Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologė Jelena Čelutkienė pasakojo, kad žmonės gana ilgą laiką gali nepastebėti krūvio netoleravimo požymių.
„Širdies nepakankamumas labai neigiamai paveikia gyvenimo kokybę. Vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau visi pradeda netoleruoti fizinio krūvio. Jei anksčiau žmogus kada panorėjęs galėjo minti dviratį, lipti laiptais į penktą ar dar didesnį aukštą, pėsčiomis grįžti iš parduotuvės su prekių pilnais maišais ar tiesiog ilgai kapstytis sode – jis palaipsniui turi atsisakyti visų šių veiklų, nes bent kiek pajudėjus trūksta oro, širdis plaka sparčiau ir jis priverstas sustoti. Veikla tampa ribota ir jau nekalbu apie sunkesnį fizinį darbą.
Tačiau nepaisant to, žmonės gana ilgą laiką gali nepastebėti krūvio netoleravimo požymių. Jie pateisinami amžiumi, nuovargiu“, - teigė J. Čelutkienė.
Praėjusių metų Higienos instituto duomenimis, širdies nepakankamumas Lietuvoje diagnozuotas daugiau kaip 124 tūkstančių gyventojų, bet šis skaičius gali būti ir didesnis. Didėjantį ligos paplitimą, pasak gydytojos kardiologės, galima aiškinti ilgėjančiu gyventojų amžiumi ir tuo, kad sėkmingiau gydomi pacientai, sergantys ūminėmis širdies ligomis.
Riziką didina ir rūkymas, alkoholio vartojimas bei nutukimas
Širdies nepakankamumas neišsivysto per naktį. Pamažu širdies skilveliams tampa vis sunkiau išstumti kraują į didįjį ir mažąjį kraujo apytakos ratus, ji nebegali prisipildyti pakankamai kraujo ar pumpuoti su pakankama jėga, gali pasitaikyti ir abu atvejai. Širdies nepakankamumas būna ūminis ir lėtinis, kairiojo, dešiniojo ir abiejų skilvelių, sistolinis ir diastolinis.
„Nemažai žmonių, turinčių širdies nepakankamumą, yra ir darbingo amžiaus, tad jie praranda darbingumą. Tačiau tikroji epidemija yra vyresniame amžiuje. Širdies nepakankamumas diagnozuojamas dešimtadaliui tų, kam virš 60 metų“, - pasakojo Santariškių klinikų specialistė.
Esant įgimtai širdies ydai, jis išsivysto dar vaikystėje. J. Čelutkienės teigimu, širdies nepakankamumą lemia tradiciniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
„Rizikos veiksniai yra tradiciniai. Šiandien dažniausiai širdies nepakankamumu serga ir tie, kurie turi aterosklerozę, arterinę hipertenziją. Dažnas ligonis yra 50 metų vyras, kuris turėjo pirmąjį miokardo infarktą, liko gyvas, tačiau jau turi širdies nepakankamumą, prarado darbingumą.
Kita priežastis – ilgą laiką negydomas aukštas kraujospūdis. Gali būti ir vožtuvų ligos, infekciniai susirgimai, kurie pažeidžia širdies raumenį, gali būti išeminiai susirgimai, genų mutacijos. Lietuvoje dažna priežastis yra ir alkoholio vartojimas bei, žinoma, nutukimas“, - vardijo Lietuvos
kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė.
Pasak specialistės, neretai žmonės apie širdies nepakankamumą sužino tik tada, kai dėl negalavimų atsiduria ligoninėje – retas šeimos gydytojui pasiskųs paprasčiausiu nuovargiu ar apsunkusiu kvėpavimu. Sergant širdies nepakankamumu svarbu žinoti, kokiu dažniu plaka širdis. Ekonomiškam širdies darbui rekomenduojamas optimalus pulsas yra 60 kartų per minutę.
Išmokti gyventi su širdies nepakankamumu
Širdies nepakankamumas - nepagydoma liga, tačiau gali būti kontroliuojamas gydant tas ligas, kurios jį sukėlė.
„Širdies nepakankamumas - tai nusilpusi širdis, tačiau turime veiksmingą gydymą. Gydome tiek vaistų deriniais, tiek ir nemedikamentiniais gydymo būdais – prietaisais, chirurginiai būdais, gali būti reikalingas ir širdies persodinimas. Tačiau šiandien galime padėti žmogui geriau jaustis, geriau toleruoti fizinį krūvį ir ilgiau gyventi, išlaikyti dalinį darbingumą“, - sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologė.
Svarbiausia, gydytojos teigimu, išgirdus diagnozę domėtis liga, išsiaiškinti, kaip išvengti jos paūmėjimo, išmokti su ja „susigyventi“.
„Jei tik liga paūmėja, pacientas rizikuoja atsidurti ligoninėje. Viena vertus, tai kiekvieną kartą yra labai rizikinga, kita vertus, tai mums visiems yra labai brangu“, - pripažino specialistė. Šiuo metu su Sveikatos ministerija yra diskutuojama, kaip užtikrinti, kad visi pacientai gautų specialų mokymą, leisiantį jiems patiems tinkamai stebėti ligos eigą bei simptomus. Tai šiandien yra aktualu 124 tūkst. žmonių.
Jaunesni vyrai dažniau serga širdies
nepakankamumu po miokardo infarkto. Moterys statistiškai gyvena ilgiau, todėl jas širdies nepakankamumas dažniausiai paveikia 70 – aisiais ir 80 – aisiais gyvenimo metais.
Europos ir pasaulio statistika rodo, kad nuo širdies nepakankamumo ligų miršta kas antras žmogus per penkerius metus nuo diagnozės nustatymo. Nėra visiškai aišku, koks mirštamumas nuo šios ligos Lietuvoje.
Praneškite šeimos gydytojui, jeigu didėja kvėpavimo nepakankamumo požymiai; dažnai atsibundate dėl to, kad jums sunku kvėpuoti; jums reikia daugiau pagalvių norint gerai išsimiegoti; jaučiate retą arba stiprų, greitą širdies plakimą. Vizito metu aptarkite ir staigų svorio priaugimą; didėjantį prakaitavimą arba skausmą pilvo srityje; kojų, kulkšnių tinimą; apetito sumažėjimą, pykinimą; didėjantį nuovargį; stiprėjantį kosulį.