„Gal dėl to parduotuvėje dažnai esu užkalbinama močiučių, kurioms reikia patarimo renkantis, pavyzdžiui, pyragą, – šypsosi medikė. – Matyt, žmonės jaučia, kad man patinka bendravimas. Ši savybė ypač praverčia gydant vaikus, kurie tikrai nesidžiaugia vizitu pas gydytoją, ypač jei tenka ateiti, pavyzdžiui, su skaudančia ausimi.“
Medicina susidomėjo po operacijos vaikystėje
Gana dažna I. Eidietienės profesinės kasdienybės dalis – adenoiditų, anksčiau vadintų polipų, šalinimas iš nosies. Šią operaciją, dargi be narkozės, jai pačiai teko patirti ankstyvoje vaikystėje, būnant vos trejų metų amžiaus.
„Dažnai kankino sloga, ausų uždegimas, todėl buvo paskirta adenoidų operacija Biržų, kur esu užaugusi, ligoninėje. Tada buvau trejų metų amžiaus, bet gerai atsimenu tą įvykį, – pasakojo I. Eidietienė. – Aišku, operacija nedžiugino, labai šaukiau, bet vėliau vaikystėje ši patirtis ne tik neatbaidė nuo medicinos, bet kaip tik kėlė susidomėjimą, mėgau žaisti gydytoja.“
Beje, jos tėvai su medicina nebuvo susiję – tėtis dirbo darbų vykdytoju melioracijoje, mama geodezininke Biržų miesto savivaldybėje.
Vėliau mokykloje mergaitė rado ir kitos įdomios veiklos.
„Lankiau tautinius šokius, lengvąją atletiką, esu dalyvavusi Dainų šventėse, taip pat traukė savanorystė, lankydavau vienišus senelius“, – prisimena ji.
Vyresnėse klasėse būsimą gydytoją sužavėjo chemijos mokytoja, kuri mokėjo patraukliai pateikti šį mokslą. Todėl po mokyklos atvykusi į Kauną mergina pasirinko chemikės specialybę Kauno technologijos universitete (tuo metu Kauno politechnikos institutas).
„Visgi greitai supratau, kad man reikia bendravimo su žmonėmis, ko tikrai daug nebūtų dirbant gamyboje ar laboratorijose, todėl jau kitais metais įstojau į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą“, – kalbėjo I. Eidietienė.
Patiko ir terapija, ir chirurgija
Studijuojant I. Eidietienei patiko įvairios medicinos sritys.
„Neturėjau aiškaus noro – patiko ir terapija ir chirurgija. Galbūt todėl paskutinis paskaitų ciklas skirtas otorinolaringologijai patiko labiausiai, nes čia susipina šie du dalykai, vienais atvejais užtenka terapinio gydymo, kitais prireikia chirurginės intervencijos“, – sakė medikė.
Rezidentūroje, kai reikėjo pasirinkti kryptį, jai abejonių nekilo – rinkosi otorinolaringologiją. Nuo savo kelio medicinoje pradžios ji daugiausiai darbuojasi su vaikais.
„Su jais reikia kiek kitokio bendravimo, mokėjimo prieiti, pakalbėti. Kai užsimezga ryšys, lengviau įveikti paciento stresą“, – aiškino I. Eidietienė.
Suprantama, kad būna ir situacijų, kai švelnūs žodžiai nepadeda.
„Pamenu, man dar būnant rezidentūroje atvežė mergaitę, kurios pusė ausies karojo po šuns įkandimo ir ją reikėjo prisiūti. Mergaitė tiek buvo įsibaiminusi, kad atvežus į operacinę iš jos pabėgo ir reikėjo ją gaudyti po ligoninę. Viskas baigėsi gerai, po anestezijos mergaitei susiuvome ausį“, – dalijosi prisiminimais gydytoja.
Visgi ji pastebi, kad dėmesio riekia ir suaugusiems, o kai kada netgi daugiau.
„Jų dažna problema tonzilių (anginos) uždegimai. Šioje srityje susidarę infekciniai židiniai kelia pavojų širdžiai, inkstams, skydliaukei, todėl kartais tenka tonziles šalinti“, – kalbėjo I. Eidietienė.
Trijų vaikų mama
Medikė pabrėžia, kad beveik nė vienas vaikas neužauga nesusirgęs ausų uždegimu.
„Prieš tai mažylis karščiuoja, užkimsta. Dažnu atveju šeimos gydytojai skiria antibiotikus neišsiaiškinus tikros priežasties ir ausies uždegimo, otito, sukėlėjo. Net 30 proc. to priežastis būna virusai, kurių antibiotikais negydomi. Siūlau būtinai siųsti pas infektologą, o šis nustatęs tikrą tikslią priežastį nukreips pas konkretų specialistą. Jei uždegimas bakterinės kilmės ir skiriami antibiotikai, būtina sąlyga vaikams iki 3 metų amžiaus juos vartoti ne mažiau kaip 10 dienų, o vyresniems – 5“, – pataria I. Eidietienė.
Kitas neretas negalavimas, kurį dažnai gydo otorinolaringologai – refliuksas. Jis klastingas tuo, kad vaikas naktimis kosti, neišsimiega, o priežastis nėra aiški. LOR specialistai padeda šią problemą diagnozuoti be nemalonios endoskopijos procedūros, kai ryjamas zondas.
„Pavasariais padaugėja alergijų, o jos sukelia reakcijas nosyje, gerklėje, todėl tai irgi LOR gydytojų sritis. LSMU Kauno ligoninėje Vaikų konsultacinėje poliklinikoje diagnozuojame, kokia alergijos kilmė, skiriame medikamentus“, – pasakojo I. Eidietienė.
Gydytoja mano, kad darbe su vaikais jai daug padėjo motinystė. Moteris turi du sūnus ir dukrą.
„27 metų Tautvydas informacinių technologijų specialistas, 19-os Adomas studijuoja Kauno technikos kolegijoje, o 14-metė Barbora – LSMU gimnazijoje. Taigi, jei kas nors iš vaikų ir bus gydytoja, tai jau tik ji“, – šypsosi I. Eidietienė.
Karas priartėjo per pagalbą ukrainiečiams
Nuoširdžiausios Kauno medikės empatija pasireiškė ir prasidėjus karui Ukrainoje. Ji šiuo metu priglaudusi ukrainietę su paaugliu sūnumi ir septynmete mergaite. Tiesa, tai pirmiausiai pasiūlė sūnus Adomas, kai tik prasidėjo šie įvykiai. Užsiregistravome Raudonajame Kryžiuje ir gana greitai sulaukėme pabėgėlių“, – kalbėjo medikė.
Pas I. Eidietienę apsigyvenusi moteris atvyko iš Mykolajivo.
„Jai priklausančiame žemės sklype įsitvirtinę Ukrainos kariai, taigi šeima atvyko, galima sakyti, iš karo fronto zonos. Priėmusi juos labai aiškiai pajutau, kaip arti yra karas. Priglausta ukrainietė jau turi darbą pagal kirpėjos specialybę, o vaikai lanko lietuvišką mokyklą, ypač greitai prie naujos aplinkos prisitaikė mažoji atvykėlė“, – pasakojo medikė.
I. Eidietienė nestokoja optimizmo, kad ukrainiečiams viskas bus gerai. „Šypsena, gera nuotaika visur padeda gyvenime. Tikiuosi tai bent kiek pavyksta perduoti ir pacientams“, – šypsojosi šių metų nuoširdžiausio gydytojo titulą gavusi medikė.
Nuoširdžiausio gydytojo ir rinkimus kasmet rengia Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialas ir nugalėtojai skelbiami Medicinos darbuotojų dieną.