Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį pareiškė, kad dalis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo bus skirta padidinti medikų atlyginimus nuo 2018 metų liepos mėnesio.
„Sutarta jau ir su Finansų ministerija tas lėšas skirti, bent jau didesnę dalį - ne mažiau kaip 50 proc. rezerve esančių lėšų medikų atlyginimų padidinimui“, - Seime ketvirtadienį teigė A. Veryga.
Tačiau jis nedetalizavo, kiek konkrečiai padidės medikų atlyginimai.
PSDF biudžeto rezervui kitąmet numatyta skirti 68,5 mln. eurų, o 2018-ųjų pabaigoje rezerve turėtų būti sukaupta 167,4 mln. eurų.
Netiki pažadais
Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas piktinosi, kad užuot medikams kėlusi algas, valdžia juos ignoruoja ir skatina emigraciją.
„Kol kitos šalys kviečia ir visaip vilioja specialistus iš Lietuvos, Sveikatos apsaugos ministerija toliau kaupia rezervą nuo 99 mln. iki 167 mln. eurų. Didina ne atlyginimus, bet ministerijos banko sąskaitą. Primenu, jog Lietuvoje yra apie 13,000 medikų, kuriems atlyginimas vidutiniškai galėtų būti didesnis 400 eurų per mėnesį. Bet nedidėja. Žadama, kad metų eigoje ministerija peržiūrės rezervą ir kažkurią jo dalį skirs atlyginimams.
Šių metų pabaigoje planuojamas rezervas – 99 mln. eurų. Tai yra pakankamai reikšminga suma ir tokios nebuvo nuo 2012 m., kai rezervas siekė 112 mln. Jau esame sukaupę pakankamai rimtą rezervą, tačiau kažkodėl kitiems metams planuojame jį dar padidinti 68 mln. eurų. Mes nesakome, kad 167 mln. eurų reikėtų išleisti atlyginimams, bet bent jau tą dalį, kurią sumokėjo mokesčių mokėtojai, kuri užaugo biudžete, ji turėtų būti skiriama atlyginimams“, - įsitikinęs M. Majauskas.
Parlamentaras sutinka, kad rezervo formavimas yra reikalingas, tačiau Lietuvoje, kurioje gydytojų atlyginimai nuo kitų ES šalių skiriasi kartais, kai gydytojai gali ir išvyksta dirbti į kitas užsienio šalis, ministerija esą daro nepakankamą darbą, kad tai sustabdytų, ypač, kai tam turi ir finansines priemones.
„Jei panaudotume planuojamą rezervo didinimą medikų atlyginimams, tai jiems būtų aiškus signalas, kad jie Lietuvoje yra reikalingi“, - teigė pašnekovas.
Priminus, kad sveikatos apsaugos ministras ketvirtadienį žadėjo dalį rezervo lėšų skirti atlyginimų didinimui, M. Majauskas dėl to nebuvo labai optimistiškas.
„Tai yra žodžiai. Šiandien Seime pateikti įstatymo projektai, kurie to neatspindi ir konkrečiai sako, kad tie pinigai ateinančiais metais nebus išleisti. Galbūt ministras susigriebė ir apsigalvojo, gal yra kitų priežasčių, bet teikiamo biudžeto rezervas įrodo, kad tie pinigai nebus išleisti. Kitaip tos išlaidos jau būtų numatytos biudžeto plane“, - pabrėžė jis.
Rezervo reikšmė
VLK Ekonomikos departamento direktorės Simona Adamkevičiūtė DELFI paaiškino, kam reikalingas rezervas.
„Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervas yra sudedamoji šio fondo dalis. Sveikatos draudimo įstatymas nustato rezervo sudarymo ir naudojimo principus.
Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. Įstatyme nustatyta, kad pagrindinės dalies lėšos turi sudaryti 1,5 proc. tų metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytos pajamų sumos, o likusios lėšos sudaro rizikos valdymo dalį. Šiuo metu rezervas sudaro 51 mln. Eur, iš kurių pagrindinės dalies lėšos siekia 23,6 mln. Eur, o rizikos valdymo dalies lėšos – 27,4 mln. eurų.
Pagrindinės dalies lėšas gali skirstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė PSDF biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai planuotos PSDF biudžeto pajamos ženkliai nesurenkamos arba PSDF išlaidoms, kurios susidarė dėl ekstremaliosios situacijos (įvykio) apmokėti, kai tam nepakanka PSDF biudžeto lėšų.
Rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Šios dalies lėšos gali būti skiriamos PSDF biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkamos planuotos PSDF biudžeto pajamos, PSDF biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti bei Sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.
Pagal fiskalinės drausmės taisykles, augant šalies ekonomikai, rezervai turi būti kaupiami, kad ateityje, esant neigiamiems ekonominiams svyravimams, padėtų sušvelninti pajamų mažėjimą“, - aiškino ji.
Vyriausybė pritarė ženkliai didėjančiam kitų metų PSDF biudžetui
Ministrų kabinetas patvirtino planuojamą 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, kuris kitais metais sudarys 1,75 mlrd. eurų. Tai yra 11 proc. arba apie 173 mln. eurų daugiau, lyginant su šių metų patvirtintu biudžetu. Tad dabar šis biudžeto projektas keliauja į Seimą, kur turės būti patvirtintas.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šis biudžetas bus kaip niekaip didelis, su ženkliu pajamų augimu, t.y. perteklinis bei atitinkantis fiskalinę šalies drausmę. Be to, pirmą kartą realiai pradedamas kaupti rezervo fondas prie PSDF, kurio paskirtis – visada būti pasirengus finansiškai atremti ekonominių nuosmukių laikotarpius.
„Svarbiausia yra tai, kad esant didesniam biudžetui, bus galima ir kitais metais didinti atlyginimus medikams, pradėti apmokėti naujas, iki šiol nekompensuotas, gydymo paslaugas bei didinti tam tikrų gydymo paslaugų įkainius. Planuojama, kad didelė dalis lėšų bus skirta būtent medikų algoms didinti, nes tai daryti būtina, siekiant ne tik išlaikyti profesionalius medikus Lietuvoje, bet ir pritraukti naujų. Ypač ką tik baigusių studijas, kad jie norėtų likti čia ir dirbti“, - teigia ministras A. Veryga.
Taip pat, anot ministro A. Verygos, siekiant racionaliai ir efektyviai naudoti PSDF lėšas taip, kad sveikatos sektorius justų realią naudą, bus sudaryta darbo grupė, kuri spręs, kokioms konkrečiai paslaugoms turi būti didinami paslaugų įkainiai ir kokias naujas paslaugas pradėti kompensuoti.
Jam antrina ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie SAM vadovė Jūratė Sabalienė, kuri teigia, kad esant didesniam finansavimui, bus galima padėti didesniam pacientų skaičiui gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
„Bus galima apmokėti daugiau reikiamų paslaugų, aprūpinti būtinais vaistais, teikti naujas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios iki tol nebuvo apmokamos valstybės lėšomis. Kaip ir ankstesniais metais, didžiąją PSDF biudžeto išlaidų dalį, t. y. apie 70 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų, sudaro lėšos, skiriamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti“, – teigia J. Sabalienė.
Taigi planuojama, kad 2018 m. didžiausią pajamų dalį, apie 1,2 mlrd. eurų, sudarys surinktos mokesčių mokėtojų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurias renka „Sodra“ (numatoma, kad 2018 m. jos sudarys 69,2 proc. visų pajamų). Šių lėšų augimą daugiausia lemia numatomas šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas bei nedarbo lygio mažėjimas. Tuo tarpu valstybės biudžeto įmokos už žmones, draudžiamus valstybės lėšomis turėtų siekti 499 mln. eurų, o likusi nedidelė pajamų dalis – tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai ir kitos pajamos.
Didžiąją dalį augančių PSDF biudžeto lėšų numatyta paskirstyti šioms sritims: 75,3 mln. eurų (6,8 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 19,3 mln. eurų (6,6 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 2,9 mln. eurų (6,2 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Kaip ir kasmet, didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 6,3 mln. eurų (7,2 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.