Nesileiskite kvailinami – ką jums meluoja apie virintą vandenį

Lietuvoje plačiai nuvilnijo straipsnis apie tai, kad esą dukart ir daugiau kartų virintas vanduo yra labai žalingas sveikatai. Pakartotinio virimo metu esą sunaikinamos naudingos medžiagos, formuojasi pavojingi lakieji junginiai, tokie kaip arsenas, fluoridai ir nitratai.

Dar daugiau, minėtoje publikacijoje aiškinama, kad verdant vandenį aukštoje temperatūroje nitratai virsta į nitrosaminus, o tai tiesus kelias į onkologinius susirgimus.

DELFI kalbinti specialistai iš šių teiginių tik juokiasi – Lietuvoje tiekiamas vandentiekio vanduo yra pavydėtinos kokybės, o norint sau bent kiek pakenkti virintu vandeniu, jį reikėtų virinti šimtus kartų.

Profesorius: grėsmės apie virintą vandenį perdėtos

Mokyklinių chemijos vadovėlių autorius, Kauno technologijos universiteto Bendrosios chemijos katedros vedėjas prof. dr. Algirdas Šulčius paneigė, kad keliskart virintas vanduo tampa kenksmingas.

„Įvairių vandenyje esančių medžiagų koncentracijos yra labai mažos, tad net nežinau, kiek kartų reikėtų virinti vandenį, kad kas nors nutiktų. Šimtus? Jei vandenį virini kelis kartus, tikrai neįvyksta nieko, kas pakenktų žmogaus organizmui. Vienintelis patarimas – maistui, arbatai naudoti vandenį, kuris virdamas pasiekia 90 laipsnių temperatūrą. Tokia senovės kinų išmintis, plačiai taikoma teisingai ruošiant žaliąją arbatą“, - sakė jis.

Profesoriaus teigimu, pakartotinai verdant vandenį „iškrenta“ medžiagos, kurios galėjo neatsiskirti pirmą kartą – pavyzdžiui, kalcio karbonatas – nuoviros. Tai medžiagos, sudarančios karbonatinį kietumą.

„Tiesiogiai virinant elementinį, pavyzdžiui, arseną, jam nieko nenutiktų. Jei kalbame apie arseno junginius, geriamajame vandenyje jų koncentracija yra minimali, reguliuojama higienos normomis. Lietuvos vanduo išvis vienas geriausių visoje Europoje, o higienos normos labai griežtos.

Tuo metu vadinamieji hidrokarbonatai yra tai, kas lieka po vandens virimo. Kiti jas klaidingai vadina kalkėmis, tačiau teisingiausia būtų sakyti nuoviros. Chloridai, sulfatai nepakinta – virimo temperatūroje jie net „neiškrinta“. Juk taip ir distiliuotas vanduo gaunamas – verdama, kol iškrenta karbonatinio kietumo medžiagos. Antrąkart taip distiliuotą super vandenį mes jau taikome moksliniams tyrimams. Vienintelė teorinė grėsmė galėtų būti ištirpusi organika, tačiau mūsų vandenyje ir jos nėra“, - tikino profesorius.

O kovai su nuoviromis jis pataria tiesiog kartkartėmis virdulį išvalyti acto rūgštimi.

Specialistė: toksinių elementų vandenyje nėra

UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovė dr. Ramunė Albrektienė DELFI paaiškino, kad vanduo virinamas dėl dviejų priežasčių: šalinant mikrobiologinį vandens užterštumą ir minkštinant vandenį. Specialistė paneigė bet kokius teiginius, kad pakartotinai virintas vanduo yra kenksmingas.

„Virinant vandenį, kalcio ir magnio hidrokarbonatai skyla ir susidarę karbonatai iškrenta nuosėdomis, kitais žodžiais tariant, iš vandens pašalinami mūsų organizmui reikalingi kalcio ir magnio mineralai. O iš kur atsiranda vandenyje arseno, fluoridų ir nitratų pavirinus vandenį, visiškai neaišku.

Juk galioja principas, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur neišnyksta. Tai jei vandenyje nėra nei arseno, nei fluoridų, nei nitratų, tai iš kur jie atsiras virinant? Lietuvos požeminiame vandenyje arseno praktiškai neaptinkama ir tikrai niekas į vandenį jokiu būdu nededa papildomai arseno, nes tai yra toksinis elementas. Nitratų požeminiame vandenyje taip pat nesusidaro, nes tam nėra palankių sąlygų. Fluoridų kartais požeminiame vandenyje gali būti daugiau nei leistinos normos, tačiau jie atsiranda ne dėl virinimo, o dėl tam tikrų uolienų ar dirvožemio, pro kurį teka požeminis vanduo“, - sakė R. Albrektienė.

Specialistė priminė, kad norint nužudyti visus mikroorganizmus, vandenį rekomenduojama užvirti iki 100 laipsnių, tada jau tikrai bus saugu gerti.

„Netirpūs kalcio ir magnio karbonatai į nuosėdas iškrenta virš 60-70 laipsnių temperatūros. Sveikatos požiūriu centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens nereikia virinti nei dėl mikrobiologinio užterštumo, nes jis mikrobiologiškai saugus, nei dėl minkštinimo, nes kietas vanduo kenkia tik buitinei technikai, o žmogaus organizmui toks vanduo yra naudingas“, - pabrėžė įmonės „Vilniaus vandenys“ atstovė.

V. Kurpienė: žalos nėra, bet mineralinių medžiagų sumažėja

Sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė pasakojo, kad sprendimas virinti ar nevirinti vandenį priklauso nuo vandens kilmės.

„Rekomenduoju virinti vandenį, kuris nėra ištirtas – pavyzdžiui, semiamas iš šulinio ar kokio šaltinio. Dar daugiau atsargumo reikia atostogaujant egzotiškose Azijos, Arabijos šalyse, net ir Maskvoje žmonės negeria vandens iš krano ir perka vandenį iš parduotuvės maisto ruošai.

Virinimas sunaikina bakterijas, kurios galėtų patekti į mūsų organizmą. Antra, virimas minkština vandenį. Jei vandenį vartojate Lietuvoje ir iš tinkamos vandenvietės (bakteriologiniu požiūriu, visų vandenviečių vanduo yra saugus, tačiau kai kur būna didesnė geležies ar kitų medžiagų koncentracija, bet ji virinant nekinta) – esate tikrai saugūs. Lietuvos vanduo yra vienas geriausių ne tik Europoje, tačiau ir pasaulyje – drąsiai gerkite nevirintą vandenį tiesiai iš krano“, - profesoriui A. Šulčiui antrino pašnekovė.

V. Kurpienė pabrėžė, kad vandens kvapas ir skonis nenusako vandens tinkamumo.

„Ir labai skanus vanduo gali būti prisotintas nitratų ar teršalų. Jei žmogui kyla abejonių, rekomenduoju nepagailėti kelių dešimčių eurų ir išsitirti vandenį – vaistinėje įsigijus sterilią talpą per kelias valandas nuo vandens įpylimo nuvežti jį į laboratoriją“, - sakė sveikos mitybos specialistė.

Kasdienėje ruošoje naudojamas vanduo dažniausiai taip pat būna ne visiškai užviręs – tiek užplikant arbatas, tiek kavą ruošiant specialiais aparatais, dažniausiai pasiekiama 85-90 laipsnių. Kaip pasiekti tokią temperatūrą?

„Kai virdulyje ima kilti dideli burbulai, jau jį reikėtų išjungti. Jei, pavyzdžiui, arbatą užplikome verdančiu vandeniu, sunaikiname daugelį eterinių medžiagų, kurios suteikia ir skonį, ir kvapą. Suyra ir dalis antioksidantų“, - skanaus gėrimo subtilybėmis dalijosi V. Kurpienė.

Vienintele virinto vandens žala ji įvardijo nuosėdas ant arbatinio.

„Dau kartų virintas vanduo kenkia nebent arbatiniui, kai susidaro nuosėdos. Jų, beje, nereikia bijoti išgerti – tai mineralinės medžiagos. Dalį šių medžiagų iš vandens mes vienaip ar kitaip pasisaviname jį gerdami.

Virinimas gali išgelbėti gyvybę, jei vanduo netinkamas vartoti bakteriologiniu požiūriu. Tačiau tai, kad jis pakenktų – mažai tikėtina. Tiesa, vienaip ar kitaip jo virinti labai daug kartų nėra verta. Juk biuruose neretai vienas kolega pripildo arbatinį, o kiekvienas, panoręs kavos ar arbatos, jį naujai verda. Žalos nėra, bet mineralų mažiau ir skonis dažniausiai prastesnis“, - sakė V. Kurpienė.

Galiausiai, specialistė priminė, kad vanduo taip pat genda.

„Jis kaip ir kiti maisto produktai – jei yra šilta, yra kontaktas su deguonimi, jame pradeda daugintis bakerijos. Nepatariu įsipilti vandens ir kelias dienas ar savaitės jį laikyti šiltoje aplinkoje, po truputį atsigeriant“, - reziumavo moteris.