gimimo ir po gimimo. Pirmosios skirstomos dar į dvi kategorijos. Vienos gali būti – išskiriamos iš maždaug 5-6 dienų embriono, iš kurio surenkamos visos ląstelės, taigi embrionas sunaikinamas. Būtent dėl šios priežasties, prieš manipuliacijas šiomis ląstelėmis kyla visas pasaulis. Kitą prenatalinės grupės kamieninių ląstelių pogrupį sudaro, pavyzdžiui, virkštelės kraujas.

„Tai kūdikio ar motinos organo dalis – diskusinis klausimas, visgi kamieninių ląstelių čia iš tiesų yra labai daug. Daug jų ir placentoje, bet iš jos paimti sudėtingiau. Be to, ne visose vietose kamieninės ląstelės vienodai diferencijuotos. Kuo labiau ląstelė specializuota tapti kokio nors audinio ar raumens ląstele, tuo mažesnė jos potencija būti panaudotai. Virkštelės kraujyje esančios ląstelės tinkamos plačiam panaudojimui. Be to, šios ląstelės, net persodinamos kitam organizmui beveik neatpažįstamos kaip svetimos“, - aiškino pašnekovė.

Tačiau ir beveik visuose gimusio organizmo organuose ir audiniuose yra išlikę begalė kamieninių ląstelių. Jų diferenciacijos lygis įvairus, tačiau yra ir tokių, kurios beveik tokio pat lygio kaip prenataliniame organizme. Todėl, mokslininkės teigimu, dabartinė pasaulio kamieninių ląstelių politika tokia, kad patariama šaldymui šias ląsteles paimti iš jauno 18-20 metų organizmo, kuris dar nepaveiktas senėjimo procesų.

„Todėl virkštelės kraujas buvo aktualus maždaug prieš 10-8 metus. Vienas apsukrus korėjietis mokslininkas tapo labai turtingu žmogumi, kai suprato, kad šias ląsteles galima šaldyti ir po to panaudoti. Tačiau kiek žinau pasaulio praktiką ir kiek esu girdėjusi mūsų hematologų pasisakymų, visgi tik labai nedidelė šaldytų kamieninių ląstelių dalis implantuojama tam pačiam organizmui. Bijau sumeluoti, bet tai yra iki procento. Dažniau tos ląstelės panaudojamos kitiems pacientams, bet šis skaičius taip pat sudaro vos kelis procentus“, - sakė ji.

„Be to, tikėtina, kad užšaldytų ląstelių prireiks ne anksčiau, kaip po 30-40 metų, todėl dar vienas logiškas klausimas – ar ta firma bus gyva. Tokių skambučių sulaukiame ir mes – žmonės klausia, ar įdėti pinigai tikrai atsipirks. Tai iš tiesų ypatingai brangi ir rizikinga investicija. Aišku, jei atsirastų poreikis, idealiu atveju ji pasiteisintų. Kol kas apie lūkesčių pasiteisinimą sunku kalbėti. Mat ši mada prasidėjusi ne taip seniai. Taigi dar sunku daryti išvadas, ar pasiteisina. Tačiau laikas, kada gali reikėti šių ląstelių, įneša netikrumo. Savo kamieninių ląstelių užšaldymas brandžiame amžiuje – visgi pigesnis variantas. Ir daug mažesnis laiko tarpas iki tada, kai jų realiai gali prireikti, ir daugiau garantijų, ir sutaupyta krūva pinigų, kuri būtų išleista už 20 metų saugojimą“, - svarstė V. Bukelskienė. Pasak jos, gali būti, kad netolimoje ateityje taip ir bus daroma.

Nors daugelis gydymo būdų – eksperimentiniai, išauginti organai jau egzistuoja

Mokslininkės teigimu, šiuo metu Lietuvoje pats populiariausias įteisintas gydymo kamieninėmis ląstelėmis būdas – leukemijai gydyti. Tai visiems žinomas kaulų čiulpų persodinimas. Šiuo atveju, jei žmogus turėtų savo kamieninių ląstelių, jas būtų galima panaudoti. Tai būtų daug paprasčiau, nes nereikėtų ieškoti donoro, adaptacija taip pat turėtų būti paprastesnė, nes organizmas jas pripažintų kaip savas. Persodinant negiminingo donoro kaulų čiulpius vyksta audringa autoimuninė reakcija.

„Teoriškai šių ląstelių pritaikymas didžiulis, bet nėra pilnai ištirtas. Kiekvienas eksperimentatorius turi savo schemą ir gauna rezultatus, kurie teisingi esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos nebūtinai sutampa su realia situacija organizme. Pasaulyje yra atvejų, kai jos naudojamos kardiologijoje, tačiau rezultatai dar gana prieštaringi. Taigi gydymas kamieninėmis ląstelėmis dar mokslinių tyrimų stadijoje, nors jis ir laikomas ateities medicinos panacėja. Šiuo metu kamieninės ląstelės tikrai naudojamos vadinamajai citoterapijai, kai ląstelės sušvirkščiamos į patologinį židinį, kurį reikia atkurti, arba auginamos ant tam tikrų karkasų, kurie suformuoja dirbtinį audinį, kuris įsodinamas į reikiamą vietą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti kraujagyslės, širdis. Tiesa, kol kas ji egzistuoja tik laboratorijoje, tačiau bent kelios šlapimo pūslės jau įsodintos ir funkcionuoja. Plačiai konstruojama dirbtinė oda po nudegimų“, - pasakojo pašnekovė.

Taigi gydymo kamieninėmis ląstelėmis galimybes dar reikia tirti, todėl ji labai paragino neeskaluoti akcijų, kurių metu renkami parašai už tyrimų su kamieninėmis ląstelėmis draudimą. Pasak mokslininkės, taip žmonės, daugybę įvairiausių kamieninių ląstelių rūšių sutapatindami vien su embrionais, rašosi nuosprendį sau, kad nebūtų gydomi.

Kam realiai gali būti taikomos užšaldytas virkštelės kraujas

Kamieninių ląstelių bankas, veikiantis Lietuvoje nuo 2006 m., jau turi per tūkstantį šeimų, kurios čia saugo vaiko kamienines ląsteles. Pasak įmonės kokybės vadovės Agnės Vaitkevičienės, šios paslaugos poreikis yra didesnis, tačiau Lietuvoje nėra galimybės jas saugoti valstybiniame banke, todėl žmones pristabdo kaina. Tačiau paslauga nėra įprasta, tad ir kaina ne maža.

Ji taip pat pabrėžė, kad virkštelės kamieninės ląstelės daugelio kraujo ir autoimuninių ligų atveju yra alternatyva kaulų čiulpų transplantacijai. Lietuvoje tokių atvejų dar nebuvo, tačiau pasaulyje atlikta per 60 tūkst. tokių transplantacijų.

„Virkštelės kraujas ypatingas ne tik tuo, kad tai to paties žmogaus ląstelės, bet jos yra pačios pirmos gimimo dienos, todėl jos dar nepaveiktos jokių aplinkos veiksnių. Todėl virkštelės kraujas daugelyje šalių labai aktyviai tyrinėjamas ir kitokių, ne tik kraujo ligų gydymui. Vienintelis dalykas, keliantis diskusijas, kad jei liga yra genetinė, šiose ląstelėse taip pat ta liga gali būti užkoduota. Nepaisant to, yra nemažai negenetinių ligų, susijusių su krauju. Aišku, kiekvienos ligos atveju labai individualus klausimas, ar galima jas panaudoti, kaip ir ne visada taikoma kaulų čiulpų transplantacija. Taip pat vyksta diskusijos, ar užteks šių ląstelių kiekio suaugusiam žmogui, mat transplantacijos atveju reikalingas ląstelių skaičius labai susijęs su žmogaus svoriu. Jei, pavyzdžiui, vyras sveria 90 kg, jam tų ląstelių, be abejo, gali neužtekti. Virkštelės kraujo surenkama ne daug – apie 70-150 ml. Iš kaulų čiulpų gaunama daugiau ląstelių.

Kita vertus, man teko bendrauti su gydytojais, kurie taiko dvigubą terapiją – virkštelės kraują derina su kaulų čiulpais, juolab kad virkštelės kraujas turi ląstelių, kurios sumažina svetimo donoro ląstelių atmetimą. Pagaliau ląstelių kiekis svarbus tik kraujo ligoms gydyti. Kitų ligų – diabeto, nervų sistemos, kaulų, kremzlių, akių ligų – gydymui jų skaičius nėra svarbus. Tiesa, šie metodai – dar klinikinių tyrimų su žmonėmis stadijoje. Pavyzdžiui, Amerikoje gan plačiai atliekami kūdikių klinikiniai celebrinio paralyžiaus gydymo tyrimai. Rezultatai neblogi, tačiau, aišku, dar reikia tęsti tyrimus, kad tikrai būtų įrodytas gydymo efektyvumas“, - pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, skystame azote užšaldytos kamieninės ląstelės teoriškai gyvybingos turėtų išlikti 70 metų, tačiau praktiškai tyrimai atlikti tik iki 25 metų. Ateities tyrimai parodys, ar ir toliau jos liks tinkamos, tačiau kaulų čiulpų ląstelės tokiu pačiu principu saugomos daugiau nei 40 metų, taigi tikėtina, kad ir virkštelės kamieninės ląstelės bus tinkamos.